Pilietybė ir tautybė yra du skirtingi, nors ir susiję, aspektai, apibrėžiantys asmens teisinį ir kultūrinį identitetą. Pilietybė nustato vaiko teisinį ryšį su konkrečia valstybe, o tautybė atspindi jo etninę ar kultūrinę priklausomybę. Straipsnyje aptariama, kaip Lietuvos teisės aktai reglamentuoja vaiko pilietybės ir tautybės įgijimą, kai tėvai yra skirtingų tautybių.
Vaiko pilietybės įgijimas
Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Tai yra pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas. Vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje jis gimė, šiais atvejais:
- Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai.
- Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis.
- Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki vaiko gimimo.
- Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
Po 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo gimusių vaikų pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą. Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, reikėtų gauti vaiko gimimo liudijimą.
Dviguba pilietybė
Lietuvoje vaikas gali turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisę į daugybinę pilietybę.
Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę.
Taip pat skaitykite: Ar sunku susikalbėti su kitomis kartomis?
Jeigu vaikas gimė nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus. Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų. Vaiko gimimas turi būti registruotas arba įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.
Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu.
- Vaiko gimimo liudijimą.
- Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiai.
- Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.
Jei vaikas gimė po 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo.
Vaiko pilietybė, kai tėvai nežinomi, mirę ar neveiksnūs
Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirę, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia, Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę.
Taip pat skaitykite: Sveikata ir kiaušiniai: svarbūs aspektai
Įvaikinto vaiko pilietybė
Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų.
Vaiko pilietybė, kai tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie ją įgyja kitu būdu
Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 iki 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas.
Vaiko tautybė
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę.
12 straipsnio 1 dalis nustato, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais.
Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.
Taip pat skaitykite: Dizigotinių dvynių genetika
Pilietybės įgijimas natūralizacijos tvarka
Užsienietis gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka, jei teisėtai nuolat pragyveno Lietuvoje pastaruosius 10 metų. Pilietybė užsieniečiui natūralizacijos tvarka gali būti suteikiama, jeigu asmuo atitinka šiuos reikalavimus:
- Pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.
- Prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Išlaikė valstybinės kalbos egzaminą.
- Išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą.
- Turi teisėtą pragyvenimo šaltinį.
- Yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
- Nėra Pilietybės įstatyme 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama.
Reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą netaikomas:
- Asmenims, kuriems sukako 65 metai.
- Asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis.
- Asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius.
- Asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
- Asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų.
Norėdamas tapti Lietuvos Respublikos piliečiu užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą (pildomas per MIGRIS).
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.
- Dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.
- Dokumentas, patvirtinantis, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį.
- Dokumentai, patvirtinantys, kad jis išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
- Pažyma dėl (ne)teistumo iš valstybės (valstybių), kurioje (kuriose) asmuo gyveno.
- Rašytinis pareiškimas, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės kai užsieniečiui bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Pilietybė sutuoktiniui
Jei esate ištekėjusi už Lietuvos piliečio, galite kreiptis dėl pilietybės, jei:
- Su sutuoktiniu gyvenote Lietuvoje bent 7 metus.
- Atitinkate nuolatinės gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinių žinių reikalavimus.
- Esate be pilietybės arba sutinkate atsisakyti dabartinės pilietybės.
- Atitinkate visus kitus bendruosius tinkamumo kriterijus.
Jei esate našlys (-ė), galite vis tiek atitikti reikalavimus, jei gyvenote Lietuvoje su lietuviu sutuoktiniu bent vienerius metus; pastaruosius penkerius metus gyvenote Lietuvoje ir atitinkate kitus gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinius reikalavimus.
Pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję LR pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti LR pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena. Tokiems asmenims netaikomi reikalavimai būti gyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Lietuvių kilmė įrodoma pateikiant dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Norėdamas gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymas (pildomas per MIGRIS).
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentas.
- Lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas.
- Dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti (lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo atveju, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo).
- Pažyma dėl (ne)teistumo.
- Dokumentas, patvirtinantis, kad nesate kitos valstybės pilietis. Jei turite kitos valstybės pilietybę, turite pateikti rašytinį pareiškimą, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės, kai Jums bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Lietuvos pilietybės netekimas
Jūs galite prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę šiais atvejais:
- Atsisakymas: Savavališkai atsisakydamas Lietuvos pilietybės.
- Kitos pilietybės įgijimas: Įgyjant kitos šalies pilietybę, išskyrus atvejus, nurodytus Pilietybės įstatyme.
- Tarptautinės sutartys: Kaip numatyta tarptautinėse sutartyse, kuriose dalyvauja Lietuva.
- Užsienio viešasis sektorius: Dirbant kitos šalies viešajame sektoriuje be leidimo iš Lietuvos vyriausybės.
- Apgaulė: Įgyjant Lietuvos pilietybę per suklastotus dokumentus arba apgaulės būdu.
- Dvigubos pilietybės reikalavimai: Jei turite dvigubą pilietybę ir iki 21 metų amžiaus nesate atsisakęs užsienio pilietybės, kaip nurodyta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse.
Pilietybės atkūrimas
Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys (kurie nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės), turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje - jie nuolat gyvena.
Šie asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai:
- Asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Asmenys, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Ištremtų iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ar išvykusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmenų palikuonys.