Įvadas
Straipsnyje analizuojama gimstamumo situacija Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant 2003 metams. Nagrinėjamos gimstamumo tendencijos, demografiniai pokyčiai ir veiksniai, turintys įtakos gimstamumo lygiui. Taip pat aptariamos valstybės šeimos politikos priemonės ir jų efektyvumas.
Bendros demografinės tendencijos
Pastaruoju metu pasaulyje vis labiau pripažįstama, kad išgyvename demografinio nuosmukio laikotarpį, prasidėjusį 1968 metais. Daugelį metų statistikos duomenys rodo, kad gimstamumo mažėjimo tendencija pastebima daugelyje išsivysčiusių šalių ir apima vis daugiau besivystančių šalių. Lietuva taip pat susiduria su šia problema.
Gimstamumas Lietuvoje 2003 metais
2003 m. Lietuvoje gimė 30,5 tūkst. kūdikių, t. y. apie 500 daugiau nei 2002 m. Gimstamumo rodiklis (gimusių skaičius 1000 gyventojų) padidėjo 2,3 procento. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą) 2003 m. buvo apie 1,3. Toks žemas gimstamumo lygis neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos.
Santuokos ir gimstamumas
Vis daugiau vaikų gimsta tėvams, kurie nėra įregistravę santuokos. 2000 m. tokie vaikai sudarė apie 23 procentus bendro gimusių skaičiaus, o 2003 m. - apie 30 procentų. Per pastaruosius dvejus metus įregistruojama vis daugiau santuokų. 2003 m. susituokė 17 tūkst. porų, t. y. 837 daugiau nei 2002 metais. Tuokiasi kiek vyresnio amžiaus žmonės: 2003 m. vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 27 metai (2000 m. - 25,7 metų), moterų - 25 metai (2000 m. - 23,7 metų). Mažėja besituokiančio jaunimo (iki 25 metų amžiaus). 2000-2003 m. beveik du kartus mažiau santuokų įregistravo nepilnamečiai - merginos ir vaikinai iki 18 metų amžiaus. Pakartotinai tuokėsi apie penktadalį besituokiančių asmenų. Vidutinė buvusios santuokos trukmė 2003 m. buvo apie 12 metų.
Gyventojų prognozės
Statistikos departamentas parengė Lietuvos gyventojų skaičiaus 2005-2030 m. prognozes. Prognozuojamu laikotarpiu gyventojų mažės ir 2030 m. šalyje gyvens 3117,2 tūkst. žmonių, t. y. beveik 10 procentų mažiau nei 2004 m. pradžioje. Mažės 0-14 metų amžiaus vaikų ir 15-59 metų amžiaus gyventojų. Gausės senyvo amžiaus (60 metų ir vyresnių) žmonių. Tikėtina, kad artimiausiais metais gimstamumas didės dėl atidėtų gimdymų. Tačiau suminis gimstamumo koeficientas nesieks 2,1, t. y. nebus užtikrinta kartų kaita. Manoma, kad 2005-2030 m. mirtingumo lygis mažės lėtai. Tikėtina, kad 2030 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė bus 73, moterų - 83 metai.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Gimstamumo mažėjimo priežastys
Yra įvairių priežasčių, lemiančių gimstamumo mažėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse. Tai ekonominiai veiksniai, visuomenės ir medicinos išsivystymas, padidėjusi tėvų atsakomybė už vaikų ateitį, dvasinė tautos sveikata ir kt.
Ekonominiai veiksniai
Ekonominis nuosmukis ar pakilimas gimstamumo pokyčius lemia netiesiogiai. Naivu gimstamumą grįsti tik ekonomika, nes jis mažėja ir išsivysčiusiose šalyse, o kai kuriose skurdžiose valstybėse gimstamumą tenka net riboti.
Visuomenės ir medicinos išsivystymas
Šiais laikais absoliuti dauguma pagimdytų kūdikių išgyvena, ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, todėl gimstamumas mažėja labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Šioms šalims būdinga ir padidėjusi tėvų atsakomybė už vaikų ateitį.
Dvasinė tautos sveikata
Jeigu norime, kad Lietuva išliktų kaip tautybė, kad Lietuvos moterys gimdytų vaikus, turime rūpintis dvasiniu mūsų vaikų ir jaunimo auklėjimu. Čia nepaprastai svarbi yra religija. Taip pat svarbu kovoti su alkoholizmu ir narkomanija.
