Įvadas
Stasys Šalkauskis (1886-1941) - iškilus XX a. pirmosios pusės Lietuvos filosofas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. Jo darbai ir idėjos turėjo didelę įtaką Lietuvos kultūrai, švietimui ir visuomeninei minties raidai. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti S. Šalkauskio gyvenimo kelią, filosofines pažiūras ir palikimą, kuris iki šiol išlieka aktualus ir svarbus.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Stasys Šalkauskis gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje (Kauno apskrityje), gydytojo J. Šalkauskio ir bajoraitės Barboros Goštautaitės-Šalkauskienės šeimoje. Jis buvo trečiasis šeimos vaikas, nuo vaikystės dažnai sirgęs. Kazio Šalkauskio brolis.
Pradinis išsilavinimas buvo įgytas namuose, o vėliau - Šiaulių gimnazijoje, kurią S. Šalkauskis baigė 1905 m. Tais pačiais metais jis įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, kur studijavo iki 1911 m. Studijų metais S. Šalkauskis susidomėjo filosofija, ypač rusų filosofo Vladimiro Solovjovo idėjomis.
1888 m. kartu su gausia šeima buvo persikėlęs į Rygą, bet po poros metų grįžo ir apsigyveno Šiauliuose. 1905-1908 m. gyveno Maskvoje. 1908 m. pašlijus sveikatai apsigyveno Samarkande (Turkestanas, dabar Uzbekija). Į Maskvą atvažiuodavo tik tvarkyti studijų formalumų. 1911-1915 m. dirbo Samarkande teisininku.
Nuo 1915 m. S. Šalkauskio gyvenimas susijęs su Šveicarija, kur jis 1915-1916 m. buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis. 1915-1920 m. studijavo filosofiją Fribūro katalikų universitete. 1920 m. jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis už disertaciją apie Vladimiro Solovjovo filosofiją. Studijų metais jis aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių veikloje, Lozanos lietuvių konferencijoje (1916).
Taip pat skaitykite: Apie Stasį Šalkauskį
Pedagoginė ir Filosofinė Veikla Lietuvoje
1920 m. S. Šalkauskis grįžo į Lietuvą ir aktyviai įsitraukė į kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. 1921-1940 m. gyveno Kaune. 1921-1922 m. leido tautinę kultūrą propaguojantį žurnalą „Romuva“. 1921-1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune.
1922-1940 m. S. Šalkauskis dirbo Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) Teologijos-filosofijos fakultete. 1922 m. buvo Lietuvos universiteto Filosofijos katedros docentas, vėliau - ekstraordinarinis profesorius. Dėstė bendrąją mokslinio darbo metodiką, filosofijos įvadą, logiką, kultūros filosofiją, estetiką ir pedagogiką. 1922 m. profesorius. Buvo vienas iš Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigėjų.
Nuo 1928 m. buvo Lietuvos universiteto ordinarinis profesorius, Pedagogikos katedros vedėjas. 1932-1934 m. - katalikų kultūros žurnalo „Židinys“ vyriausiasis redaktorius. 1933 m. prof. Stasiui Šalkauskiui suteiktas LKMA tikrojo nario akademiko mokslinis vardas. 1938-1940 m. buvo akademijos pirmininkas. 1939-1940 m. - Vytauto Didžiojo universiteto rektorius.
SSRS okupavus Lietuvą 1940 m., S. Šalkauskis buvo atleistas iš rektoriaus ir dėstytojo pareigų. Uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą, pašalintas iš profesūros. 1940-1941 m. gyveno Vilniuje. Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose, tėvų namuose. Palaidotas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo kapinėse.
S. Šalkauskis aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, skleidė tautiškumo, religingumo idėjas. 1927-1930 m. buvo Ateitininkų federacijos pirmininkas, veikale „Ateitininkų ideologija“ (1933) sistemino ir aiškino ateitininkų principus ir pareigas. Jis visada sielojosi tautos ir visuomenės reikalais.
Taip pat skaitykite: S. Šalkauskus: gyvenimas ir kūryba
Filosofinės Pažiūros ir Darbai
S. Šalkauskio pažiūroms didelę įtaką turėjo V. Solovjovas, katalikiškoji neotomistinė filosofija. Jis rėmėsi Aristotelio keturių priežasčių samprata ir teleologine nuostata. Kūrė kultūros filosofijos sistemą.
