Straipsnyje aptariama kapiliarų prisipildymo laiko (KPL) svarba vertinant naujagimių ir vaikų būklę, ypač karščiavimo atveju. Taip pat aptariami karščiavimo ypatumai, jo priežastys, vertinimo metodai ir rekomendacijos tėvams.
Karščiavimas vaikams: bendras supratimas
Karščiavimas yra fiziologinis atsakas, kuriam būdingas kūno temperatūros pakilimas virš normalaus paros svyravimų. Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai kreipiasi į gydytojus. Nors karščiavimas gali kelti nerimą, sunkių infekcijų paplitimas tarp karščiuojančių vaikų yra mažas.
Kas yra karščiavimas?
Karščiavimas yra kūno temperatūros pakilimas aukščiau normos, rodantis, kad organizme vyksta uždegiminis procesas, kuris yra vienas iš imuninių atsakų į infekciją. Karščiavimas nėra liga, o simptomas, todėl reikia gydyti ligą, o ne karščiavimą.
Kodėl karščiuojame?
Karščiuojame dėl to, kad suveikia mūsų termoreguliacijos centras, esantis galvos smegenyse, pagumburyje. Kylant temperatūrai, didėja šilumos gamyba, pagreitėja medžiagų apykaita, jaučiame, kad greitėja pulsas, imame greičiau kvėpuoti, atsiranda drebulys, nes organizmas stengiasi pakelti temperatūrą ir mūsų raumenys priverčiami dirbti.
Karščiavimo nauda ir žala
Karščiavimo nauda:
Taip pat skaitykite: Lietuvos naujagimių skyriai
- Normali organizmo reakcija į uždegiminį procesą ir požymis, kuris parodo, kad vaikas serga.
- Kai temperatūra mažėja - vėlgi parodo, kad vaikas sveiksta.
- Esant aukštesnei temperatūrai, 38°C ir daugiau laipsnių, jau susidaro prastesnės sąlygos tarpti bakterijoms ir virusams.
- Leukocitai, kurie kovoja su infekcija, geriau dauginasi ir veikia esant aukštesnei temperatūrai.
Karščiavimo žala:
- Vaiko karščiavimas sukelia stresą tėvams, o vaikams - diskomfortą.
- Karščiuojantis vaikas jaučiasi blogai - jam gali skaudėti galvą, laužyti kaulus, todėl tikrai norisi, kad temperatūra būtų žemesnė.
- Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies, tai gali pabloginti lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis sergančių vaikų būklę.
- Karščiujantys vaikai netenka daugiau skysčių, o vienas iš pavojingesnių būklių yra dehidratacija.
Kada karščiavimas tampa pavojingas?
Tėvai dažnai mano, kad karščiavimas gali sukelti žalą smegenims, traukulius, netgi mirtį, nors tam įrodymų nėra. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus, kurie gali rodyti rimtesnę būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
- Neblykštantis bėrimas (gali įspėti apie meningokokcemiją).
- Sprando raumenų sustingimas (meningitas).
- Kvėpavimo sutrikimo požymiai (pneumonija, bronchiolitas).
- Galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia arba visiškai nesinaudoja galūne (sepsinis artritas, osteomielitas).
- Vėmimas, vangumas, pilvo skausmas, dažnas skausmingas šlapinimasis, pakitęs šlapimas (šlapimo organų infekcija).
- Šokas (sepsis).
- Vaikas karščiuoja ilgiau nei penkias dienas (Kavasaki liga).
Kapiliarų prisipildymo laikas (KPL): kas tai ir kodėl tai svarbu?
Kapiliarų prisipildymo laikas (KPL) yra laikas, per kurį kapiliarai vėl prisipildo krauju po to, kai jie yra suspaudžiami. Tai greitas ir paprastas būdas įvertinti periferinę kraujotaką ir dehidratacijos laipsnį.
Kaip įvertinti KPL?
KPL įvertinamas paspaudžiant vaiko pirštuką ar delną, kol oda pabąla, ir stebint, per kiek laiko spalva vėl tampa normali.
Taip pat skaitykite: Naujagimių patikros tvarkos įsakymas
Kokia yra KPL norma?
Normalus KPL yra mažesnis nei 2 sekundės.
Ką reiškia pailgėjęs KPL?
Pailgėjęs KPL (daugiau nei 3 sekundės) gali rodyti:
- Dehidrataciją.
- Šoką.
- Sepsį.
- Kitus kraujotakos sutrikimus.
