Šiais laikais vis daugiau Lietuvos piliečių išvyksta į užsienį dėl įvairių priežasčių - darbo, studijų ar tiesiog laikino gyvenimo. Dažnai nutinka taip, kad jie palieka savo vaikus giminaičių, draugų ar net kaimynų priežiūrai. Tačiau ar visada pagalvojama apie teisinius aspektus ir vaiko gerovę? Šiame straipsnyje aptarsime laikinosios globos ypatumus, sveikatos priežiūros klausimus, emocinę vaiko būklę ir pateiksime statistinius duomenis, atskleidžiančius situacijos mastą Lietuvoje.
Laikinoji globa: teisiniai aspektai
Internete neretai kyla diskusijų dėl dokumentų, reikalingų laikinos vaikų globos seneliams atveju. Vieni tėvai teigia, kad apie tokius dokumentus girdi pirmą kartą, o kiti dalijasi patirtimi, kuri parodė, kad reikalingais dokumentais visada reikia pasirūpinti.
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pabrėžia, kad pagal galiojančius įstatymus tėvai negali perduoti savo pareigų ir teisių kitiems asmenims, net ir artimiems giminaičiams. Net jei vaikai atostogauja pas senelius ar vieši pas juos ilgesnį laiką, tėvai išlieka įstatyminiais vaiko atstovais, atsakingais už jo gerovę ir sveikatą.
Jei tėvai išvyksta ilgesniam laikui, pavyzdžiui, dirbti į užsienį, galima kreiptis dėl laikinosios priežiūros tėvų prašymu. Svarbu atsiminti, kad laikinoji priežiūra negali trukti ilgiau nei pusę metų, o tėvai vis tiek išlieka įstatyminiais vaiko atstovais su visomis teisėmis ir pareigomis.
Laikinosios globos tvarkos nustatymas
Dokumentus tvarkyti reikia pradėti likus ne mažiau kaip 30 dienų iki išvykimo. Tėvai turi pristatyti užpildytą prašymo formą savivaldybės administracijai, kurioje gyvena. Jei laikina globa reikalinga vaikui, kuriam yra 16 metų ar daugiau, reikia pateikti ir jo sutikimą. Laikinosios globos nustatymas gali užtrukti iki 30 dienų.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
Sveikatos priežiūros iššūkiai
Dauguma internautų minėjo situacijas, kai vaikams prireikė apsilankyti pas medikus, ir kilo problemų. Gydymo įstaigos atsisakydavo priimti vaikus, atvežtus netiesioginių atstovų, arba neteikdavo jokios informacijos apie vaiko sveikatą. Vis dėlto, ne visos gydymo įstaigos reikalauja tokių dokumentų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Normantienė patikino, kad kritinės būklės atveju mažamečiai pacientai būtų gydomi net ir nesant šalia tėvų. Tačiau kitais atvejais oficialus įgaliojimas yra būtinas, nes iki 16 metų nepilnamečiam pacientui atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų, rūpintojas. Sprendimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi teisę priimti tik vaiko atstovas pagal įstatymą.
Emocinis vaiko gyvenimas
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris teigia, kad emigrantų vaikai gali būti aprūpinti materialiai, tačiau sunku pasakyti, kas vyksta jų širdyse. Dažnai vaikų elgesys pasikeičia: jie nebesutaria su draugais, neklauso globėjų, priešinasi mokytojams. Berniukai tampa agresyvesni, mergaitės - dirglesnės. Paaugliams labai svarbu pasikalbėti, pasidalyti išgyvenimais, tačiau jie neturi su kuo pasitarti, todėl sutrinka emocinis tėvų ir vaikų bendravimas.
Ekonominė situacija verčia tėvus emigruoti, tačiau svarbu kaip įmanoma švelninti situaciją šeimose. Reikia paruošti vaikus, paaiškinti jiems susiklosčiusias aplinkybes, aptarti bendravimo būdus ir kas galėtų padėti, jei prireiktų. Vaikas neturi jaustis paliktas ir išduotas. Svarbu nepamiršti rūpintis vaikais, nes viskas įsirėžia į jų atmintį. Meilę ir šilumą patyręs vaikas pats ją dalys ateityje savo šeimai.
Statistika ir realios situacijos
Šiauliuose į užsienį emigravę tėvai yra palikę apie pusantro šimto vaikų, daugiausia senelių globai. Nuo 2009 metų vaiko teisių gynėjai kartu su mokyklomis ir darželiais nustatė net 50 vaikų, kuriais tėvai, išvykdami, nepasirūpino. Praėjusiais metais tokių vaikų skaičius išaugo trigubai - iki 60, o šiemet jau yra 33 nauji atvejai.
