Šeimos, laikinai priimančios vaikus, atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant vaiko gerovę ir teises. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, egzistuoja įvairios socialinės paslaugos ir institucijos, skirtos padėti vaikams, patekusiems į krizines situacijas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia pagalba teikiama vaikams, netekusiems tėvų globos, kokie reikalavimai keliami šeimoms, norinčioms laikinai priimti vaikus, ir kokia situacija yra Lietuvoje.
Socialinės Paslaugos Vaikams ir Šeimoms Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios socialinės paslaugos, skirtos padėti tiek vaikams, tiek šeimoms, susiduriančioms su sunkumais. Visose savivaldybėse teikiamos socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems nepakanka gebėjimų ir reikalinga pagalba. Pagrindinės paslaugos apima:
- Informavimą: Reikalingos informacijos apie socialinę pagalbą suteikimas asmeniui (šeimai).
- Konsultavimą: Pagalba, kurią teikiant kartu su asmeniu analizuojama asmens (šeimos) problema ir ieškoma veiksmingų jos sprendimo būdų. Teikimo trukmė / dažnumas: Pagal poreikį.
- Tarpininkavimą ir atstovavimą: Pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines), tvarkant dokumentus, mokant mokesčius, užrašant pas specialistus, organizuojant ūkinius darbus ir kt., tarpininkaujant tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų). Teikimo trukmė / dažnumas: Kol problema bus išspręsta.
- Maitinimo organizavimą: Pagalba asmenims (šeimoms), kurie dėl nepakankamo savarankiškumo ar nepakankamų pajamų nepajėgia maitintis savo namuose.
- Pagalbą į namus: Asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje bei dalyvauti visuomenės gyvenime (iki 10 val. per savaitę). Paslaugos sudėtis: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, maitinimo organizavimas (kai maistas pristatomas iš kitų tarnybų) arba maisto produktų nupirkimas, pristatymas ir pagalba ruošiant maistą, pagalba buityje ir namų ruošoje (skalbiant, tvarkant namus, apsiperkant, rūpinantis asmens higiena ir kt.), lydėjimas į įvairias įstaigas, kitos paslaugos, reikalingos norint asmeniui sudaryti galimybes jam gyventi savo namuose. Teikimo trukmė / dažnumas: Iki 10 val. per savaitę; jei teikiama laikino atokvėpio paslauga, - pagal poreikį ir susitarimą tarp paslaugos teikėjo ir asmens, bet ne daugiau nei 208 val.
- Dienos socialinę globą: Visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Paslaugos sudėtis: Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, laisvalaikio organizavimas, ugdymo organizavimas (vaikams su negalia ir suaugusiesiems su negalia iki 21 m.), maitinimo organizavimas (kai paslauga teikiama ilgiau nei 5 val. per dieną), asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir pan.), psichologinė-psichoterapinė pagalba, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kitokio pobūdžio pagalba, socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar atkūrimas), kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, apsiperkant ir mokant mokesčius, planuojat ir atliekant namų ruošos darbus, ir pan.), darbo įgūdžių ugdymas (siuvimas, mezgimas, audimas, dailės dirbiniai, keramika, savarankiškas patalpų, aplinkos tvarkymas ir pan.), sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas, transporto organizavimas, kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį. Teikimo trukmė / dažnumas: Nuo 3 val. per dieną, iki 5 dienų per savaitę institucijoje, nuo 2 iki 10 val. per parą, iki 7 kartų per savaitę asmens namuose
- Trumpalaikę socialinę globą: Visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, - laikino atokvėpio paslaugos ar tęstinės socialinės paslaugos darbo savaitę (paromis), taip pat socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir socialinę riziką patiriantiems vaikams, siekiant juos integruoti į visuomenę. Paslaugos sudėtis: Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, apgyvendinimas, psichologinė-psichoterapinė pagalba ar jos organizavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas ir (ar) atkūrimas (savitvarka, asmens higiena, sveikos gyvensenos įgūdžiai, namų ruošos darbai, namų saugumas, švaros virtuvėje ir namuose palaikymas, maisto ruošimas, biudžeto planavimas, pinigų taupymas ir valdymas, naudojimasis banko paslaugomis, apsipirkimas, orientavimasis aplinkoje, naudojimasis viešuoju transportu ir kt.), darbo įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, audimas, dailės dirbiniai, keramika) ar jo organizavimas, laisvalaikio organizavimas, asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir t. t.), maitinimas (vaikams, asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims), ugdymo organizavimas (vaikams su negalia ir suaugusiems asmenims su negalia iki 21 m.), sveikatos priežiūros paslaugos (gali ir nebūti), kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį. Teikimo trukmė / dažnumas: ne mažiau kaip 8 val. per parą, iki 1 mėn. asmens namuose, ne mažiau kaip 12 val. per parą, iki 6 mėn.
