Alerginė Sloga Vaikams: Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai

Paburkusi, užgulusi arba, atvirkščiai, varvanti nosis ir apsunkintas kvėpavimas - kiekvienam gerai pažįstami nemalonūs slogos simptomai. Šiame straipsnyje aptarsime alerginę slogą vaikams - kas ją sukelia, kaip atpažinti ir kokie yra efektyviausi gydymo būdai.

Kas yra alerginė sloga?

Alerginis rinitas, dar vadinamas šienlige arba alergine sloga, yra lėtinė imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančius alergenus. Tai nosies ir akių gleivinės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia ore tvyrančios žiedadulkės iš medžių, žolių ar piktžolių. Susidūręs su alergenu, organizmas pradeda gaminti histaminą ir kitas uždegimines medžiagas, kurios sukelia būdingus simptomus: nosies užgulimą, sekreto tekėjimą iš nosies, niežėjimą, akių paraudimą ir ašarojimą. Alerginė sloga prasideda netikėtai - iš nosies bėga bespalvis vanduo. Jeigu taip pasitaikė pirmą kartą, būna sunku atskirti, kad tai ne virusų sukelta, o alergijos nulemta, sloga.

Alerginės slogos tipai

Alerginė sloga yra dviejų tipų: sezoninė ir nuolatinė. Sezoninę alerginę slogą atskirti lengviau - pablogėjimas dažniausiai įvyksta pavasarį arba vėlyvą vasarą, tai kartojasi kasmet. Žmogus pradeda sunkiau kvėpuoti, nosies gleivinę veikia žydintys medžiai - pavasarį, žolės - vasarą. Į nosį patekusios žiedadulkės gali sukelti alerginę reakciją. Kiti žmonės skundžiasi nuolatine sloga: nosis daugiau mažiau, bet tarsi visada užburkusi, kartais bėganti, kartais ne.

Šienligė gali būti sezoninė, kai simptomai pasireiškia tam tikru metų laiku (dažniausiai pavasarį ir vasarą, kai ore yra daug augalų žiedadulkių), arba trukti ištisus metus (jei ją sukelia nuolatiniai alergenai, tokie kaip dulkių erkės ar gyvūnų pleiskanos). Nors alerginis rinitas nėra pavojinga liga, jis gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, trikdyti miegą ir kasdienę veiklą.

Alerginės slogos priežastys vaikams

Alerginę slogą gali sukelti alergenai ir įvairūs ligą paskatinantys veiksniai. Alergenai yra tie patys, kaip ir sukeliantys bronchų astmą, kurių priežastis dažniausiais būna dulkių erkutės. Vaikams alerginę slogą dažniausiai sukelia:

Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?

• Žiedadulkės: Alerginė sloga dažniausiai kyla nuo žiedadulkių (žolių, medžių, piktžolių), todėl ji dar vadinama šienlige. Liga gali kamuoti nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų, kol baigia žydėti visi augalai, nebesiveisia mikrosporiniai grybai ir pelėsiai.
• Dulkių erkutės: Jei alerginę slogą sukelia namų dulkių erkutės, tada vaikas sloguoja ir čiaudi visus metus.
• Gyvūnų plaukai ir pleiskanos: Vaikas gali būti alergiškas ir gyvūnų plaukams, paukščių plunksnoms, pagalvių pūkams, žuvų maistui (jis labai dulka).
• Kiti dirgikliai: Ligą gali paskatinti dulkės, pelenai, tabakas, aerozoliai, medžio ar metalo drožlės.

Alergiją įprasta sieti su pavasariniu augalų žydėjimu, tad tėvams kelia nuostabą faktas, kad ji vaikams gali pasireikšti ir rudenį, grįžus į mokyklas ir darželius. Gydytoja-alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė įspėja, kad alergijos gali būti įvairių tipų ir jas sukelia ne tik žiedadulkės, bet ir dulkės, pelėsis ar naminiai gyvūnai, taip pat - maisto produktai ar cheminės medžiagos. Aplinkoje esantys įkvepiami alergenai - dulkės, žiedadulkės, naminių gyvūnų oda - dažniausiai sukelia alerginę slogą, o alergija cheminėms medžiagoms ar maistui gali nulemti odos bėrimus, niežulį, virškinimo sistemos sutrikimus.