Taip pat skaitykite: Kaip kurti gerus tėvų ir vaikų santykius
Laikinos globos statistika Šiauliuose
- 2009 metai: 50 vaikų
- Praėję metai: 60 vaikų
- Šie metai (iki dabar): 33 vaikai
Vasara - ne tik atostogų, bet ir atsisveikinimų metas. Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žukauskienė teigia, kad vasarą tėvai dažniau patiki savo vaikus globėjams, nes jiems ir vaikams baigiasi atostogos ir reikia išvykti.
Pabėgimas nuo vaiko teisių apsaugos tarnybų: vienos kėdainietės istorija
Viena moteris iš Kėdainių papasakojo, kad pabėgo iš Anglijos ir grįžo į Lietuvą, kai iš jos vos neatėmė dviejų sūnų. Anot jos, Anglijoje vaikų paėmimai yra verslas, kaip ir Norvegijoje. Šeima laikinąja vaikų globėja Lietuvoje paskyrė močiutę, o Lietuvos vaiko teisių prižiūrėtojai elgėsi geranoriškai ir padėkojo, kad moteris pranešė apie situaciją.
Paimti vaikai negrąžinti
Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai vedėjos pareigas einanti Aistė Lekečinskienė teigia, kad šiuo metu skyrius žino apie tris iš emigrantų šeimų paimtus vaikus. Daugiausia vaikų paimama Anglijoje. Iš minėtų trijų vaikų du į šeimą negrąžinti, o vieną globoja močiutė, tačiau jis taip pat negrąžintas tėvams.
Tėvai patys kalti?
Norvegijoje gyvenanti lietuvė Sandra teigia, kad be priežasties vaikai neatimami. Ji kaltina pačius tėvus negebėjimu ir nenoru tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaikus. Anot jos, Norvegijoje yra tvarka, kad negalima prie vaikų organizuoti jokių suaugusiųjų vakarėlių su daug alkoholio, negalima palikti vaiko vieno namie, reikia rūpintis vaiku: higiena, maistu į mokyklą ir panašiai. Svarbiausia - jokio smurto.
Paimtų vaikų skaičiai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė teigia, kad per pastaruosius trejus metus iš lietuvių šeimų skirtingose užsienio valstybėse paimta beveik tūkstantis vaikų. 2015-2017 metais daugiausia vaikų paimta iš šeimų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje. Globos vaikui nustatymo pagrindai yra įvairūs, susiję su tėvų negebėjimu, nenoru rūpintis vaiku ar sąlygų tą daryti neturėjimu.
Taip pat skaitykite: Vaikų planavimas: tėvų teisės ir ribos
Problemos su sveikatos priežiūra
Klaipėdos medikai susiduria su sunkumais, kai pradėję gydyti nepilnametį sužino, kad šis neturi nei tėvų, nei oficialių globėjų. Be jų sutikimo ir parašo medikai neturi teisės vaikų tirti, gydyti ir operuoti. Kartais dėl emigrantų nesutvarkytų dokumentų suplanuotą operaciją tenka atidėti ir laukti, kol vaiko tėvai grįš iš užsienio.
Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė pasakoja, kad pas medikus vis dažniau atlydi močiutės, tetos, kaimynės. Pasiteiravus, kodėl palikto vaiko globėjai neturi dokumentų, neretai nuskamba pasiteisinimas: „Mums gėda, nes tėvai turėtų išsižadėti savo vaiko“. K.Bobianskienė neslepia, kad reikalauti oficialaus rašto iš vaiko globėjo pradėjo po to, kai buvo patvirtintas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
Jeigu neturinčiam oficialaus globėjo vaikui prireikia skubios pagalbos, kviečiamas trijų gydytojų konsiliumas. Medikai pasirašo dokumentą dėl gyvybei gresiančio pavojaus ir vaikas operuojamas be tėvų žinios. Tačiau jei gyvybei pavojaus nėra, gydymui būtinas tėvų sutikimas.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija
Klaipėdos vaiko teisių skyriaus vedėja Gražina Aurylienė teigia, kad oficiali laikina globa yra svarbus dokumentas, leidžiantis atstovauti vaiko interesams visose institucijose. Tėvai, kurie išvykdami į užsienį nesutvarko dokumentų, labai grubiai pažeidžia vaiko teises.
