Įvadas
Stasys Šalkauskis (1886-1941) - iškilus Lietuvos filosofas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. Jo indėlis į lietuviškąją filosofiją, tautinės savimonės ugdymą ir švietimą yra neįkainojamas. Šis straipsnis apžvelgia jo gyvenimo kelią, visuomeninę veiklą, filosofines pažiūras ir atminimo įamžinimą.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Stasys Šalkauskis gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje, Kauno apskrityje. Jo tėvas buvo gydytojas J. Šalkauskis, o motina - bajoraitė Barbora Goštautaitė-Šalkauskienė. Stasys buvo trečiasis vaikas gausioje šeimoje, dažnai sirgęs vaikystėje. Kazys Šalkauskis buvo jo brolis. 1888 m. šeima persikėlė į Rygą, bet po dvejų metų grįžo į Šiaulius.
1905 m. Stasys baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1911 m. Studijų metais Maskvoje (1905-1908) susidomėjo filosofija, ypač rusų filosofo Vladimiro Solovjovo idėjomis. Pašlijus sveikatai 1908 m., apsigyveno Samarkande (Turkestanas, dabartinis Uzbekistanas), į Maskvą atvažiuodamas tik tvarkyti studijų formalumų. 1911-1915 m. dirbo Samarkande teisininku.
1915-1920 m. studijavo filosofiją Fribūro katalikų universitete Šveicarijoje, kur 1920 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Studijų metais dalyvavo išeivijos lietuvių veikloje, įskaitant Lozanos lietuvių konferenciją 1916 m. Šveicarijoje taip pat buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis (1915-1916). Studijuojant Šveicarijoje, jį paveikė katalikiškoji neotomistinė filosofija.
Pedagoginė ir Filosofinė Veikla Lietuvoje
1920 m. Stasys Šalkauskis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune (1921-1940). 1921-1922 m. leido tautinę kultūrą propaguojantį žurnalą „Romuva“ ir dėstė Aukštuosiuose kursuose.
Taip pat skaitykite: Apie Stasį Šalkauskį
1922-1940 m. dirbo Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Teologijos-filosofijos fakultete. 1922 m. tapo Lietuvos universiteto Filosofijos katedros docentu, vėliau - ekstraordinariniu profesoriumi. Dėstė bendrąją mokslinio darbo metodiką, filosofijos įvadą, logiką, kultūros filosofiją, estetiką ir pedagogiką.
Stasys Šalkauskis buvo vienas iš Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigėjų, nuo 1928 m. - Lietuvos universiteto ordinarinis profesorius ir Pedagogikos katedros vedėjas. 1932-1934 m. buvo katalikų kultūros žurnalo „Židinys“ vyriausiasis redaktorius. 1933 m. jam suteiktas LKMA tikrojo nario akademiko mokslinis vardas, o 1938-1940 m. buvo akademijos pirmininkas. 1927-1930 m. buvo Ateitininkų federacijos pirmininkas.
1939 m. Stasys Šalkauskis buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi. Sovietinės okupacijos metu buvo atleistas iš rektoriaus pareigų, uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą, pašalintas iš profesūros. 1940-1941 m. gyveno Vilniuje pas savo vyresnįjį brolį, profesorių Kazį Šalkauskį.
Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose, tėvų namuose, ir buvo palaidotas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo kapinėse. 2000 m. šiose kapinėse jam pastatytas naujas antkapinis paminklas - Rūpintojėlio skulptūra.
Visuomeninė Veikla ir Tautiškumo Idėjos
Stasys Šalkauskis aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, skleidė tautiškumo ir religingumo idėjas. Jis visada sielojosi tautos ir visuomenės reikalais. Kaip teigia prof. Arūnas Sverdiolas, Stasys Šalkauskis buvo pirmasis lietuvių filosofas, savo raštus paskyręs tautai ugdyti.
Taip pat skaitykite: S. Šalkauskus: gyvenimas ir kūryba
Gyvendamas ir kurdamas Šiauliuose, S. Šalkauskis ne kartą pabrėžė, kad filosofija jam yra biografinis aktas, gyvenimo dalis. Jis pabrėžė, kad filosofija turi būti susijusi su gyvenimu ir tarnauti tautos gerovei.
Filosofinės Pažiūros ir Darbai
Stasys Šalkauskis siekė sukurti visuotinę gyvenimo filosofijos sintezę, derindamas daugelio filosofinių krypčių idėjas. Jo pažiūroms turėjo įtakos Vladimiro Solovjovo filosofija ir katalikiškoji neotomistinė filosofija. Jis rėmėsi Aristotelio keturių priežasčių samprata ir teleologine nuostata. Kūrė kultūros filosofijos sistemą.
