Pasaulis mini 200-ąsias Frederiko Šopeno, vieno garsiausių ir įtakingiausių kompozitorių ir pianistų muzikos istorijoje, gimimo metines. Jo kūryba, suklestėjusi prancūziškoje terpėje, lengvai rado kelią į klausytojų širdis. Šopeno muzika fortepijonui skamba visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, kur jo atminimas pagerbiamas įvairiais renginiais.
Šopeno gyvenimo kelias
Frederikas Šopenas (Fryderyk Chopin) gimė 1810 m. kovo 1 d. Lenkijoje, nors krikšto liudijime įrašyta vasario 22-oji. Manoma, kad tai galėjo būti kunigo klaida. Būdamas prancūzo ir lenkės sūnus, nuo 20 metų gyveno Paryžiuje, kur tapo muzikos žvaigžde ir nuolat lankydavosi aukštuomenės salonuose.
Nors ir silpnos sveikatos, F. Šopenas gyveno viengungiškai, tačiau žmonėse tapdavo draugijos dvasia, mokėdavo prajuokinti iki ašarų. Kasdienybėje buvo uždaras savo privačiame pasaulyje, labai vienišas ir nutolęs nuo šeimos. F. Šopenas buvo itin jautrus savo išvaizdos atžvilgiu - išbalęs ir geibus, 170 cm ūgio vyras svėrė vos 43 kilogramus. Nors nevengdavo pasišaipyti iš savo nosies ir išvaizdos ydų, muzikas aistringai vaikėsi paryžietiškų madų, niekada netaupydavo drabužiams, pirštinėms ir skrybėlėms. Vis dėlto skaičiuoti pinigus menininkas mokėjo ir visada gerai žinodavo, kiek gavo už savo kūrinius. Būdamas vienu iš didžiausių pianistų virtuozų, F. Šopenas gyveno iš muzikos pamokų ir už tai būdavo kritikuojamas. Kūrybai kompozitorius skirdavo laiką nuo gegužės iki lapkričio, kai su rašytoja Žorž Sand išvykdavo atostogų į Prancūzijos provinciją - ten gimė didžiausieji F. Šopeno kūriniai.
Kompozitorius mirė 1849 m., būdamas 39 metų. Iki galo nesusitaikė su savo liga - plaučių džiova, teigdamas, kad gydytojai suklydo ją diagnozuodami. Jausdamas mirties alsavimą, paprašė, kad jo širdis būtų palaidota gimtojoje Lenkijoje. Tikrasis F. Šopeno veido vaizdas žinomas iš pomirtinės kaukės, kurią padarė Ž. Sand žentas. Šopenas ilsisi Prancūzijoje, Per Lašezo kapinėse, bet jo širdis yra urnoje, kurią įmūrijo į koloną Šv. Kryžiaus bažnyčioje Varšuvoje. Dėl jo širdies yra keletas versijų. Viena versija sako, kad širdis buvo išimta jo paties prašymu ir sugrąžinta į Varšuvą.
Kūrybos bruožai ir palikimas
Frederikas Šopenas - pasaulinio lygio genijus, sukuręs daugiau nei 200 kūrinių. Daugiausia tai fortepijoninė muzika: miniatiūros - mazurkos, polonezai, preliudai, noktiurnai, valsai, etiudai bei ekspromtai. Lenkų liaudies šokiai mazurka, polonezas tapo koncertinėmis pjesėmis. Į koncertinę estradą F. Šopenas iškėlė ir valsą. Preliudai, ekspromtai, fantazijos tapo laisvais, įvairias nuotaikas atskleidžiančiais savarankiškais kūriniais. Iki to meto rašomus pedagoginius etiudus F. Šopenas praturtino giliu vidiniu turiniu, ėmė rašyti pirmuosius koncertinius etiudus. Jo kūrybos stilius pasižymi dainingumu, improvizacija, ritmo įvairove. Homofoninės faktūros kūriniuose gausu polifonijos elementų, kairės rankos partijose - "banguojančių" akompanimentų. Šis kompozitorius pagarsėjo kaip savito stiliaus pianistas, skambinęs virtuoziškai, spalvingai, laisvai. Jis koncertavo ne tik Paryžiuje, bet ir Vokietijoje, Anglijoje ir kitur. Kelionės labai nualino kompozitoriaus sveikatą, įsisenėjo plaučių tuberkuliozė.
Taip pat skaitykite: Meko minėjimo renginiai Lietuvoje
Tarp pačių tipiškiausių F. Šopeno kūrinių galima paminėti Noktiurnus, Preliudus, Valsus, Mazurkas (iš viso 58). Jo kūryba išliko nepakeičiama ir labai svarbi klasikiniame repertuare.