KPL vertinimo svarba
KPL yra svarbus rodiklis, padedantis įvertinti vaiko būklę ir nustatyti, ar jam reikalinga skubi medicininė pagalba.
KPL ir karščiavimas: ryšys
Karščiuojant, ypač jei karščiavimas lydi dehidratacija, KPL gali pailgėti. Tai rodo, kad organizmas netenka skysčių ir kraujotaka periferijoje yra sutrikusi.
Dehidratacijos požymiai
Be pailgėjusio KPL, dehidrataciją gali signalizuoti:
Taip pat skaitykite: Apie naujagimystės periodą
- Sumažėjęs odos standumas, elastingumas - vaikas atrodo „minkštesnis“ nei buvo.
- Sutrikęs kvėpavimas.
- Silpnas pulsas.
- Vėsios galūnės.
- Sumažėjęs šlapinimasis.
- Sausos gleivinės.
Ką daryti, jei vaikas karščiuoja ir yra dehidratuotas?
Jei vaikas karščiuoja ir yra dehidratuotas, svarbu:
- Duoti jam gerti daug skysčių.
- Stebėti jo būklę ir KPL.
- Kreiptis į gydytoją, jei būklė negerėja arba blogėja.
Kaip teisingai matuoti temperatūrą?
Gydytoja S. Burokienė atkreipė dėmesį, kad dabar yra skirtingų termometrų ir ne visi jie parodys tokią pačią temperatūrą. Dabar populiariausi nuotoliniai termometrai, tačiau matuojant su jais pasitaiko daug netikslumų. Tiksliau temperatūra parodoma matuojant vaiko pažastyje, o tiksliausiai - matuojant tiesiojoje žarnoje arba ausies landoje.
Temperatūra nuo 35°C iki 37,2°C, o kitais šaltiniais ir iki 37,5°C matuojant pažastyje yra laikoma normalia. Taip pat temperatūra skirtinga ir atitinkamai pagal vaikų amžių. Vaikams iki trijų mėnesių šerdinė kūno temperatūra normalia laikoma iki 38°C laipsnių, nuo 3 mėn. iki 36 mėn. - iki 38,1°C, o vyresniems nei 36 mėn. - netgi iki 38,4°C laipsnių.
Kaip sumažinti karščiavimą?
Kai vaiko karščiavimas nėra labai aukštas, anot gydytojos, vaiko būklė yra nebloga. Kai karščiavimas pakyla, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios davus pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę. Nukritus temperatūrai įprastai vaikas vėl jaučiasi gerai - žaidžia, valgo, geria skysčius.
Kūdikiams ir vaikams naudojami karščiavimą mažinantys vaistai yra du - paracetamolis ir ibuprofenas. Nors paracetamolį vaikams galima duoti nuo gimimo, vis dėlto karščiuojančiam kūdikiui iki 3 mėn. vaisto nereikėtų duoti be gydytojo apžiūros. Paracetamolio dozė, kuri nurodyta ant vaisto pakuotės arba skirta jūsų vaiko gydytojo, gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėn., o dozę galima kartoti kas 6 valandas. Vaistus rekomenduojama sugirdyti, kai vaiko kūno temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C laipsniai arba jei vaikas labai blogai jaučiasi su 38°C laipsnių temperatūra.
Fizinės priemonės
Galite dėti vėsinančias sudrėkintas kempines ar rankšluosčius ant vaiko odos praėjus 30 min. po antipiretikų sudavimo, o naudojamas vanduo neturėtų būti žemesnė nei 30 laipsnių. Jokiu būdu negalima vaiko trinti alkoholiu. O vaiko įtrynimas drungnu vandeniu gali būti naudojamas tik vaikams, kurių oda yra šilta, raudona, jei vaikas priešinsis, geriau šios procedūros nedaryti.
Tėvų klaidos gydant karščiuojančius vaikus
- Karščiavimu laiko normalią temperatūrą, pavyzdžiui, skuba pas gydytojus, kai vaikui - 37,1°C laipsniai.
- Skiria vaistus nuo karščiavimo per greitai.
- Skiria vaikams netinkamus vaistus (aspiriną, analginą, ketanovą ir kt.).
- Netinkamai vaistus dozuoja - skiria arba per didelę, arba per mažą dozę.
- Neišlaiko intervalų tarp vaisto skyrimo.
- Duoda pasenusius vaistus.
- Nepakankamai duoda skysčių.
- Kambaryje per karšta.
- Vaikas per daug aprengtas.
- Nestebi vaiko būklės kitimo.
tags: #naujagimiu #kapiliaru #prispildymo #laikas