Pasak filosofo, egzistuoja trys gyvenimo pakopos - gamta, kultūra ir religija. Kiekviena aukštesnė gyvenimo sritis remiasi žemesne, ją užbaigia, papildo ir tobulina. Žemiausia pakopa yra gamta, jai priklauso ir žmogaus prigimtis. Gamtos tikslas - sąmoningo ir laisvo individo sukūrimas. Gamta yra kultūros materialioji priežastis. Kultūros tikslus žmogus kelia pagal savo tiesos, gėrio, grožio idealus. Kultūros pažangos idealas - žmogaus dvasingumo didėjimas - negali patenkinti giliausių žmogaus troškimų - visiško tobulumo ir laimės, todėl galutinis gyvenimo tikslas yra religija, kurios esmė - žmogaus ir Dievo sąjunga. Religija turi remtis kultūra, nes Dievo veikimas reiškiasi per žmogų.
Stasys Šalkauskis skyrė kultūrą ir civilizaciją. Civilizacija yra materialinės nuosavybės išraiška, kultūra - vidinis asmenybės ir žmonijos turtingumas. Civilizacija gali stabdyti kultūros plėtotę. Nagrinėdamas socialinius, ekonominius, politinius klausimus ieškojo kraštutinumų sintezės - individualizmo ir kolektyvizmo, nacionalizmo ir kosmopolitizmo. Meno filosofijoje jam turėjo įtakos G. T. Fechnerio, W. M. Wundto psichologijos idėjos. Kritikavo meno autonomiškumo sampratą. Menas, anot S. Šalkauskio, turi siekti tobulybės, menininkas - nepakartojamumo.
Svarbiausi S. Šalkauskio veikalai:
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
- Bažnyčia ir kultūra (1913)
- Pasaulio siela Vladimiro Solovjovo filosofijoje (L'âme du monde dans la philosophie de Vladimir Soloviev 1920)
- Kultūros filosofijos metmenys (1926)
- Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai (1926, 1933)
- Filosofijos įvadas (1928)
- Visuomeninis auklėjimas (1927-1932)
- Ateitininkų ideologija (1933, 1954)
- Lietuvių tauta ir jos ugdymas (1933)
- Bendroji filosofijos terminija (1938)
S. Šalkauskis parengė veikalą apie Lietuvą prancūzų kalba „Sur les Confins de deux Mondes“ („Ant dviejų pasaulių ribos“, 1919), parašė didžiąją dalį veikalo prancūzų kalba „La Lithuanie religieuse“ (1919), išleisto kunigo dr. A. Viskantos vardu. Veikale Bendroji filosofijos terminija (1938) kūrė lietuvių filosofijos terminiją, sudarė pirmąjį lietuvišką filosofijos terminų žodyną (apie 1500 terminų su atitikmenimis prancūzų, vokiečių, rusų kalba ir vartojimo pavyzdžiais).
Nemaža S. Šalkauskio kūrybos dalis liko rankraščiuose, kurių ne visų pavyko išsaugoti. Didelė archyvo dalis buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu. 1990 m. Lietuvoje pradėti rengti S. Šalkauskio devynių tomų „Raštai“ serijai „Iš Lietuvos filosofijos palikimo“.
Atminimo Įamžinimas
Stasio Šalkauskio atminimas yra įamžintas įvairiais būdais:
- Premija: 1991 m. įsteigta Stasio Šalkauskio premija už tautos kultūros, meno ir filosofinės minties ugdymą. Premija skiriama kas dveji, nuo 2005 metų - kas treji metai S.Šalkauskio gimimo dieną - gegužės 16-ąją.
- Gatvės pavadinimas: 1991 m. Dainavos mikrorajone (Kaunas) buvusi Komunos gatvė pavadinta jo vardu.
- Memorialinė lenta: 1996 m., minint 100-ąsias gimimo metines, KTU administravimo fakultete atidengta memorialinė lenta.
- Vardas skaityklai: 2001 m. VDU teologijos skaityklai suteiktas filosofo vardas.
- Paminklas: 2000 m. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo kapinėse pastatytas naujas antkapinis paminklas - Rūpintojėlio skulptūra.
- Memorialinė lenta Vilniuje: 1991 m. rugsėjį Vilniuje, Žygimantų g. 10, minint S. Šalkauskio 50-ąsias mirties metines, profesoriaus atminimui atidengta memorialinė lenta.
- Skulptūra „Vienybės medis“: S. Šalkauskio pavardė iškalta skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minima 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta 2009 m.
- Renginiai Šiauliuose: Šiauliuose tęsiama tradicija minėti filosofo Stasio Šalkauskio gimimo metines.
tags: #stasio #salkauskio #gimimo #data