Valstybės šeimos politika
Pagrindinė priemonė gimstamumui skatinti yra valstybės šeimos politika, kurią valstybė įgyvendina per įstatymus, pašalpas ir paslaugas. Būtina padėti šeimai išvengti priklausomybės nuo valstybės paramos, skatinti ir palaikyti apsirūpinimą savimi, vengiant išlaikytinio vaidmens.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Europos šalių patirtis
Remiantis EUROSTAT duomenimis, 2000 m. suminis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje išaugo nuo 1,45 (1999) iki 1,53. Žemiausias gimstamumas 2000 m. Europos Sąjungoje buvo Ispanijoje (TFR=1,22), antra nuo galo Italija (1,25), trečia - Graikija (1,30). Tuo tarpu rekordinis gimstamumas buvo Islandijoje (2,08), Prancūzijoje (1,89) ir Airijoje (1,89). Šiaurės šalių šeimos politika yra sėkminga, nes ji orientuojasi į šeimą, kurioje abu tėvai dirba ir abu atsakingai rūpinasi vaikais. Be to, akcentuojamos moterų ir vyrų lygios galimybės. Parama šeimai pirmiausiai teikiama per visuomenines vaikų priežiūros institucijas ir švietimo sistemą, kuri užtikrina lygias galimybes visiems vaikams.
Gimstamumo rodiklių kaita Lietuvoje
Nuo 1994 m. gimstamumas Lietuvoje nuolat kito, bet bendra tendencija buvo mažėjanti. 1994 m. gimstamumo rodiklis buvo 11,6, bet iki 2000 m. jis nuolat mažėjo, pasiekdamas 9,8 (per šešerius metus gimstamumas sumažėjo beveik 16 proc.). 2000-2002 m. gimstamumo rodiklis toliau mažėjo, pasiekdamas 8,6, bet tada stabilizavosi ir net šiek tiek pakilo iki 2006 m., kai jis siekė 9,1. 2007-2010 m. Lietuvoje gimstamumas vėl šiek tiek pakilo, pasiekdamas 10,2 2009 m., tačiau 2010 m. vėl sumažėjo iki 9,9.
1994 m. Lietuvoje gimė 42 376 vaikai. Nuo tada gimusiųjų skaičius kasmet mažėjo, iki 2002 m. pasiekdamas 29 541. 2003-2009 m. gimusiųjų skaičius vėl šiek tiek padidėjo, siekdamas 32 165 2008 m. Tačiau šis padidėjimas buvo laikinas, nes 2010 m. gimusiųjų skaičius vėl sumažėjo iki 30 676. Nuo 2010 iki 2016 m. šis skaičius svyravo apie 30 tūkst.
Liepos mėnesio gimstamumo pikas
Statistikos departamento duomenys rodo, kad liepos mėnesį gimsta daugiausia gyventojų. Antras mėnuo pagal gimusių kūdikių skaičių yra rugpjūtis. Palyginti su pastarųjų dvylikos metų šio mėnesio vidurkiu, liepą gimsta vidutiniškai 11 proc. daugiau gyventojų. Rekordinis liepą gimusių kūdikių skaičius buvo užfiksuotas 2009-aisiais - tą mėnesį gimė iš viso 2 987 kūdikiai.
Gimdyvių amžius
Populiariausias motinystės amžius Lietuvoje - 25-29 metai. Pernai šio amžiaus gimdyvių buvo net 11 180. Retkarčiais gimdo ir vyresnės nei 50 metų moterys, tačiau ne kasmet šio amžiaus grupėje fiksuojami gimdymai.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Gimstamumo augimas ir jo priežastys
Pastaruosius trejus metus gimdymų skaičius Lietuvoje auga. 2015 m. šalyje užfiksuoti iš viso 31 475 gimdymai, 2014-aisiais - 30 369, 2013 m. - 29 885. Tačiau ilgalaikės gimdymų skaičiaus didėjimo tendencijos nereikėtų tikėtis. Dabar gimstamumo augimą greičiausiai lemia prieš keletą dešimtmečių vykęs demografinis augimas. Šiuo metu atžalų susilaukia tuomet gimę vaikai. Kai praeis ši banga, ko gero, ir vėl bus gimstamumo nuosmukis, nes užaugs ta karta, kuri nebuvo gausi, ir tiesiog nebus kam gimdyti. Tą nuosmukį galėtų pristabdyti nebent veiksmingos specialiosios priemonės.
