Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta diskusijos dėl mokytojų teisės tikrinti mokinių kuprines. Šis klausimas tapo ypač aktualus dėl narkotikų plitimo mokyklose. Seimas svarsto Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie leistų tai daryti be tėvų leidimo. Šiame straipsnyje aptarsime argumentus už ir prieš tokį įstatymą, teisinius aspektus, tėvų nuomones ir galimas procedūras.
Narkotikų problema mokyklose
Narkotikai mokyklose - aktuali problema, apie kurią diskutuojama itin plačiai. Tyrimai rodo, kad daugumoje ugdymo įstaigų yra aptinkama vienokių ar kitokių narkotinių medžiagų pėdsakų. Apie kuprinių patikrinimą mokyklose pradėta kalbėti po to, kai šalį sukrėtė narkotinėmis bei psichiką veikiančiomis medžiagomis apsinuodijusių nepilnamečių ligos ir mirtys.
Visuomenės sveikatos biuras paskelbė, kad 2023 m. balandžio mėnesį rajono ugdymo įstaigose buvo atliktas aplinkos paviršių tyrimas dėl narkotinių medžiagų paplitimo. Biuro specialistai patikrino 18 Mažeikių miesto ir rajono ugdymo įstaigų. Tyrimas parodė, kad 10-yje mokyklų iš 18 buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Tokie pėdsakai rasti penkiose iš 7 gimnazijų ar jų skyrių (71,4 proc.), trijose iš 4 progimnazijų (75 proc.), dviejose iš 4 pagrindinių mokyklų (50 proc.). Patikrintose trijose pradinėse mokyklose tokių pėdsakų nerasta.
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus pripažino, kad narkotikų problema mokyklose yra labai aktuali, tačiau ją reikia spręsti visos šalies mastu.
Argumentai už ir prieš kuprinių tikrinimą
Šalies valdžios atstovai svarsto apie galimybę švietimo įstaigose tikrinti mokinių kuprines ir tikisi, kad taip bus užkirstas kelias narkotinių medžiagų vartojimui bei platinimui mokyklose.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė Rima Širvinskienė teigė esanti iš tų direktorių, kurie nori žinoti, kas dedasi jų vadovaujamoje įstaigoje, todėl pasisako ne tik už kuprinių tikrinimą, bet ir tyrimus, kai aiškinamasi, ar yra narkotinių medžiagų pėdsakų mokyklos teritorijoje, ar ne. Mažeikių Pavasario progimnazijos direktorius Rolandas Volkovas pasisako už kuprinių tikrinimą bei dažnesnius tyrimus dėl narkotinių medžiagų.
Kita vertus, kai kurių mūsų rajono mokyklų vadovai į naujovę žiūri ne taip optimistiškai. Mažeikių Gabijos gimnazijos direktorius Eduardas Vaičiulis akcentavo, kad mokytojai nėra kuprinių tikrintojai, prievaizdai, sargai ar dar kas nors. Panašios nuomonės yra ir Mažeikių „Ventos“ progimnazijos direktorė Ramunė Badaukienė. Pasak jos, kuprinių tikrinimo griebiamasi po to, kai jau nebežinoma, ko griebtis, kokių priemonių imtis. A. Stonkus įsitikinęs, kad pirmiausia reikia susitvarkyti su tais, kas narkotikus platina.
Savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė Reda Šiaulienė sakė, kad kuprinių tikrinimas yra tik viena iš galimų priemonių, tačiau pripažino, kad ne visi tėvai sutinka, kad tai būtų daroma. Kita vertus, jei Seimas tai įteisintų, būtų kitas dalykas.
Seimui svarstyti pateikti Švietimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos mokinys privalėtų parodyti asmeninius daiktus. „Tai nereiškia, kad bus tikrinamos iš eilės visų vaikų kuprinės. Tikrinama būtų tik tais atvejais, jei kiltų įtarimų, kad kuprinėje gali būti kažkas draudžiamo“, - akcentavo R. Šiaulienė.
Teisiniai aspektai ir procedūros
Iki šiol tik gavus raštinį tėvų sutikimą buvo galima tikrinti vaikų daiktus. Po patikrinimo apie tai pranešama tėvams bei informuojama, kokių priemonių ketinama imtis. Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas sakė, kad iki šiol tik gavus raštinį tėvų sutikimą buvo galima tikrinti vaikų daiktus.