Per metus uostamiestyje laikina globa įteisinama maždaug 100 vaikų. Vedėja pastebi, kad po truputį daugėja atsakingų tėvų, sutvarkančių dokumentus prieš išvykimą. Šiuo metu Klaipėdoje iš viso yra įteisinta 210 vaikų globa.
Notaro komentaras
Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis teigia, kad tik tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tuos, kuriuos teismas pripažino neveiksniais. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tačiau tėvai ne visuomet gali įgyvendinti teises ir pareigas vaikams, todėl taikoma laikina priemonė - nustatoma vaiko laikinoji globa.
Psichologo įžvalgos
Psichologė Galina Antipova teigia, kad šeimos ir patys vaikai dažniausiai slepia, kad tėvai yra išvykę į užsienį. Neretai apie tai sužinoma, kai vaikas pradeda nebelankyti pamokų arba kyla kitokių problemų. Pasikeičia pats vaiko elgesys, jie tampa nelaimingi ir būna priversti per anksti tapti suaugusiais. Geriau gyventi skurdžiau, bet kad visa šeima ar bent vienas iš tėvų būtų kartu. Palikti vaikai jaučiasi nereikalingi.
Kitos istorijos
Savivaldybės globos namų direktorė Elena Trimonienė prisimena atvejį, kai motina, išvykusi į Vokietiją, paliko sūnų globoti tėvams, bet vėliau susirado draugą užsienietį, ištekėjo ir susilaukė kitos atžalos. Seneliai, nebegalėdami susitvarkyti su anūku, nuvežė jį į Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centrą.
Vilijampolės vidurinės mokyklos mokinės sesutės Jolanta ir Vilma irgi blaškosi be tėvų globos: jos nelanko mokyklos, mokytojai su jomis labai vargsta. Direktoriaus pavaduotoja Dangirūta Krivickienė įsitikinusi, kad taip iš dalies yra todėl, kad devintokė ir septintokė neturi juridiškai įteisintų globėjų.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos pozicija
Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vedėjo pavaduotoja Nijolė Vizbarienė mano, jog tokių vaikų ir paauglių globėjams būtinai reikėtų įteisinti laikinąją globą, neskiriant jiems piniginės pašalpos. Tokie globėjai galėtų atstovauti vaikams mokykloje, gydymo įstaigoje, sutvarkyti jiems dokumentus.
Seimo iniciatyva
Seimo narės Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės Giedrės Purvaneckienės vadovaujama darbo grupė yra parengusi Civilinio kodekso papildymo projektą. Juo siūloma pasirūpinti, kad tėvams išvykus į užsienį vaikas turėtų įstatymo tvarka patvirtintą atstovą.
Visuomenės švietimas ir informavimas
Lekt. teigia, kad reikia šviesti visuomenę ir informuoti tėvus apie žalą, kurią jie daro savo vaikams, palikdami juos kitiems. Būtų gerai, kad išvykstantiems tėvams būtų vedamos paskaitos, ar projektai valstybės finansuojami, ar apskritai valstybės pozicija, jog toms šeimoms reikalinga pagalba.
Priežastys ir pasekmės
Tėvai, kurie palieka savo vaikus, tarsi tą atsakomybę perkelia kitiems žmonėms. Tai gali būti šeimos nariai, seneliai, dažnai giminaičiai. Dažnai jie turi labai racionalius paaiškinimus, kodėl jie tą daro: nėra galimybių vaikų pasiimti su savimi, su kuo palikti ir panašiai.
Vaiko asmenybėje atsiranda nesaugumas, net jo baziniai poreikiai yra nepatenkinami. Tai atsiliepia jo vėlesnei raidai: santykiams su suaugusiais, iškyla klausimas, ar tas vaikas ateityje kurs saugius santykius, ar tik jaus poreikį už save kovoti. Palikti vaikai auga lėčiau, vėliau pradeda kalbėti, gali būti mažiau žingeidūs, mažiau smalsūs. Gali net išsivystyti vaikiška depresija.
Paauglystė yra labai jautrus laikotarpis asmeninių ribų išbandymas, savęs ieškojimas. Paaugliai nori išbandyti daugybę dalykų ir suaugusieji yra būtent tie žmonės, kurie parodo ribas. Kai tėvų nėra, iškyla pavojus, kad laisvės per daug. Nebėra kontrolės, paauglys pasimetęs, tai nėra suaugęs žmogus, kuris gali prisiimti atsakomybę ir gyventi savarankišką gyvenimą.
#