Greitoji medicinos pagalba gimdyvėms
Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys teigia, kad tokių kvietimų pas gimdyves nebūna daug. Nėščiosios paprastai reguliariai lankosi pas savo gydytojus, šie stebi jų sveikatą, nėštumo eigą, prognozuoja gimdymo datą. Tad tokios moterys į gimdymo skyrius dažniausiai susiruošia pačios. Jeigu gimdyvės gyvena atokesniame rajone, kurio centre jau nebėra galimybių gimdyti, ir negali pačios nuvykti į gimdymo skyrius sostinėje, tuomet kviečiasi greitąją medicinos pagalbą.
Gimdymų skaičius Vilniaus gimdymo namuose
Vilniaus gimdymo namų direktorė, gydytoja akušerė-ginekologė Kornelija Mačiulienė patvirtino, jog kalbos apie šalyje padidėjusį gimstamumą nėra iš piršto laužtos. Praėjusiais metais gimdymo namuose gimdė pusantro šimto daugiau moterų negu ankstesniais. Vilniaus gimdymo namuose daugiausia kūdikių pasaulį išvysta paprastai birželį ir gegužę.
Gimdymo sąlygos
Šiandien jau visiškai kitokia gimdymo kultūra. Gimdymo namuose sukurta atmosfera, labai artima namų aplinkai. Kartu su gimdyve gali būti ir vyras. Moteris gali laisvai pasirinkti, kaip geriau jai gimdyti - tradiciniu būdu ar vonioje, atsisakyti epidurinės nejautros ar ne. Anksčiau gimdydavo jaunesnės moterys - 22-24 metų, o dabar tas amžius siekia 26-28 metus.
Mažėjantis gimstamumas Europoje
Portalas „Euronews“ paskelbė, jog pirmą kartą nuo 1960 m. gyvų gimusių kūdikių skaičius Europos Sąjungoje (ES) sumažėjo iki mažiau nei 4 mln. - tai vienas mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje. Nors kone visose Europos valstybėse gimstamumas dramatiškai mažėjo pastaraisiais metais, statistika leidžia matyti, jog Lietuva patenka į sąrašą šalių, kur vienai moteriai tenkančių gyvų gimstančių kūdikių skaičius yra tarp mažiausių.
Gimstamumo rodiklių dinamika
Gimstamumo rodikliai Lietuvoje:
- 1994 m. - 11,6 (42 376 gimę)
- 2000 m. - 9,8
- 2002 m. - 8,6 (29 541 gimę)
- 2006 m. - 9,1
- 2009 m. - 10,2
- 2010 m. - 9,9 (30 676 gimę)
- 2016 m. - apie 30 000
- 2024 m. - 18 700
Mažėjančio gimstamumo priežastys Lietuvoje
Sociologė, demografė, VDU Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė tikino, jog mažėjantį gimstamumą Lietuvoje pirmiausia lemia demografija. Yra žymiai mažiau moterų, kurios gali susilaukti vaikų. Taip pat keičiasi, kiek vaikų susilaukia skirtingų socialinių grupių moterys. Be to, vis dažniau jos lieka bevaikės, kai anksčiau tai buvo dažniau aukštesnio išsilavinimo moterų likimas. Trečia - pasikeitė, kada susilaukiama vaikų, o tai taip pat turi efektą. Vėliau startuojant, dalis moterų vis tiek pagimdo keletą vaikų ir suspaudžia tai į trumpesnį laiko tarpą. Kitos, susilaukusios pirmojo, atideda antrą ar paskesnius ir nebespėja.
Išorinės ir vidinės priežastys
Dabartinei dvidešimtmečių - trisdešimtmečių kartai ir jų sprendimams susilaukti vaikų įtakos turi išorinių - globalių, geopolitinių - ir vidinių priežasčių komplektas. Tai, kad gimstamumas pradėjo mažėti dar iki COVID-19 pandemijos, nurodo į vidines, su mūsų visuomene, jos raida susijusias priežastis. Atsirado jos iki pandemijos, tačiau tebeveikia ir dabar. Ir čia galima kalbėti apie būsto prieinamumą, darbo rinkos ypatumus, tokius kaip darbo vietos saugumas ir pan., vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą ir kainą ir kt.
Europos patirtis ir gimstamumo skatinimas
Demografai ir ekonomistai teigia, kad Europos pastangos skatinti mažėjantį gimstamumą yra nesėkmingos. Jie ragina iš naujo apsvarstyti šią problemą, taip pat pakeisti požiūrį ir pripažinti bei priimti ekonomines senėjančios visuomenės realijas. Europos šalių vyriausybės jau dabar išleidžia milijardus eurų papildomai prie pagrindinių socialinės apsaugos priemonių, kad finansuotų įvairias vaikų gimstamumą skatinančias priemones - nuo tiesioginių piniginių paskatų vaikams iki mokesčių lengvatų gausesnėms šeimoms, mokamų vaiko priežiūros atostogų ir išmokų vaikams.
