Violeta Mičiulienė - išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūros pasaulyje, palikusi ryškų pėdsaką kaip aktorė, režisierė, humoristė ir tinklaraštininkė. Jos energija, optimizmas ir gebėjimas įžvelgti grožį kasdienybėje įkvepia daugybę žmonių. Šiame straipsnyje panagrinėsime V. Mičiulienės biografiją, karjerą, kūrybą ir gyvenimo filosofiją.
Vaikystė ir jaunystė
Violeta Mičiulienė gimė 1962 m. lapkričio 16 d. Panevėžio rajone. Nuo dvejų metų augo Subačiuje, prie geležinkelio stoties. Šis miestelis jai tapo ypatinga vieta, kur ji pažino vietinių žmonių dvasią ir prie jų prisirišo. Vaikystėje Violeta buvo aktyvi ir drąsi mergaitė, kuri be baimės atsakinėjo į klausimus ir visur stengėsi būti pirma.
Karjeros kelias
V. Mičiulienės karjera prasidėjo nuo aktorystės. Ji vaidino įvairiuose spektakliuose, televizijos laidose ir humoro projektuose. Daugelis ją prisimena kaip Stefutę ar tetulę Jadvygą iš televizijos laidų. Tačiau Violeta niekada nesiekė tapti humoriste, ji visada norėjo vaidinti rimtus vaidmenis.
Darbas televizijoje
Televizija į V. Mičiulienės gyvenimą atėjo netikėtai su laida „Nosis“. Ji prisimena, kad bijojo nepateisinti lūkesčių, nes nuo vaikystės turėjo kompleksą, jog netinka šou pasauliui. Vėliau ji dirbo su Vytautu Šapranausku laidoje „Puikusis šou“. Šis darbas jai padėjo geriau pažinti legendinį aktorių, kuris jai ne kartą užsiminė apie jaučiamą vienatvę ir humoristo etiketę, prilipintą žiūrovų.
„Miesčionys“ ir kiti projektai
V. Mičiulienė taip pat vaidino humoristiniame seriale „Miesčionys“, kuris buvo sukurtas humoro kolektyvo „Ambrozija“. Šis serialas vaizdavo iš kaimo į miestą atsikėlusių Galvanauskų šeimos nuotykius ir jų kaimynų, inteligentų Kojalavičių, gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Violeta Tarasovienė apie šeimą ir šou verslą
Grįžimas į „Ambroziją“
2008 m. V. Mičiulienė paliko humoro grupę „Ambrozija“, tačiau vėliau vėl prie jos prisijungė. Aktorė teigė, kad išėjo tam, kad galėtų padirbėti su savimi, o sulaukusi kolegų prašymo sugrįžti, ilgai nedvejodama sutiko.
Naujas etapas: tinklaraštis „ViPirmadienis“
Pastaraisiais metais V. Mičiulienė atrado save naujoje srityje - tinklaraštyje. Ji rašo tinklaraštį „ViPirmadienis“ ir dalijasi įvairiomis gyvenimo įžvalgomis. Šis tinklaraštis sulaukė didelio susidomėjimo ir paskatinimo. V. Mičiulienė teigia, kad žmonės jos tekstuose atranda save ir nustemba, kad šalia yra tokių pat žmonių, matančių pasaulį taip pat.
Pavadinimo reikšmė
Pavadinimas „ViPirmadienis“ pasirinktas neatsitiktinai. V. Mičiulienė teigia, kad pirmadienis yra ta savaitės diena, kai reikia kažką pradėti iš naujo, o nauja pradžia visada yra sudėtinga. Todėl ji savo tekstais pirmadieniais padeda žmonėms atidaryti duris į naują pradžią, naują savaitę ir suteikia tikėjimo, kad viskas bus gerai.
Studijos ir paskirties atradimas
Nustojusi save stabdyti mintimi „Ką žmonės pasakys?“, Violeta vėl tapo studente - įstojo į Klaipėdos universitetą mokytis teatrologijos. Ir jai sekėsi puikiai. Sako, pirmąkart gyvenime pajutusi malonumą mokytis dėl savęs. Šiemet magistro diplomą atsiėmusi aktorė laidoje prisiminė ir linksmą nutikimą studijų pradžioje.