Alerginės slogos simptomai vaikams

Alerginės slogos simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir alergeno tipo. Dažniausi simptomai:

• Sloga: Iš nosies staiga ima upeliu tekėti baltas, skaidrus skystis.
• Čiaudulys: Vaiką kamuoja dažnas čiaudulys.
• Nosies niežėjimas: Niežti, kutena nosį.
• Nosies užburkimas: Nosis būna užburkusi, tarsi užblokuota („sausa“ sloga).
• Akių simptomai: Liga gali išplisti ir į akis. Tada jos peršti, ašaroja.
• Kiti simptomai: Galvos skausmas, bendras nuovargis (dėl deguonies trūkumo esant nosies užgulimui). Tam tikrą dalį mažųjų vargina sloga ir kartu bronchitas. Yra vaikų, kurie nesloguoja ir neašaroja, tačiau labai kasosi išbertą odelę.

Svarbu atsiminti, kad alergijų kamuojami žmonės (ypač vaikai) yra labiau linkę sirgti ausų uždegimu, sinusitu, jiems gali išsivystyti astma.

Kaip atskirti alerginę slogą nuo peršalimo?

Alerginę slogą ir peršalimą gali būti sunku atskirti, nes abu sutrikimai pasireiškia panašiais simptomais, tačiau jų priežastys ir trukmė skiriasi.

Alerginė sloga:

• Simptomai kartojasi kasmet tuo pačiu metu.
• Užsitęsia ilgiau nei dvi savaites.
• Nėra karščiavimo ar bendro organizmo nusilpimo.
• Dažnai pasireiškia čiaudulys, niežulys nosyje, akių ašarojimas bei paraudimas.
• Atsiranda dėl kontakto su alergenais, tokiais kaip žiedadulkės, dulkių erkės ar gyvūnų plaukai.

Peršalimas:

• Atsiranda gerklės skausmas, silpnumas.
• Nosies išskyros tampa tirštos.
• Būdingas sezoniškumas - sloguojančių padaugėja rudenį ir žiemą, kai atvėsta orai.
• Gali pakilti temperatūra. Vėliau sloga tirštėja, išskyros gali pasidaryti gelsvos ar žalsvos spalvos ir pamažu ima rimti.

Esant abejonėms, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris nukreips pas gydytoją alergologą/klinikinį imunologą, įtariant alergijos atvejį arba pas otorinolaringologą, įtariant peršalimą.

Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje

Alerginės slogos diagnostika

Sezoninio alerginio rinito diagnostika prasideda nuo išsamios anamnezės, kurioje atsižvelgiama į paciento simptomus, jų dažnumą, sezoniškumą ir galimus alergenų poveikio veiksnius. Apžiūros metu gydytojas gali pastebėti būdingus alerginio rinito požymius, tokius kaip skersinė nosies raukšlė, patamsėję ratilai po akimis („alergijos ratilai“) ir dažnas nosies trynimas („alergijos saliutas“). Toliau atliekama priekinė rinoskopija arba, esant nuolatiniam alerginiam rinitui, nosies endoskopija, padedanti diferencijuoti šią būklę nuo kitų galimų nosies uždegimų, polipų ar anatominių pakitimų.

Norint tiksliai nustatyti alergijos sukėlėją ir patvirtinti atopiją, atliekami odos alerginiai mėginiai arba alergenui specifinių IgE antikūnų tyrimai kraujyje. Dažniausiai naudojamas diagnostikos metodas yra odos dūrio mėginys, kurio metu nedidelis alergeno kiekis užlašinamas ant odos, o atsiradusi reakcija leidžia įvertinti organizmo jautrumą tam tikroms medžiagoms. Jei odos mėginiai negali būti atlikti arba jų rezultatai neaiškūs, taikomi in vitro IgE tyrimai, kurie padeda atskirti tikrą įsijautrinimą nuo kryžminio reaktyvumo. Sezoninio alerginio rinito diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis trimis pagrindiniais simptomais - čiauduliu ir nosies niežėjimu, vandeninga rinorėja bei nosies užgulimu - kartu su laboratoriniais tyrimais, patvirtinančiais eozinofilų buvimą nosies gleivinėje ir specifinių IgE antikūnų atsaką į tam tikrus alergenus.

Alerginės slogos gydymas vaikams

Alerginio rinito (šienligės) gydymas yra individualus ir priklauso nuo simptomų sunkumo bei paciento organizmo reakcijos. Pagrindinis tikslas - sumažinti arba visiškai pašalinti simptomus, kad būtų galima gyventi visavertį gyvenimą. Gydymo planą visada sudaro gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus bei paciento poreikius.