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
Mokyklos darbuotojas ir (ar) Mokyklos vadovas arba jo įgaliotas asmuo turi teisę prašyti mokinio parodyti jo asmeninius daiktus. Jeigu mokinys sutinka parodyti savo asmeninius daiktus, parodymo metu turi dalyvauti mažiausiai du Mokyklos darbuotojai, vienas iš jų - Mokyklos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Jei mokinys nesutinka parodyti daiktų, apie įtarimus dėl draudžiamų daiktų turėjimo nedelsiant informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų ir jie kviečiami atvykti į Mokyklą.
Naujo įstatymo dėl vaikų daiktų tikrinimo iniciatorius darbietis Viktoras Fiodorovas atkreipia dėmesį į tėvų teises. „Šios kadencijos Seime daug kalbama apie įvairias žmogaus teises, tad šis mūsų pasiūlymas - būtent apie tai. Apie teisę tėvams jaustis saugiems, kai jų vaikas išeina į mokyklą.“ Politikas teigia puikiai suprantantis, kad vien draudimų nepakanka, labai svarbus ir visuomenės sąmoningumo ugdymas, bendruomenių įsitraukimas, narkotinių ir kitų kenksmingų medžiagų vartojimo viešose vietose netoleravimas.
Švietimo ministerija sako, jog kyla daug aspektų, kieno tai daiktai - berniukų ar mergaičių. „Reikia mokėt atpažint, kokios tai medžiagos, kokie dalykai pavojingi, reikia žinot, ko ieškai. Tačiau atvykusi policija jau ir dabar be sutikimo gali daiktus tikrinti kilus įtarimams. „Ginklai, peiliai, dar kažkas. Tokiu atveju mokykla turi teisę prašyt mokinio parodyti daiktus. Mokiniui nesutikus, mokykla turi teisę kviesti policiją ir policija atvykus gali atlikti visus veiksmus“, - aiškino I. Viceministrė sako, kad būtų aiškiau, jeigu visos mokyklos veiktų pagal vienodą algoritmą.
Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas teigia, kad jei mes turime pakankamai gąsdinančius duomenis ir matome faktus, kurie vyksta, nemanau, kad sprendimas tikrinti vaikų daiktus yra labai blogas. Visgi labiau tikiu minkštosiomis programomis - švietimu, bendradarbiavimu, pokalbiais su šeima ir kt.
Tėvų nuomonės
Socialiniame tinkle tarp kėdainiečių paskelbtoje apklausoje didesnė dalis pažymėjo sutinkantys, kad jų vaikų daiktus tikrintų mokyklos darbuotojai ar policijos pareigūnai.
Taip pat skaitykite: Nėščiųjų teisės darbe Lietuvoje
Jaunius Sagatavičius rašo: „Privaloma tikrinti, juk tai vaikas. Reikia turėti omenyje, kad dėmesys nukreiptas į pačių vaikų saugumą. Vaikai nėra ir neturi išvystyto atsakingumo jausmo. Labai lengva išnaudoti vaikus negeriems darbams. O piktadariai trina rankomis. Kontrolė būtina“. Raminta Daugėlaitė Paškevičienė antrina: „Žinoma! Kai nėra ko ten slėpt, tai nėra ko ir piktintis. Tegul tik tikrina. Nes praktika ir pastarieji įvykiai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje rodo, kad tose kuprinėse būna ne tik vadovėliai…“
Tačiau dalis tėvų sakėsi nesutinkantys su tokiais dalykais, mat ir patys nenorėtų, kad po jų daiktus kažkas raustųsi, tad nesupranta, kodėl taip elgtis reikėtų su vaikais.
Apklausų rezultatai
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” praėjusių metų lapkričio 16-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausti 1009 respondentai.
Apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė respondentų pritaria minčiai, jog mokytojas, esant reikalui, gali patikrinti mokinio kuprinę, tačiau 36,5 proc. apklausos dalyvių tam nepritartų. 8,6 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Galimos alternatyvos
D. Žvirdauskas teigia, kad visgi labiau tiki minkštosiomis programomis - švietimu, bendradarbiavimu, pokalbiais su šeima ir kt.
G.Duoblys: kuprinių tikrinimas - subtilus dalykas. „Kai formuluojama nuostata, mūsų visuomenėje paprastai kyla įtarimų, kad ja bus piktnaudžiaujama. Neva, jei leisim mokytojams tikrinti mokinių daiktus, jie masiškai ir be reikalo purtys kuprines. Tačiau jei mokytojas įtaria, kad vaikas į mokyklą atsinešė virtuvinį peilį, kodėl turėtų tą situaciją „numuilinti” ir nesiimti veiksmų? ”, - retoriškai klausė visuomenininkas. Tokioje situacijoje G. Girvydo nuomone, mokytojas turėtų pasikviesti mokyklos vadovą ar socialinį pedagogą ir prie vaiko apžiūrėti kuprinę.