Pasak filosofo, egzistuoja trys gyvenimo pakopos - gamta, kultūra ir religija. Kiekviena aukštesnė gyvenimo sritis remiasi žemesne, ją užbaigia, papildo ir tobulina. Žemiausia pakopa yra gamta, jai priklauso ir žmogaus prigimtis. Gamtos tikslas - sąmoningo ir laisvo individo sukūrimas. Gamta yra kultūros materialioji priežastis. Kultūros tikslus žmogus kelia pagal savo tiesos, gėrio, grožio idealus. Kultūros pažangos idealas - žmogaus dvasingumo didėjimas - negali patenkinti giliausių žmogaus troškimų - visiško tobulumo ir laimės, todėl galutinis gyvenimo tikslas yra religija, kurios esmė - žmogaus ir Dievo sąjunga. Religija turi remtis kultūra, nes Dievo veikimas reiškiasi per žmogų.
S. Šalkauskis skyrė kultūrą ir civilizaciją. Civilizacija yra materialinės nuosavybės išraiška, kultūra - vidinis asmenybės ir žmonijos turtingumas. Civilizacija gali stabdyti kultūros plėtotę. Nagrinėdamas socialinius, ekonominius, politinius klausimus ieškojo kraštutinumų sintezės - individualizmo ir kolektyvizmo, nacionalizmo ir kosmopolitizmo. Meno filosofijoje jam turėjo įtakos G. T. Fechnerio, W. M. Wundto psichologijos idėjos. Kritikavo meno autonomiškumo sampratą. Menas, anot S. Šalkauskio, turi siekti tobulybės, menininkas - nepakartojamumo.
Svarbiausi S. Šalkauskio veikalai:
- „Bažnyčia ir kultūra“ (1913)
- „Pasaulio siela Vladimiro Solovjovo filosofijoje“ (L'âme du monde dans la philosophie de Vladimir Soloviev, 1920)
- „Kultūros filosofijos metmenys“ (1926)
- „Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai“ (1926, 1933)
- „Inteligentijos koncepcija“ (1939)
- „Ateitininkų ideologija“ (1933)
- „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ (1933)
- „Bendroji filosofijos terminija“ (1938)
Veikale „Bendroji filosofijos terminija“ (1938) kūrė lietuvių filosofijos terminiją, sudarė pirmąjį lietuvišką filosofijos terminų žodyną (apie 1500 terminų su atitikmenimis prancūzų, vokiečių, rusų kalba ir vartojimo pavyzdžiais).
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Nemaža S. Šalkauskio kūrybos dalis liko rankraščiuose, kuriuos ne visus pavyko išsaugoti. Didelė archyvo dalis buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu. 1990 m. Lietuvoje pradėti rengti S. Šalkauskio devynių tomų „Raštai“ serijai „Iš Lietuvos filosofijos palikimo“.
Atminimo Įamžinimas
S. Šalkauskio atminimas Lietuvoje yra puoselėjamas įvairiais būdais:
- 1991 m. įsteigta Stasio Šalkauskio premija už tautos kultūros, meno ir filosofinės minties ugdymą. Premija teikiama kas dveji, nuo 2005 metų - kas treji metai S.Šalkauskio gimimo dieną - gegužės 16-ąją. Pirmuoju šiauliečių premijos laureatu 1991 metais tapo Romualdas Ozolas, kilęs iš Šiaulių krašto, filosofas, kultūros veikėjas.
- 1991 m. Dainavos mikrorajone buv. Komunos gatvė pavadinta jo vardu.
- 1996 m. minint 100-ąsias gimimo metines KTU administravimo fakultete atidengta memorialinė lenta.
- 2001 m. VDU teologijos skaityklai suteiktas filosofo vardas.
- Šiauliuose tęsiama prasminga tradicija minėti filosofo Stasio Šalkauskio gimimo metines. Gegužės mėnesį tradiciškai minimos jo gimimo metinės aplankant jo kapą Senosiose Šiaulių kapinėse.
- Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos bendruomenė stengiasi prižiūrėti žymaus filosofo kapą.
Stasio Šalkauskio Premijos Laureatai
- 1991 m. Romualdas Ozolas
- 1993 m. Arvydas Žygas
- 1995 m. Vytenis Rimkus
- 1997 m. Sigitas Tamkevičius
- 1999 m. Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė
- 2001 m. Vytautas Sirtautas
- 2003 m. Valdas Adamkus
- 2005 m. Leonidas Donskis
- 2008 m. Libertas Klimka
- 2011 m.
tags: #stasio #salkauskio #gimimo #datos #versija