Gydymo būdai:

1. Simptominis gydymas: Diagnozavus alerginį rinitą dažniausiai skiriamas simptominis gydymas, t.y. vaistai, kurie slopina ligos simptomus (čiaudulį, slogą). Atsižvelgiant į ligą, jos sunkumą gali skirtis ir gydymas. Vaistai skiriami, kad būtų greitai pasiektas gydymo poveikis - palengvėtų simptomai, pagerėtų gyvenimo kokybė. Be to, simptominį gydymą gali paskirti ir šeimos gydytojas. Lengvesniais atvejais, jūsų sveikatos specialisto, gali būti skiriami vaistai, kurie padeda sumažinti nosies užgulimą, čiaudulį ir nosies niežėjimą. Jie veikia blokuodami histaminą - cheminę medžiagą, kurią organizmas išskiria reaguodamas į alergenus. Jei simptomai stipresni ar vargina nuolat, gali būti skiriami purškalai mažinantys nosies gleivinės uždegimą.
2. Alergenų vengimas: Alerginė sloga įprastai praeina iš aplinkos pašalinus alergijos sukėlėją ar pritaikius tinkamą alergijos gydymo būdą.
3. Imunoterapija: Kai kuriais atvejais, kai vaistai nesuteikia pakankamo palengvėjimo arba pacientas pageidauja ilgalaikio sprendimo, gali būti išduodamas siuntimas alergologui-imunologui dėl alergenui specifinės imunoterapijos (ASIT) galimybių įvertinimo. Tai vienintelis, visame pasaulyje pripažintas, gydymo būdas, kuris ne tik palengvina simptomus, bet ir gali ilgainiui sumažinti alergijos stiprumą. Poliežuvinė imunoterapija (SLIT) - alergeno ekstraktas vartojamas lašais ar tabletėmis po liežuviu, dažniausiai kasdien namuose pagal gydytojo nurodymus. Šis gydymas gali trukti 3-5 metus, o jo poveikis išlieka net 7-12 metų po gydymo pabaigos. Tai reiškia, kad ilgainiui pacientas gali visiškai atsikratyti alergijos ar bent jau žymiai sumažinti jos pasireiškimą. Diagnozavus alerginį rinitą dažniausiai skiriamas simptominis gydymas, t.y. vaistai, kurie slopina ligos simptomus (čiaudulį, slogą). Atsižvelgiant į ligą, jos sunkumą gali skirtis ir gydymas. Vaistai skiriami, kad būtų greitai pasiektas gydymo poveikis - palengvėtų simptomai, pagerėtų gyvenimo kokybė. Be to, simptominį gydymą gali paskirti ir šeimos gydytojas, o, pvz., ligos priežastį veikiantį gydymą (poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją - toliau Imunoterapiją) tik gydytojas specialistas - alergologas ir klinikinis imunologas. Poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją verta rinktis todėl, kad tai yra vienintelis gydymo būdas, kuris leidžia išgydyti ligą. Šis gydymas leidžia „sutvarkyti“ organizmo imuninę sistemą taip, kad ji nebereaguotų į alergeną, t.y. veiktų, kaip pas sveikus žmones. Gydymas skiriamas 3-5 metus. Jo trukmė priklauso nuo ligos simptomų ir organizmo atsako. Tačiau poveikis išlieka ilgai: 10, 15 ar 20 metų po gydymo, ar net visą gyvenimą. Kiek ilgai išliks gydymo efektas taip pat priklauso nuo organizmo reakcijos į gydymą. Reikia pažymėti ir tai, kad Imunoterapijos efektyvumas yra 80-90 proc., t.y. Imunoterapija - labai saugus gydymo metodas, ypač poliežuvinė. Vartojami alergenų ekstraktai gaminami iš natūralių medžiagų.
4. Krioterapija: Tai pažangus metodas, kai pasitelkiama itin žema temperatūra, t. y. šaltis. Taikant krioterapijos metodą, pažeista gleivinė pirmiausia paveikiama itin žema temperatūra, t. y. daugiau nei minus keliasdešimt laipsnių Celsijaus siekiančiu šalčiu. Paveikus itin žema temperatūra, pažeista gleivinė suyra ir regeneruoja. Kriochirurgijos procedūra yra visiškai saugi tiek suaugusiems, tiek vaikams. Lyginant su chirurginėmis operacijomis, krioterapija pasižymi ir mažesne kraujavimo bei galimų pooperacinių komplikacijų rizika.