Šopeno atminimas Lietuvoje
Lietuvoje F. Šopeno muzika yra labai mėgstama ir dažnai atliekama. Pianistė Šviesė Čepliauskaitė yra koncertavusi visose didžiosiose Lietuvos koncertų salėse bei įvairiuose Lietuvos miestuose, nuolat kviečiama koncertuoti reprezentaciniuose renginiuose diplomatiniam korpusui Lietuvoje bei užsienyje. 2006 m. rugsėjį Vilniuje minint diplomatinių santykių atnaujinimo 15-ąsias metines, ji koncertavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentams, 2009 m. buvo pakviesta į F. Šopeno gimimo metinių minėjimo Lietuvoje garbės komitetą. Ši pianistė ne kartą koncertavo D. Britanijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Japonijoje ir Estijoje. Didžiausią Š. Čepliauskaitės solinio repertuaro dalį sudaro kompozitorių romantikų kūriniai. Ypač pianistei artima F. Šopeno kūryba. Ji pirmoji Lietuvoje įrašė visus F. Šopeno valsus, parengė unikalias koncertines programas, atskleidžiančias kūrybines sąsajas tarp F. Šopeno ir Lietuvos kūrėjų. Š. Čepliauskaitės prašymu kūrinius, inspiruotus F. Šopeno muzikos, sukūrė Jonas Tamulionis ir Dalia Raudonikytė-With.
Minint F. Šopeno 200-ąsias gimimo metines, Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, skirti jo atminimui. Rašytojų klube rengiamas pianistės Šviesės Čepliauskaitės rečitalis, kuriame kartu su F. Šopeno muzika bus atliekami lietuvių kompozitorių Vidmanto Bartulio, Leono Povilaičio, Teisučio Makačino, Zitos Bružaitės, Jono Tamulionio, Dalios Raudonikytės kūriniai fortepijonui, susieti su F. Šopeno kūrybos motyvais. F. Šopeno fortepijoninė muzika skamba ir Nacionalinėje filharmonijoje, kur pianistas Lukas Geniušas skambina visus 24 F. Šopeno preliudus. F. Šopeno gyvenimo motyvų galima atrasti ir Vilniaus mažojo teatro spektaklyje "Mistras" pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę.
Kauno valstybinėje filharmonijoje F. Šopeno kūrinius atlieka Kanadoje gyvenantis vietnamietis pianistas Dang Thai Sonas. Šis virtuozas antrą kartą gimė 1980 m., laimėjęs X tarptautinį Frédérico Chopino pianistų konkursą Varšuvoje. Į Lietuvą D.T.Sonas atvyksta koncertuoti antrą kartą - pirmąkart mūsų publikai jis koncertavo, kai po įsimintinos pergalės surengė pasaulinį turą. Tada jis skambino tik F.Chopiną, o jo pasirodymas virto neeiliniu įvykiu, anot kritikų, sukėlusiu katarsio įspūdį.
Frederikui Šopenui ir Pauline Viardot (2010 m. - jos mirties šimtosios metinės) pagerbti, šios mazurkos bus atliekamos rugsėjo 29 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, koncerte „Šopeno melodijos“.
Taip pat skaitykite: Cezario salotų istorija
Šopeno muziejus Varšuvoje
Minint 200-ąsias F. Šopeno gimimo metines, Varšuvoje atidarytas interaktyvus daugialypės terpės muziejus, įsikūręs pačiame Varšuvos centre, į kurį iš Masovijos rajono Šopenas persikėlė dar būdamas kūdikis. Čia, prieš išsikraustydamas į Paryžių, kūrėjas praleido dvidešimt savo jaunystės metų. „Tai pats moderniausias biografinis muziejus ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje“, - muziejaus atidarymo ceremonijoje kalbėjo Lenkijos kultūros ministras Bogdanas Zdrojevskis.
Muziejuje objektai yra suskirstyti pagal temas. Atskiromis erdvėmis siekta atskleisti skirtingus kūrėjo gyvenimo tarpsnius. Viena salė yra paskirta „saloniniam“ Šopeno gyvenimui Paryžiuje. Lankytojų akims joje atsiveria paskutinis muziko turėtas pianinas, kurį kūrė garsusis Ignasas Plejelis. Be to, jie sužinojo, kad Paryžiaus metais Šopenas pinigų prasimanydavo privačiai mokydamas groti pianinu. Jis buvo vienas geriausių ir brangiausių miesto mokytojų. Kita salė atspindi laiką, kurį kompozitorius praleido Nohante - Prancūzijos pilyje, priklaususia Šopeno mylimajai, rašytojai Žorž Sand. „Nohanto“ salėje girdėti paukščių čiulbesys. Taip muziejaus kūrėjai siekė atkartoti jaukų gamtos prieglobstį, kuriame muzikas sukūrė savo šedevrus. Vienoje iš lentynėlių tuo tarpu guli balta damasto nosinaitė su Žorž Sand išsiuvinėtais Šopeno inicialais. Paskutinė salė yra skirta ankstyvai kūrėjo mirčiai. Einantį 39-uosius, 1849-aisias, jį, kaip spėjama, pakirto tuberkuliozė. Tamsioje patalpoje, kurioje viešpatauja tyla, užklydėlius pasitinka muziko kaukė. Ji iš gipso buvo nulieta iš karto po Šopeno mirties. O ant muziejaus staliukų guli kvietimai į laidotuves, kuriose dalyvavo daugiau kaip 3000 žmonių, bei artimųjų išsaugota rudų Šopeno plaukų sruoga.
Muziejus yra Frederiko Šopeno instituto Varšuvoje dalis.
Išvados
Frederikas Šopenas paliko neišdildomą įspūdį muzikos pasaulyje. Jo kūryba ir šiandien žavi klausytojus visame pasaulyje, o jo atminimas yra pagerbiamas įvairiais renginiais ir muziejais. Šopenas buvo ir liks vienas didžiausių visų laikų kompozitorių ir pianistų.
Taip pat skaitykite: „Bitutė“: ugdymas per kartas