Vaiko augimas - tai vienas svarbiausių sveikatos rodiklių. Tėvai dažnai nerimauja, ar jų mažylio svoris atitinka normą, ypač kai jis atrodo mažesnis arba stambesnis nei bendraamžiai. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas auga individualiai, o svoris priklauso nuo daugybės veiksnių: genetikos, mitybos, aktyvumo ir net miego. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stebėti vaiko ūgį ir svorį, kokios yra vidutinės normos pagal amžių ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kodėl svarbu stebėti vaiko ūgį ir svorį?
Vaikų ūgio ir svorio matavimai padeda:
- Įvertinti bendrą fizinę raidą.
- Pastebėti galimus augimo sutrikimus ar sveikatos problemas.
- Suprasti, ar vaiko mityba yra tinkama.
- Užkirsti kelią antsvoriui ar nepakankamam svoriui.
Stebėdami vaikų ūgį ir svorį, tėvai gali laiku pastebėti vystymosi sutrikimus ar netinkamus mitybos įpročius. Svarbiausia - ne panikuoti dėl nedidelių nukrypimų, o reguliariai sekti pokyčius ir prireikus pasitarti su sveikatos specialistais.
Kūdikių svorio pokyčių stebėjimas
Kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su keliais svarbiais dalykais:
- Padeda užtikrinti bendrą vaiko savijautą ir sveikatą, nes nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui.
- Gali signalizuoti apie galimus sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas.
- Tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams suteikia pasitikėjimą ir ramybę vertinant, ar vaikelis auga normaliai, ar atitinka nustatytas normas ir kriterijus.
Ūgio ir svorio matavimas
Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose, kuomet vaiką prižiūrintis gydytojas pamatuoja ūgį ir svorį bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse. Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas jam gulint, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje.
Taip pat skaitykite: Būsimoms mamoms
Kaip matuoti vaiko ūgį namuose?
Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Tuomet švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai. Tuomet centimetru ar liniuote pamatuokite atstumą nuo sienos iki pažymėtos vietos. Vaikas, kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai.
Kaip pasverti vaiką namuose?
Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tačiau, jei norite tai padaryti namuose, įprastomis kūno svarstyklėmis, atkreipkite dėmesį, kokia yra jų paklaidos riba - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug. Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai). Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.
Vaikų ūgio ir svorio lentelės pagal amžių
Normalaus ūgio ir svorio lentelė vaikams pagal amžių (nuo gimimo iki 10 metų):
| Amžius | Mergaičių ūgis (cm) | Mergaičių svoris (kg) | Berniukų ūgis (cm) | Berniukų svoris (kg) |
|---|---|---|---|---|
| Naujagimis | 49-52 | 3,0-3,8 | 50-53 | 3,2-3,9 |
| 6 mėn. | 64-68 | 6,5-8,2 | 66-70 | 7,0-8,5 |
| 1 m. | 72-78 | 8,5-10,5 | 74-80 | 9,0-11,0 |
| 2 m. | 83-88 | 10,5-13,5 | 85-90 | 11,0-14,0 |
| 3 m. | 92-98 | 13-15,5 | 93-99 | 13,5-16 |
| 4 m. | 98-105 | 15-17,5 | 99-106 | 15,5-18,5 |
| 5 m. | 104-112 | 17-20,5 | 105-113 | 18-22 |
| 6 m. | 109-117 | 19-23 | 111-119 | 20-24 |
| 7 m. | 114-122 | 21-26 | 116-124 | 22-27 |
| 8 m. | 119-128 | 23-29 | 121-130 | 24-30 |
| 9 m. | 124-134 | 26-33 | 127-136 | 27-34 |
| 10 m. | 129-139 | 29-36 | 132-142 | 30-38 |
Pastaba: tai yra apytikslės normos, pagrįstos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Kiekvienas vaikas auga individualiai, todėl nukrypimai nebūtinai reiškia problemą. Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Vertinant mažylių augimo rodiklius šiuo leidiniu vadovaujasi mūsų šalies pediatrai bei šeimos gydytojai.
Procentilės
Vertinant augimo rodiklius, svarbu atkreipti dėmesį į procentiles. Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pavyzdžiui, jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi, išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais. Nustatant vaiko mitybą, labai svarbus antropometrinis tyrimas, nustatomas vaiko fizinio vystymosi lentelių pagalba. Atliekant antropometrinį vaiko tyrimą, vertinami svarbiausi rodikliai - kūno svoris ir ūgis.