Bene svarbiausia, ką Violetai davė pastarieji keleri metai - savo paskirties supratimas. „Visai neseniai supratau savo paskirtį. Aš nei artistė, nei režisierė, nei rašytoja. Aš esu žmogus, kuris privalo kitiems duoti viltį. Man tai patinka“, - atviravo žinoma moteris.
Taip pat skaitykite: Baublienės biografija
Gyvenimo filosofija
V. Mičiulienė šiandien gyvenimo siunčiamoms galimybėms drąsiai sako „taip“ ir kitiems įrodo, kad amžius - ne riba mokytis, tobulėti, siekti savo tikslų ir būti laimingam. Vis dėlto prisipažįsta, kad jaunystėje buvo kitaip - ją kaustė baimė.
„Seniau bijodavau, neleidau sau klysti, o jeigu suklysdavau, negalėdavau to atleisti ir pripažinti. Tik dabar suvokiu, kad baimė mus kausto, įkalina. Ir kai ateina toks amžius, nieko nebebijai prarasti, - laidoje sakė aktorė. - Aš labiausiai mėgstu vaikus ir senolius. Kodėl? Vaikai dar nemeluoja, o senoliai jau nebemeluoja.“
Požiūris į vienatvę ir santykius
Vienatvė nesvetima ir pačiai Violetai, kuri atvirai pripažįsta, kad taip pat mieliau renkasi būti viena. Sau aktorė tai paaiškino tuo, kad yra vienturtė ir būti vieniša jai natūralu. Violeta neišgyvena ir dėl skaudžių skyrybų su vyru. Draugiškai bendraujantys buvę sutuoktiniai neliko priešais, o būdama netoliese ji mielai užsuka į buvusio vyro namus išgerti arbatos ir pasikalbėti. Taip pat mielai bendrauja ir su jo giminėmis ar kita buvusia žmona. Su šypsena veide žinoma aktorė sako, kad meilei pasibaigus nelieka pykčio ar apmaudo likti negali, todėl ir bendrauti ar matytis nėra skaudu. Tačiau apie naują meilę kalbėti ji nėra linkusi ir tikina, kad nenori viešinti šios savo gyvenimo pusės.
Kita vertus, keliauti viena ji vis dar neišmoko. „Mane tai pakrauna energija. Netrukus keliausiu pas vaikus į Škotiją, vėliau pas draugus į Italiją. Viena keliauti nemoku. Man reikia dalintis įspūdžiais, o to nepadarysiu be šalia esančio žmogaus. Noriu džiaugtis kartu“.
Kova su svorio pokyčiais
Tiesa, po skyrybų Violeta ne kartą kalbėjo ir apie besikeičiantį svorį bei laikėsi drastiškų dietų. Prieš kurį laiką svėrusi net 130 kg. šiandien ji atrodo neatpažįstama. Ir nors įminti idealios figūros paslapties jai taip ir nepavyko, svorio metimo procesas visada buvo įdomus. Moteris įsitikinusi, jog laimė yra ėjimas savo tikslo link.
Taip pat skaitykite: Violetos Riaubiškytės-Tarasovienės karjera
„Galėčiau numesti ir daugiau, nors esu savimi patenkinta. Mane žmonės matė visokią, ir kad ir kiek numesčiau, esu apvali. O tokie žmonės yra laimingi, nes jie yra sotūs, laimingi ir pavalgę. Aš niekada nebuvau graži ar tokia, dėl kurios vyrai gatvėje krenta po kojomis, bet kiek turiu savyje, esu visiškai patenkinta. Iš visų vaikystės kompleksų liko tik vienas - kompleksų neturėjimas. Nebebijau būti savimi. Nebereikia vaidinti gudresnės ar gražesnės. Nepatinku? viso gero“.
Gimtadienio tradicijos
„Man visuomet mano pačios gimtadieniai buvo tokie nejaukūs. Gal todėl savo gimimo datą vis bandau nuslėpti. Ne metus, jų nesibaiminu, bet pačią šventę. Vis galvoju, kodėl čia dabar mane reikia sveikinti? Gal todėl kasmet ji savo gimimo dienos proga pasveikina tėvus, tai nuo mažens ragina daryti ir savo vaikus. „Juk pats žmogus nelabai ką ir padarė, kad gimė. Didžiausias darbas ir padėka - mamai ir tėčiui. Ir nors Violeta mamos neteko dar prieš 35-erius metus, gimtadienio proga niekada nepamiršta tėčio: aplanko jį, padovanoja puokštę gėlių, kokį gražų žodį pasako.
