Įvadas
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, laukiniai gyvūnai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriems įveikti reikalinga žmonių pagalba. Nuo sužalojimų eismo įvykiuose iki netinkamų laikymo sąlygų - priežasčių, kodėl gyvūnams prireikia globos, yra daug. Šiame straipsnyje apžvelgiama laukinių gyvūnų globos situacija Lietuvoje, pagrindiniai iššūkiai ir organizacijos, teikiančios pagalbą.
Laukinių gyvūnų globos centrų vaidmuo
Antrus metus veikiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC) yra svarbus pagalbos laukiniams gyvūnams teikėjas. Vien šiais metais centras suteikė pagalbą 1964 laukiniams gyvūnams, iš kurių beveik 500 buvo sugrąžinti į gamtą. Naujausiais duomenimis, šiais metais gauta per 6,650 tūkst. pranešimų dėl galimai sužeistų laukinių gyvūnų - net 24 proc.
LGGC vadovė J. Morkūnaitė pabrėžia, kad didžioji dauguma laukinių gyvūnų nukenčia dėl žmogaus veiklos pasekmių. Dažniausios nukentėjusių gyvūnų diagnozės - kaulų lūžiai, sumušimai, dehidratacija, išsekimas. Laukiniai gyvūnai sužeidžiami eismo įvykiuose, nemažai paukščių žūva atsitrenkę į stiklines vitrinas, langus. Daug sužalojimų sukelia žvejybos priemonės - valai, kabliukai, įvairios atliekos. Kita nemaža problema - tyčiniai gyvūnų sužalojimai. Vien per 9 šių metų mėnesius į LGGC pateko net 14 pašautų gyvūnų.
Per pastaruosius metus Centre penktadaliu išaugo ir paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų ar konfiskuotų gyvūnų laikinoji globa: šiemet per 9 mėnesius ji suteikta 247 gyvūnams. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė informavo, jog iš laikytojų šiemet dėl netinkamų laikymo sąlygų ar neteisėto laikymo paimti 247 laukiniai gyvūnai, iš jų - 7 ropliai, 170 paukščių, 70 žinduolių.
Nauji iššūkiai ir jų sprendimo būdai
Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė pastebėjo, kad LGGC jau kuria pokyčių laukinių gyvūnų gelbėjimo srityje, tačiau Lietuvoje kasmet susiduriama ir su visiškai naujais iššūkiais - kaip rudasis lokys Vilniuje, gyvūnų gerovės problemos zoologijos soduose, masinės paukščių nykštukų žūtys pajūryje.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į lapių mitybą
Pasak R. Matevičiaus, tokiais atvejais, kai plėšrūnas užpuola grobį, ar du tos pačios rūšies gyvūnai kovoja dėl teritorijos, gyvūnas gina savo jauniklius arba ginasi pats - pagalbos laukiniam gyvūnui nereikia. „Gelbėti“ gyvūno nereikėtų ir tokiu atveju, kai jauniklis vienas, „pasiklydęs”, mieste, tačiau saugioje aplinkoje, kai nėra pavojaus jam ar žmonėms, ar kai gyvūnas sveikas, tačiau kelia baimę ar nepatogumų gyventojams.
LSMU VA Veterinarijos fakulteto Gyvūnų gerovės centro atstovė dr. pastebėjo, kad gyvūnai ieško, kur jiems geriau - ir atkeliauja į miestus. Šito neišvengsime. Viena priežasčių, dėl kurių laukiniai gyvūnai atkeliauja į miestus - nes čia jie randa maisto, prisitaiko ir išgyvena. Pastebėta, kad miestuose laukinė gyvūnija keičia savo elgseną: išplečia natūralią mitybą, įtraukia į ją ir žmonių maistą. Taip pat - sumažina savo gyvenamąją teritoriją, tampa aktyvūs ir medžioja naktį. Kita priežastis - klimato kaita.
Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reglamentavimas
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vedėja Toma Bulauskienė aptarė Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reglamentavimą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 tūkst. laukinių gyvūnų laikytojų. Pagal išduotus leidimus nelaisvėje laikomos 96 laukinių gyvūnų rūšys.
Lietuvos zoologijos sodo mokslinės veiklos skyriaus vadovas Airingas Šuopys pasidalijo patirtimi, kokios praktikos taikomos didžiųjų gyvūnų gerovei užtikrinti. Tarp pasitvirtinusių inciatyvų - žirafų ir zebrų laisvalaikis viename voljere (žirafos netgi specialiai numeta savo pašarų, kad zebrai ateitų drauge paėsti), papildomos stacionarios ar atskiros užimtumo priemonės, kai gyvūnui tenka papildomai įdėti pastangų, kad išsitrauktų pašaro.
Kaip atpažinti, kada paukščiui reikia pagalbos?
Svarbu atskirti situacijas, kada paukščiui iš tikrųjų reikia pagalbos, o kada geriau jo netrikdyti. Daugelio žmonių randamų paukščių jauniklių yra beveik savarankiški. Tai daugiausia lizdą palikę, dar nemokantys skristi paukščiai, kuriuos vis dar globoja tėvai ir jiems mūsų pagalbos nereikia. Beveik savarankiški jaunikliai gali stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, o kojų pirštais gali tvirtai suimti pirštą ar šakelę.