Šios paslaugos yra skirtos padėti asmenims ir šeimoms įveikti sunkumus ir integruotis į visuomenę.
Budinčių Globotojų Institutas Lietuvoje
2016 m. Lietuvoje buvo pradėtas diegti budinčio globotojo institutas. Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai, iki 12 mėnesių, savo gyvenamojoje vietoje prižiūri tėvų globos netekusį vaiką, kol vaikas grąžinamas į savo biologinę šeimą arba jam yra surandami globėjai (rūpintojai) ar įtėviai.
Atrankos Procesas ir Reikalavimai
Norint tapti budinčiu globotoju, taikoma griežta atranka. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (Globos centro) specialistės pasakojo, kad norintiesiems tapti budinčiais globotojais, taip kaip ir globėjais (rūpintojais) ar įtėviais, privaloma griežta atranka: pristatyti reikiamus dokumentus, dalyvauti mokymuose. Atsakingą sprendimą rekomenduojama priimti visai šeimai, pageidaujama, kad mokymus lankytų ir sutuoktinis. Net biologiniai vaikai turi būti paruošti laikinai į šeimą priimamų vaikų kaitai.
Taip pat skaitykite: Vaiko paėmimas Lietuvoje
Atrankos procesas apima:
- Sveikatos patikrinimą: Pirmiausia reikia pasitikrinti sveikatą medicininėje komisijoje ir pristatyti pažymą, nes su kai kuriomis ligų diagnozėmis negalima imtis šių pareigų.
- Prašymo pateikimą savivaldybei: Savivaldybėje reikia parašyti prašymą, pateikti vyresnių nei 16 metų šeimos narių sutikimą ir asmens dokumentus - visa tai peržiūri Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius.
- Dokumentų patikrinimą: Tarnybos specialistai patikrina, ar žmogus neturi teistumo, administracinių nuobaudų, prireikus paprašo ir kitų dokumentų.
- Mokymus: Atrinkti kandidatai dalyvauja interaktyviuose mokymuose, kuriuose gali išbandyti įvairius amplua: tėvų, globėjų, vaiko. Tai leidžia pasitikrinti, ar budinčio globotojo pareigos būtų tinkamos. Mokymai budintiems globotojams vyksta tris mėnesius, o siekiantiems tapti globėjais (rūpintojais) ir įvaikintojais mokymai trunka du mėnesius. Budintys globotojai privalo išklausyti ne tik pagrindinius globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų mokymus, bet ir specializuotus. Užduodami namų darbus, vyksta individualūs pokalbiai šeimų namuose.
Specialistės pastebėjo, kad kai kurie norintieji tapti budinčiais globotojais, baigę mokymus, nusprendžia, kad nėra pasirengę šiam sudėtingam darbui.
Budinčių Globotojų Darbas
Šiuo metu Globos centras yra pasirašęs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis su trimis budinčiomis globotojomis, kurios prižiūri vaikus nuo gimimo iki pilnametystės. Moterys vaikus priima pagal jų amžių. Viena budinti globotoja dirba su kūdikiais iki vienerių metų, kita rūpinasi vaikais iki 9 metų, o trečioji budinti globėja dirba daugiau nei metus ir jos šeimoje buvo apgyvendinta keletą įvairaus amžiaus vaikų.
Parenkant globėjus atsižvelgiama į abiejų pusių poreikius: budinčio globotojo ir jo šeimos bei laikinai apgyvendinamo vaiko. Budintis globotojas kartu su specialistais priima sprendimą, kokio amžiaus vaikus jie galėtų prižiūrėti iki to laiko, kol išsispręs krizinė situacija vaiko biologinėje šeimoje.
Per dvejus metus budinčių globotojų šeimose buvo apgyvendinta 11 vaikų nuo gimimo iki 12 metų. Jie budinčio globotojo šeimoje vidutiniškai praleidžia apie keturis mėnesius.