Pasak jo, tėvas jau keletą metų nemato, todėl jo pojūčiai - dar stipresni, gavęs gėlių jas uosto, klausia, kokios spalvos, tyrinėja. „Jis kaskart manęs jau taip per dantį patraukdamas klausia - na, kuo jau čia nustebinsi? „Normaliai švenčiau tik 50-metį. Tada mane įspraudė į kampą draugai, surengė šventę. Šiaip 50 metų - vienintelis gimtadienis, kurį, manau kiekvienas turi švęsti. Tačiau… kasmet noriu, kad ta gimtadienio diena greičiau praeitų. Net, būna, kad artėjant jam įvyksta tokia „kelių dienų susinaikinimo programa“, kai viskas krenta iš rankų, niekas, rodos, nesiseka. Paskui turi praeiti keli mėnesiai ir aš atsigaunu. Aktorė juokiasi - dėl kitų ji galėtų patį didžiausią cirką surengti. Šiemet gimtadienį ji sutiko scenoje, Violeta turėjo kelis pasirodymus. Tačiau ji pati sako svajojanti apie kiek daugiau laiko sau. „Per Naujus metus, būna, kad pameluojų žmonėms, kad dirbu ten ar ten, o jei būna laisva diena - nuvažiuoju į mišką ir pabūnu. Labai pasiilgstu savęs. Per ilgą laiką, per visus savo personažus jaučiu, kad kažkur pamečiau save. Violeta gimtadienio išvakarėse jau spėjo sulaukti ir dovanų.
Sveikatos iššūkiai ir požiūris į juos
Prieš kurį laiką V. Mičiulienei buvo diagnozuota cukraligė. Tačiau ji į tai pažiūrėjo optimistiškai ir teigė, kad jai net nereikės kasdien leistis insulino. Tiesa, moteris prasitarė, kad artimiausiu metu jai teks gydytis skydliaukę ir gultis ant operacinio stalo. Tačiau komikė kol kas dėl to neišgyvena.
Pamokanti istorija
Violeta teigia, kad nori paraginti visus žmones tikrintis savo sveikatą ne tada, kai ji sušlubuoja, o tuomet, kai dar viskas yra tvarkoje ir reguliariai lankytis pas gydytojus. Ji taip pat pripažįsta, kad visą laiką asmeninį gyvenimą derino prie darbų, tačiau po gydytojų įspėjimų stengsis darbus derinti prie asmeninio gyvenimo.
Ryšys su šeima
Motinos Violeta neteko prieš 30 metų. Ji mirė nuo inkstų nepakankamumo per dukters stojamuosius į režisūrą Klaipėdoje ir tėvas vos ją surado, kad praneštų apie laidotuves, nes mobiliųjų tai laikais dar negamino. Dabar 81 metų tėvas yra aklas ir išeiti į žmones gali tik padedamas gyvenimo draugės Janinos arba dukters, kai ši atvažiuoja jo lankyti. Eduardo gyvenimo draugė buhalterė Janina glaukoma sergančiam vyrui kartais juokais primena, kai šis nemindytų sode gėlių, bet rūpestingai jam padeda kiekvieną akimirką. Violeta giria Janiną už rūpinimąsi tėvu ir išsyk atiduoda jai skirtą saldainių dėžę - be šios moters nuolatinės pagalbos Eduardui gyventi būtų gerokai sunkiau. Vienintelė duktė - šio labai man patikusio 81-erių metų vyro džiaugsmas ir skausmas. Ar jie vienas kitą engia, sunku pasakyti. Kai vienu metu kalbini dukterį ir tėvą, niekada nesužinosi teisybės, nes tą pačią situaciją abu komentuoja skirtingai ir „teisybės“ įgauna po keletą pavidalų.
Violeta yra išsiskyrusi, bet puikiai sutaria su dviem savo suaugusiais sūnumis. Jos tėvas teigia, kad duktė yra labai geras ir jautrus žmogus, kuris kam gali, tam padeda.
tags: #violeta #miciuliene #vaikai