Taip pat skaitykite: Žiemos pamokos vaikams apie paukščius
Baltosios kielės jaunikliams pagalba nereikalinga, nes kai tokie paukščiai palieka lizdą pirmą kartą, dažniausiai jie ten nebegrįžta, todėl net jei lizdą matote, nederėtų paukščio dėti atgal - jis iškart iššoks vėl. Radus tokį paukščio jauniklį, įprastai jam pagalbos nereikia, jis jau mokosi gyventi savarankiškai. Tokiu atveju paukščio jauniklį galima perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio.
Jei paukščio jauniklis dar nėra visiškai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, vaikščioti, šokuoti arba skristi, tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, vadinasi, jo lizdas greičiausiai yra netoliese. Tik nesijaudinkite dėl žmogaus kvapo, paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą, tai tik senas mitas ir bijoti dėl to nereikia, tėvai tikrai nepaliks savo jauniklio, jei jį palietė žmonės. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, ir įdėti į buvusio lizdo vietą ar greta. Įdėję jauniklį atgal, stebėkite ar tėvai grįžta. Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, vadinasi paukščio negalima sugrąžinti į buvusį ar naują lizdą, susisiekite su laukinių gyvūnų globos centru.
Pagalba žiemą
Šąlant orams būtina pasirūpinti tais, kurie patys to padaryti negali. Šiomis itin žvarbiomis dienomis didelis pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei gresia daugeliui lauke gyvenančių keturkojų, paukščių bei žvėrių.
- Šlakelis vandens gali išgelbėti gyvybę. Benamių kačių bei šunų maitinimo vietose, taip pat po balkonais, įpilkite į dubenėlį šilto vandens. Nors gali atrodyti, kad žiemą lauke gyvenantiems gyvūnams vandens netrūksta, tačiau didelių šalčių metu jie miršta iš troškulio, nes vanduo paprasčiausiai užšąla.
- Pamaitinkite. Eidami iš namų pasirūpinkite bent „keliais trupiniais“ lauke gyvenantiems gyvūnams. Sotus gyvūnas ieškos šiltos vietos prisiglausti, o išalkęs bastysis ieškodamas maisto.
- Suteikite šiltą užuovėją. Šalčiausiomis dienomis galite įleisti lauke gyvenančius gyvūnus į laiptinę, rūsį ar savo balkoną. Kad nepridarytų rūpesčių, pastatykite katėms kraiko dėžutę. Tik nepamirškite praėjus baisiausiems šalčiams gyvūnus išleisti.
- Pasirūpinkite šilta užuovėja. Putplasčio padėklas, pledas, kartoninė dėžė ar nenaudojamas drabužis gali tapti puikiais namais lauke gyvenančioms katėms bei šunims.
- Lesinkite paukščius tinkamu maistu. Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams - sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais. Mažesniems paukščiukams galite palikti nelukštentų saulėgrąžų, nesūdytų lašinių, grūdų, kviečių bei miežių.
- Įkėlus inkilą, suteiksite paukščiukams saugią ir šiltą užuovėją.
Ką daryti radus įšalusį paukštį?
Pastebėjus lede įšalusį paukštį, pirmiausia pabaidykite ir įsitikinkite, ar jis tikrai įšalęs. Jei paukštis akivaizdžiai bando ištrūkti arba visiškai nebejuda, tuomet kvieskite pagalbą.
Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkas Mantas Arbūzas teigia, kad pražūtingas yra būtent žmonių pomėgis lesinti paukščius vandens telkiniuose. Todėl aplinkosaugininkas primena - turime elgtis atsakingai ir paukščiams nedaryti meškos paslaugos.
Taip pat skaitykite: Paukščių kiaušinių įvairovė
Kur kreiptis pagalbos?
Jei radote sužeistą ar pagalbos reikalingą gyvūną, galite kreiptis į šias organizacijas:
- LSMU Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC): Jurginų g. Konsultacijai telefonu: +370 605 72837 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Pagalba teikiama 24 val. per parą.
- Gyvūnų globėjų asociacija: Svetainėje nurodytais telefonais.
- Skubiosios pagalbos tarnybos: Tik išskirtiniais atvejais, kai reikalinga ir kitų tarnybų pagalba, kreiptis Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
- Veterinarijos klinikos: Kreipkitės į artimiausią veterinarijos kliniką.
Gyvūnų laikymo taisyklės
Svarbu žinoti ir laikytis gyvūnų laikymo taisyklių, kad būtų užtikrinta jų gerovė ir saugumas. Štai keletas svarbiausių punktų:
- Benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai.
- Gyvūnų laikymo vietos turi būti aptvertos ne mažiau kaip 1,5 metro aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų ir kt.
- Gyvūnai turi turėti galimybę tenkinti fiziologinius poreikius.
- Šunys, katės ir kiti ne ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik gavus nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima, sutikimą.
- Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 22 iki 6 val. nebūtų kenksmingos.
- Gyvūnai nuolatos turi turėti dubenį su švariu vandeniu.
- Vedžiojami šunys turi būti su antsnukiu.
- Ekskrementai turi būti surinkti.
- Draudžiama vedžioti gyvūnus sporto aikštėse, paplūdimiuose.
- Draudžiama gyvūnus vestis į skerdyklas, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigas.
- Pavojingi šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose, kad negalėtų pabėgti.
- Šunys turi būti skiepijami nuo pasiutligės.
- Gyvūnai nuo 4 mėnesių amžiaus turi būti registruojami.