Taip pat skaitykite: Laikinoji globa: dokumentų sąrašas
Reikalavimai Gyvenimo Sąlygoms
Mokymų bei individualių susitikimų metu stebimi ir atsižvelgiama į tam tikrus mokymų dalyvių gebėjimus: globotojas turi atliepti vaiko poreikius, suformuoti saugų ryšį su vaiku, parodyti tinkamą šeimos modelį. Dėmesys taip pat yra skiriamas gyvenimo ir buities sąlygoms, pavyzdžiui, kad vaikas turėtų atskirą kambarį ar privačią erdvę. Asmens finansinė situaciją įtakos vertinimui neturi, nes budinčiam globotojui atlygis už vaiko priežiūrą bei išlaikymą yra mokamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Situacija Lietuvoje ir Iššūkiai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebi, kad, nepaisant aktyvių raginimų, Lietuvoje dar yra penkios savivaldybės, neturinčios nei vieno budinčio globotojo. Tai reiškia, kad į krizę patekusių šeimų vaikai, jei nėra artimųjų ar emociniais ryšiais susijusių asmenų, galinčių juos priimti, atsiduria globos institucijose.
Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė pabrėžia, kad vaikų poreikis yra augti ir vystytis natūralioje šeimos aplinkoje, užmezgant emocinius saugius ryšius su suaugusiais žmonėmis. Jei nėra giminaičių ar kitų vaikui artimų asmenų, kurie galėtų priglausti į krizę patekusį vaiką, būtent budintys globotojai yra svarbūs.
Lietuvoje yra vienuolika savivaldybių, kuriose kol kas yra tik po vieną budintį globotoją (Druskininkų, Jonavos, Kaišiadorių, Neringos, Palangos, Kretingos, Šakių, Rokiškio, Kelmės, Jurbarko ir Trakų).
A. Marčiukaitienė pabrėžia, kad vaikams, patyrusiems krizę ir išgyvenantiems stresą dėl laikino tėvų netekimo, labai svarbu išlaikyti tarpusavio ryšius bei kartu užmegzti emociškai saugų ryšį su suaugusiu žmogumi. Vaikų globos namuose, net ir kalbant apie mažus bendruomeninius vaikų globos namus, tai padaryti sunku, kadangi juose dirba samdomas personalas, dažniausiai slenkančiu grafiku, be to, neretai susiduriama su personalo kaita. Visos šios aplinkybės yra labai jautrios mažo amžiaus vaikui.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Bendras budinčio globotojo šeimoje prižiūrimų vaikų skaičius, su budinčio globotojo vaikais, negali būti didesnis nei 6 vaikai.
Laikinoji ir Nuolatinė Globa
Tarnyba pastebi, kad viešojoje erdvėje, kalbant apie vaiko teisių užtikrinimą, neretai painiojamos dvi sąvokos: budintys globotojai ir fiziniai asmenys globojantys (rūpinantys) vaikus. Ir vieni, ir kiti reikšmingai prisideda prie vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos, kurios tikslas - nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Tačiau šių asmenų statusas yra skirtingas. Priklausomai nuo aplinkybių, vaikui gali būti nustatoma laikinoji arba nuolatinė globa.
Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko apgyvendinimas aplinkoje, kurioje būtų geriausiai užtikrinami vaiko interesai. Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Globėjui (rūpintojui) atlygis (kitaip tariant atlyginimas) neskiriamas ir nemokamas. Globėjas (rūpintojas), įgyvendindamas vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, gauna vaiko pagalbos pinigus, globos (rūpybos) išmoką, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, išmokas vaikui, mokamas Išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka, vaikui skirtą slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, ar kitas išmokas, jei teisė gauti šias išmokas vaikui ir globėjui (rūpintojui) numatyta įstatymuose.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas Nr. XIII-2003 reglamentuoja vaiko teisių apsaugą ir globos principus.
Smurto Prieš Vaikus Problema ir Visuomenės Atsakomybė
Po Manto iš Kėdainių tragiškos mirties žurnalistai ir visuomenės aktyvistai kėlė klausimą, ar įmanoma pasiekti, kad ši mirtis būtų paskutinė. Tačiau vien žvakės ir raginimai situacijos nepakeis. Reikalinga aiški politinė programa ir elgsenos nuostatos, kurių siekia visuomenė. Valstybės institucijos turi turėti pareigą ginti bejėgius ir silpnesnius visuomenės narius.
Efektyviai dirbančios teisėsaugos ir vaikų teisių apsaugos tarnybos turėtų kasdien rūpintis šių nuostatų įgyvendinimu. Dalį funkcijų galima būtų perduoti savanoriams. Pavyzdžiui, skriaudžiamus vaikus galima būtų laikinai perkelti į savanoriškai priimti jas sutinkančias ramias šeimas kaimynystėje.
Toks smurtą patiriančio vaiko pabuvimas kitoje aplinkoje, patyrimas, kad jis kažkam rūpi, gali turėti išskirtinę reikšmę. Policijos iniciatyvą skelbti visus smurto prieš vaikus atvejus - sveikintina.