Įvadas
Stasys Šalkauskis (1886-1941) - iškili asmenybė Lietuvos kultūroje ir filosofijoje, pedagogas, paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. Jo indėlis į tautos kultūrą, švietimą ir filosofinę mintį yra neįkainojamas. Šis straipsnis siekia apžvelgti jo gyvenimą, veiklą ir filosofines idėjas, remiantis prieinama informacija.
Biografija
Stasys Šalkauskis gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje, gydytojo J. Šalkauskio ir bajoraitės Barboros Goštautaitės-Šalkauskienės šeimoje. Jis buvo Kazio Šalkauskio brolis. Augo gausioje šeimoje, vaikystėje dažnai sirgo.
Šeima ir Ankstyvasis Gyvenimas
1888 m. Šalkauskių šeima persikėlė į Rygą, tačiau po dvejų metų grįžo į Šiaulius.
Studijos ir Akademinė Karjera
S. Šalkauskis baigė Šiaulių gimnaziją, Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Studijavo Fribūro universitete Šveicarijoje, kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, 1921-1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune. 1922-1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, dėstė filosofiją, pedagogiką, logiką ir estetiką, buvo docentas, nuo 1922 m. - profesorius. 1939-1940 m. ėjo VDU rektoriaus pareigas. 1911 m. baigė Maskvos universitetą (teisę). Nuo 1911 m. gyveno Samarkande, nuo 1915 m. - Šveicarijoje, 1915-20 m. Fribūro universitete studijavo filosofiją, dalyvavo išeivijos lietuvių veikloje, Lozanos lietuvių konferencijoje (1916). 1920 m. grįžo į Lietuvą.
Visuomeninė Veikla
Stasys Šalkauskis aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Jis visada sielojosi tautos ir visuomenės reikalais, skleidė tautiškumo ir religingumo idėjas. 1927-1930 m. buvo Ateitininkų federacijos pirmininkas, veikale „Ateitininkų ideologija“ (1933) sistemino ir aiškino ateitininkų principus ir pareigas. Stasys Šalkauskis buvo ateitininkas - lietuviškos katalikiškos jaunimo organizacijos narys.
Taip pat skaitykite: Apie Stasį Šalkauskį
Paskutinieji Gyvenimo Metai
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, S. Šalkauskis buvo atleistas iš rektoriaus ir dėstytojo pareigų. 1939 m. prasidėjo Stasio Šalkauskio sveikatos griūtis. Tuo laikotarpiu jis buvo apgalvojęs didelį veikalą apie tinkamiausią Lietuvai politinę-socialinę santvarką. Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose.
Filosofija ir Idėjos
Stasio Šalkauskio pažiūroms didelę įtaką darė Vladimiras Solovjovas ir katalikiškoji neotomistinė filosofija. Jis rėmėsi Aristotelio keturių priežasčių samprata ir teleologine nuostata.
Kultūros Filosofija
S. Šalkauskis kūrė kultūros filosofijos sistemą. Pasak jo, egzistuoja trys gyvenimo pakopos: gamta, kultūra ir religija. Kiekviena aukštesnė gyvenimo sritis remiasi žemesne, ją užbaigia, papildo ir tobulina. Žemiausia pakopa yra gamta, kuriai priklauso ir žmogaus prigimtis. Gamtos tikslas - sąmoningo ir laisvo individo sukūrimas. Gamta yra kultūros materialioji priežastis. Kultūros tikslus žmogus kelia pagal savo tiesos, gėrio, grožio idealus. Kultūros pažangos idealas - žmogaus dvasingumo didėjimas - negali patenkinti giliausių žmogaus troškimų - visiško tobulumo ir laimės, todėl galutinis gyvenimo tikslas yra religija, kurios esmė - žmogaus ir Dievo sąjunga. Religija turi remtis kultūra, nes Dievo veikimas reiškiasi per žmogų.
Kultūra ir Civilizacija
S. Šalkauskis skyrė kultūrą ir civilizaciją. Civilizacija yra materialinės nuosavybės išraiška, o kultūra - vidinis asmenybės ir žmonijos turtingumas. Civilizacija gali stabdyti kultūros plėtotę.
Socialinės ir Politinės Pažiūros
Nagrinėdamas socialinius, ekonominius ir politinius klausimus, S. Šalkauskis ieškojo kraštutinumų sintezės - individualizmo ir kolektyvizmo, nacionalizmo ir kosmopolitizmo.
Taip pat skaitykite: Apie Stasį Šalkauskį
Meno Filosofija
Meno filosofijoje jam turėjo įtakos Gustavo Teodoro Fechnerio ir Wilhelmo Maximiliano Wundto psichologijos idėjos. Jis kritikavo meno autonomiškumo sampratą. Menas, anot S. Šalkauskio, turi siekti tobulybės, o menininkas - nepakartojamumo.
Tautiškumo Koncepcija
Pažymėtina, jog St. Šalkauskio tautiškumo koncepcija nebuvo unikali Europos idėjiniame lauke, nes tiek Lietuvoje, tiek ir likusioje Centrinėje bei Rytų Europoje vykę modernių tautų formavimosi procesai savo pobūdžiu buvo artimi. Tuo mes galėsime įsitikinti palyginę St. Šalkauskio požiūrį su Vakarų nacionalizmo teoretikų požiūriu. Tai - A. D. Smithas, E.Gellneris, B.Andersonas, K.W.Deutschas ir kiti.