Svarbu pabrėžti, kad tinkamiausią gydymo metodą gali parinkti tik jūsų gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus. Kiekvieno paciento situacija yra unikali, todėl prieš pradedant bet kokį gydymą būtina pasitarti su specialistu.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui

Patarimai tėvams, auginantiems vaiką su alergine sloga

1. Apsilankykite pas gydytoją alergologą: Gydytojas ne tik paneigs ar patvirtins nuogąstavimus, bet ir padės sudaryti gydymo planą ar suteiks įrankių, kaip palengvinti ligos simptomus. Svarbiausia, neužsiimti savigyda, taip dar apsunkinant vaiko kasdienybę ir nutolinant ligos diagnozavimą. Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė pataria atlikti specializuotus alergologinius tyrimus, kurie gerokai tikslesni nei bendriniai kraujo tyrimai. Tačiau, kokio konkretaus vaikui tyrimo reikia - gali patarti tik patyręs specialistas, aptaręs ligos simptomus ir apžiūrėjęs savo mažąjį pacientą.
2. Informuokite aplinkinius: Apie vaiko alergiją turi žinoti ir darželio auklėtojai bei mokyklos mokytojai. Alergine liga sergantis žmogus turi žinoti, kokie alergenai lemia jo ligos simptomus, suprasti alerginės ligos siunčiamus signalus, mokėti vengti kontakto su tomis medžiagomis - taip jis gali maksimaliai prisidėti prie savo sveikatos saugojimo. Pedagogai mato šeimos gydytojo parengtą vaiko sveikatos kortelę, kurioje atsispindi sveikatos būklė ar rekomendacijos, kaip tas būkles valdyti. Nepaisant to, praktika rodo, jog žodžiu pakartojus svarbiausią informaciją, padidėja šansai užtikrinti saugesnę aplinką vaikui.
3. Būkite pasiruošę anafilaksijai: Nepaisant tėvų, auklėtojų ir gydytojų pastangų, kartais stiprios alerginės reakcijos vis tik ištinka. Pati pavojingiausia - anafilaksinis šokas. Tokiais išskirtiniais atvejais tiek tėvai, tiek pedagogai turi mokėti atpažinti grėsmingos alerginės reakcijos simptomus ir žinoti, kaip elgtis, kokią pirmąją pagalbą reikėtų suteikti vaikui. Jei gydytojas alergologas yra išrašęs ir pataręs tėvams turėti epinefrino autoinjektorių dėl galimos sunkios alerginės reakcijos, tai ir ugdymo įstaigoje pedagogai turi būti supažindinti kada ir kaip panaudoti vaistą, kokių imtis veiksmų, kad užtikrinti vaiko saugumą ir gerą savijautą.
4. Svarbu atsiminti: Nekontroliuojamas alerginis uždegimas bėgant laikui vis giliau pažeidžia odą, gleivines, gali plisti į kitus organus. Todėl norėdami užkirsti kelią alerginio uždegimo progresavimui, būtinai turime jį kontroliuoti, gydyti, laiku pradėti naudoti tinkamus vaistus ir vengti uždegimo aktyvumą skatinančių alergenų.

Kaip pasiruošti sezoninei alergijai?

Jei įtariame, kad turime alerginę sezoninę slogą, maždaug mėnesį prieš prasidedant sezonui turime pradėti naudoti specialius nosiai skirtus purškalus, kurie sumažina eozinofilų - ląstelių, kurios dalyvauja alerginėje reakcijoje, skaičių. Eozinofilai yra nosies gleivinėje, alergenui papuolus į nosį jis susijungia su eozinofilu, pastarasis sprogsta, tada išsiskiria aktyvios toksinės medžiagos, kurios veikia nosies gleivinę. Todėl ji pabrinksta, atsiranda apsauginė organizmo reakcija, kad apsivalytų nuo alergenų - žmogus pradeda čiaudėti, padidėja sekrecija, nosis užgula. Taigi tam, kad taip nenutiktų, mėnesį ar porą savaičių iki sezono pradžios būtina pradėti naudoti tuos specialius į nosį purškiamus medikamentus. Jie išnaikina eozinofilus, tad alergenams patekus į nosį ir jų neradus, neįvyksta alerginė reakcija arba ji būna kur kas lengvesnė.

Pasak jo, jei pacientas tam nepasiruošia, vėliau purškiami vaistai nebeveikia. Tada tenka skirti sisteminį gydymą tabletėmis, kurios turi ir šalutinį poveikį. Todėl ir sakau, kad sezoninės alergijos atveju padėtų purškalai, jei būtų pasiruošiama tam iš anksto, ir nereikėtų vartoti tablečių, kurios veikia visą organizmą, nors tereikia, kad būtų veikiama nosis.