Svarbiausi veiksniai, lemiantys gimstamumą
Dažniausiai moterys susilaukia kūdikių tarp 20 ir 40 metų. Demografams svarbus rodiklis - kiek moterys susilaukia vaikų. Kartų kaitai užtikrinti būtinas suminis gimstamumo rodiklis (t. y. 2,1 vaiko vienai moteriai).
Ateities neapibrėžtumas
Ateities neapibrėžtumas, kurį, be minėtųjų globalių priežasčių, lemia ir smarkiai pabrangęs pragyvenimas, taip pat veikia gimstamumą. Vilnius jau senokai aplenkė ES vidurkį pagal vienam žmogui sukuriamą BVP, tačiau pagal būsto įperkamumą nusirito į 2009-2010 m. lygį. Daugelis jaunesnės kartos žmonių atidėjo planus įsigyti nuosavus namus, nes nekilnojamojo turto kaina vos per ketverius metus padidėjo vidutiniškai 40 proc.
Socialinė parama ir vienišos mamos
Ketvirtadalis Lietuvoje vaikus auginančių tėvų yra vieniši. Pagal 2021 m. Eurostato duomenis, daugiau vienišų tėvų Europoje tėra tik Švedijoje (34 proc.), Danijoje (29 proc.), Estijoje (28 proc.). Net 29,9 proc. vienišų mamų ar tėvų, auginančių bent po vieną vaiką, patiria skurdo riziką.
Bevaikystė
Savanoriškos bevaikystės kelią renkasi tiek moterys, tiek vyrai. Tai nėra visai naujas reiškinys, tačiau jis sparčiai plinta.
Vaikų skaičiaus mažėjimas
Per dešimtmetį nuo 1990 m. iki 2000 m. vaikų sumažėjo 125,4 tūkst., arba 12,6 procento, o šiame tūkstantmetyje per penkerius metus jų sumažėjo 125 tūkst., arba 14,4 procento. Per pastaruosius penkiolika metų vaikų sumažėjo ketvirtadaliu. Ypač sumažėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų - 45 procentais.
Vaikų ugdymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikų, lankančių lopšelius ir darželius, dalis didėja. 2001 m. pabaigoje ikimokyklines įstaigas lankė 41 procentas 1-6 metų amžiaus vaikų, o 2004 m. - 45 procentai. Per pastaruosius penkerius metus 1-2 metų amžiaus vaikų, lankančių ikimokyklines įstaigas, dalis išaugo nuo 14 procentų 2000 m. iki 19 procentų 2004 m., o 3-6 metų vaikų - atitinkamai nuo 53 iki 63 procentų. Vis daugiau steigiama priešmokyklinio ugdymo grupių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose, ypač kaime.
Gyvenimo lygis šeimose su vaikais
Tyrimų duomenimis, namų ūkiuose, auginančiuose vaikus iki 18 metų amžiaus, 2004 m. vartojimo išlaidos sudarė 453 litus vienam asmeniui per mėnesį (visuose namų ūkiuose - 512 Lt). Namų ūkių, auginančių du vaikus, vartojimo išlaidos sudarė 82 procentus, o auginančių tris ir daugiau vaikų - 64 procentus vidutinio šalies lygio. Taigi didžiausią nepriteklių patiria daugiavaikės šeimos.
Našlaičiai ir netekę tėvų globos vaikai
Pernai tėvų globos neteko 3267 vaikai, iš jų 41 procentas buvo iki 7 metų amžiaus. Tik kas dešimtas netekęs tėvų globos vaikas buvo našlaitis. Didžiausia netekusių tėvų globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų.
Smurtas prieš vaikus
Daugėja nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių vaikų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2004 m. nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 3864 vaikai. Dažniausiai nukenčia (64% nukentėjusių vaikų) 14-17 metų amžiaus paaugliai. Daugiau nei du trečdaliai (68%) nukentėjusiųjų - berniukai. Pernai ypač padaugėjo vaikų apiplėšimo atvejų. Vis daugiau užregistruojama vaikų seksualinės prievartos atvejų.
Nusikalstamumas
2004 m. ištirta, kad 14-17 metų amžiaus nepilnamečiai padarė 4346 nusikaltimus ir 675 baudžiamuosius nusižengimus.