Šalkauskio pažiūros į tautines mažumas nesusilaukė deramo dėmesio. Šalkauskio tautiškumo koncepcija nebuvo unikali Europos idėjiniame lauke, nes tiek Lietuvoje, tiek ir likusioje Centrinėje bei Rytų Europoje vykę modernių tautų formavimosi procesai savo pobūdžiu buvo artimi.
Šalkauskis, skirtingai nei primordialistai, bet labiau nei transformistai, bando apibrėžti lietuvių etnos evoliuciją. Galutinė šios evoliucijos dalis yra transformacija iš etninės struktūros į tautą. Taigi, čia galime aptikti tris pagrindinius komponentus, kurie atspindi tris pagrindines nacionalizmo teorijos tendencijas (primordializmą, evoliucionizmą ir konstruktyvizmą) Šalkauskio nacionalinėje teorijoje: 1. Nacionalinės prigimties kaip "duoto" akcentavimas; 2. Nacionalinės evoliucijos ir transformacijos egzistavimas; 3. Modernaus etnos formavimas į tautą, kaip svarbiausia sąlyga įvykdyti nacionalinį pašaukimą, kuris vestų į naują tapatybės lygmenį.
Filosofijos Terminija
Veikale „Bendroji filosofijos terminija“ (1938) S. Šalkauskis kūrė lietuvių filosofijos terminiją, sudarė pirmąjį lietuvišką filosofijos terminų žodyną (apie 1500 terminų su atitikmenimis prancūzų, vokiečių, rusų kalbomis ir vartojimo pavyzdžiais).
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Fizinis Lavinimas
Jis išskyrė 3 pagrindinius fizinio lavinimo teorijos ypatumus: praktinį (tyrinėja žmogaus veiksmus, turinčius savo objektu fizinį naujųjų kartų ugdymą), normatyvinį (tyrinėja vedamuosius fizinio lavinimo principus, arba normas), pritaikomąjį (lavinimo tikslams nustatyti ir lavinamajai medžiagai pažinti fizinio lavinimo teorijai patarnauja visa eilė mokslų). Parašė daug filosofinių veikalų, tarp jų knygą „Fizinis lavinimas ir jo tikslai“ (1928).
Bibliografija (Svarbiausi Veikalai)
- Bažnyčia ir kultūra (1913)
- Pasaulio siela Vladimiro Solovjovo filosofijoje (L'âme du monde dans la philosophie de Vladimir Soloviev, 1920)
- Kultūros filosofijos metmenys (1926)
- Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai (1926, 21933)
- Fizinis lavinimas ir jo tikslai (1928)
- Ateitininkų ideologija (1933)
- Bendroji filosofijos terminija (1938)
- Inteligentijos koncepcija (1939)
- Rinktiniai raštai (3 t., Roma, 1986-91)
- Raštai (9 t., Vilnius, 1990-2012)
- Pedagoginiai raštai (Kaunas, 1991)
- Rinktiniai raštai (2 t., Vilnius, 1992)
Atminimo Įamžinimas
- 1991 m. įsteigta Stasio Šalkauskio premija už tautos kultūros, meno ir filosofinės minties ugdymą.
- 1991 m. Dainavos mikrorajone (Kaune) buvusi Komunos gatvė pavadinta jo vardu.
- 1996 m., minint 100-ąsias gimimo metines, KTU administravimo fakultete atidengta memorialinė lenta.
- 2001 m. VDU teologijos skaityklai suteiktas filosofo vardas.
Istoriografija
Stasys Šalkauskis (1886-1941) buvo vienas iškiliausių Lietuvos tarpukario filosofų. Anot B. Genzelio, „sunkiai suvokiamas XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos intelektualusis gyvenimas“ be jo. Jam skirtą istoriografiją vargu ar galėtume pavadinti plačia. Visų pirma minėtinas išeivijos autorius J. Eretas, pateikęs tiek St. Šalkauskio biografiją, tiek idėjas. Iš vėlesnių autorių, rašiusių apie St .Šalkauskį, minėtinas A. Sverdiolas, kuris atliko išsamią ir bene rimčiausią St. Šalkauskio pažiūrų analizę. Joje nemažai vietos jis skyrė St. Šalkauskio ir Antano Maceinos pažiūrų lyginimui. Prieš pat atgimimą J. Girnius (Amerikoje) išleido St. Šalkauskio raštus, kuriuos įvade pats ir aptarė. 1990-aisiais metais Romoje išėjo atskira šio autoriaus knygelė, skirta lietuvių filosofo moksliniam palikimui. St. Šalkauskio raštų leidimo tradiciją (tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje išleisti filosofo tekstai nesidubliavo) jau nepriklausomoje Lietuvoje (1990 m.) tęsė Giedrė Baltrėnienė-Kadžiulytė, pirmojo tomo įvade aprašiusi St. Šalkauskio kūrybinį palikimą. R. Paulauskas ir O. Tijūnėlienė tyrinėjo St. Šalkauskio filosofinę pedagogiką. Lietuvių filosofo estetinę teoriją, lygindamas ją su V. Sezemano teorija, nagrinėja B. Genzelis savo „Lietuvos filosofijos istorijos bruožuose“. Taip pat minėtinas šio autoriaus apžvalginio pobūdžio straipsnis Lenkijoje „Filosofija zycia Szalkauskisa“.
tags: #stasio #salkauskio #dvi #gimimo #datos