Vaistai nuo alerginės slogos

1. Nosies gleivinę sutraukiantys vaistai: Jie reikalingi tada, kai yra ūminė (virusinė) sloga, kai užgula nosies gleivinę, į ją priteka per daug kraujo. Tie purškalai, sutraukdami kraujagysles, atpalaiduoja gleivinę, sumažėja kriauklės ir galime prakvėpuoti. Tokie purškalai yra labai gerai pirmosiomis dienomis, kai peršalę sloguojame. Jei šiuos purškalus naudosime ilgiau nei savaitę ar dešimt dienų, kiek paprastai trunka sloga, pripratinsime nosies receptorius gleivinėje. Tada ir nutinka tai, kad žmogus be šio vaisto nebegali gyventi. Atprasti nuo jų labai sudėtinga, turime taikyti tam tikrą gydymą, kartais - net chirurginį, kad nosies gleivinė susitrauktų.
2. Intranazaliniai kortikosteroidai: Tai hormoninio tipo preparatas. Šios rūšies naujosios kartos vaistai yra labai saugūs, tad nereikėtų baimintis, kad naudosite hormoną. JAV jie skiriami vaikams nuo dvejų metų. Jie veikia tik nosies gleivinę, niekur kitur nepatenka ir nesukelia jokių pašalinių sisteminių reakcijų kaip koks hormonas. Šie vaistai skirti alerginei slogai - tiek sezoninei, tiek nuolatinei, ir ūminiam sinusitui gydyti. Kartais jie naudojami visą gyvenimą. Pavyzdžiui, išoperuoji žmogui polypus, bet alergija tai niekur nedingsta. Jei nosis negydoma, tie polypai po metų dvejų vėl atauga ir pacientą tenka vėl operuoti.

Alerginė sloga ir sinusitas

Jei sloga alerginė, niekada nebūna užgulusi tik viena nosies pusė. Taigi, jei viena pusė pradeda kvėpuoti sunkiau, turime atkreipti dėmesį ir ieškoti priežasties, kodėl taip nutiko. Svarbiausia šiuo atveju - neuždelsti. Kitas sinusito simptomas - uoslės pablogėjimas. Natūralu, kad esant slogai dingsta uoslė, tačiau, jei sloga baigėsi, o uoslė vis dar sutrikusi, LOR gydytojo teigimu, reikėtų kreiptis į specialistą. Pasak jo, sinusitui būdingas skausminis sindromas: spaudimas, tempimas. Jei sinusitas kaktinis, gali būti taip, kad pabudote ryte, jums skauda kaktą, tačiau pasivaikščiojote keletą valandų ir stovimoje pozicijoje sinusai prasivalė, jums pagerėjo. Kitas požymis - kai spaudimas ar tempimas sinusų viduje juntamas pasilenkus. Taigi skausmas, užgulusi nosis, pūlingos išskyros, kurias išpučiate arba jos teka į nosiaryklę, ir jei visa tai tęsiasi ilgiau kaip 7-10 dienų, leidžia manyti, kad sloga perėjo į ūminį sinusitą.

Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad užgulusi nosis jau savaime reiškia sinusitą ir puola jį gydyti antibiotikais, ko daryti nereikėtų. Bet kuri sloga, bet koks peršalimas iki 10 proc. gali komplikuotis į ūminį sinusitą. Ir net pamačius žalsvą ar gelsvą sekreto spalvą dar nereiškia, kad jums - sinusitas. Nors žmonės dažnai nusprendžia, kad jei taip yra, reikia gerti antibiotikus. Šiais laikais ūminio sinusito niekas nepuola gydyti antibiotikais. Iš minėto komplikacijų skaičiaus tik 10-20 proc. būna bakterinės kilmės, o mažiausiai 80 proc. - virusinės kilmės. Yra žmonių, puolančių gerti antibiotikus, o paskui skundžiasi jų sukeltomis problemomis.

Specialisto teigimu, svarbiausia - valyti nosį. Jeigu ji valosi, organizmas pats per savaitę ar dvi-tris susitvarko, sloga, kad ir pūlinga, praeina. Yra visa eilė medikamentų, kurie leidžia sinusų angoms neužsidaryti. Naudojami tie patys priešuždegiminiai purškalai, kaip ir gydant alerginę slogą, gali būti naudojami skystinamieji vaistai, kad suskystintų gleives. Jei visų šių vaistų nepakanka, užburksta sinusų angos, spaudžia veidą, pakyla temperatūra, kitos priemonės nebepadeda, tada jau galima skirti ir antibiotikus.

tags: #alergine #vaiko #sloga