Taip pat skaitykite: Darbo užmokesčio tendencijos auklėms
Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (toliau - diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama). Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių. Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastis gali būti lėtinė mitybos stoka.
Kūno masės indeksas (KMI) vaikams
Kūno Masės Indeksas (KMI) vaikams yra rodiklis, kuris padeda įvertinti vaiko kūno svorio santykį su jo amžiumi ir ūgiu. KMI vaikams skaičiuojamas taikant specialią formulę, kuri atsižvelgia į vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį. Dauguma KMI skaičiuoklių ir sveikatos įstaigų naudoja standartizuotas lenteles arba kompiuterines programas, kurios automatiškai apskaičiuoja vaiko KMI, pagal duotus duomenis. Vertinant KMI, taip pat svarbu atsižvelgti į amžių, nes kūno sudėjimas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus. Kadangi skaičiavimai gali būti sudėtingesni, labai svarbu naudoti atitinkamas KMI skaičiavimo priemones, kurios atsižvelgia į amžių ir lytį, norint gauti tikslų įvertinimą. Galiausiai, KMI vertinimas turi būti atliekamas kartu su kitais sveikatos rodikliais ir įvertinimais, kad būtų gautas visapusiškas vaiko ar paauglio sveikatos vaizdas.
Svorio augimo normos kūdikiams
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje. Ir tai yra normalu ir priimtina.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį.
PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl rekomenduojama, kad net ir mišiniu maitinami kūdikiai būtų stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų svorio augimas būtų sveikas ir subalansuotas.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
| Amžius | Vidutinis mėnesio priaugimas, g | Vidutinis dienos priaugimas, g |
|---|---|---|
| 0-4 mėn. | 620-964 | 20-30 |
| 4-6 mėn. | 368-504 | 11-16 |
| 6-12 mėn. | 200-320 | 6-10 |
Iš esmės yra tikimasi tokių vaiko svorio augimo tendencijų:
- Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Normalu prarasti 5-7% nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10% ar net daugiau, tačiau tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis.
- Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti.
- Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį.
- Per pirmuosius 3 mėn. turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/ mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio.
- Iki 4-6 mėnesio padvigubinti gimimo svorį.
- Iki 12 mėnesio - patrigubinti gimimo svorį.
- Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę.
Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo.
Kada verta sunerimti dėl vaiko ūgio ir svorio?
Reikėtų pasitarti su pediatru, jei:
- Vaiko svoris ar ūgis stipriai atsilieka arba viršija normas.
- Pastebite staigų svorio augimą ar kritimą.
- Vaikas dažnai serga, yra vangus ar neturi apetito.
- Yra genetinių ar hormoninių ligų šeimos istorijoje.
- Augimas ne toks spartus, kokio tikimasi.
- Nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse.
- Netenka svorio.
Vertinant augimo rodiklius, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis. Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.
Kiti veiksniai, įtakojantys vaiko augimą
Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka, gera mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Svarbu, kad nebūtų lėtinių ligų bei veiksnių, trikdančių ląstelių augimą.
- Mityba: Užtikrinkite visavertę mitybą ir pakankamą fizinį aktyvumą. Rinkitės sveikus užkandžius, ribokite cukraus ir perdirbtų produktų kiekį.
- Miegas: Užtikrinkite užtektinai miego: miego poreikis skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau daugumai vaikų reikia 10-12 val. miego per parą. Skatinkite gerus miego įpročius - augimo hormonai aktyviausi miego metu.
- Genetika: Kai kurie vaikai auga lėčiau už savo bendraamžius, nes paveldėjo tai iš savo tėvų. Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis: žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti žemo ūgio. Jie irgi neturi kitų ligų simptomų.
- Lėtinės ligos: Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai, gali sutrikdyti vaiko augimą.
- Endokrininės ligos: Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą.
Augimo sutrikimai
Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti Jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, skirti atlikti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis.
- Konstitucinis augimo atsilikimas: Apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi (nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Jie auga ilgiau, todėl dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį.
- Ternerio (Turner) sindromas: Viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, sąlygojama vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, passtebimi daugiau nei 90 proc. šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda, tačiau jų intelektas nesutrikęs.
Jei nustatoma liga, lėmusi augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą. Augimo hormono injekcijos vaikams, sergantiems augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį.