Šlapimo nelaikymas - tai aktuali sveikatos ir socialinė problema, kuri neigiamai veikia žmogaus pasitikėjimą savimi, trikdo socialinį gyvenimą ir darbą. Daugelis žmonių, susidūrę su šia problema, nedrįsta prisipažinti net savo gydytojui, todėl lieka vieni su savo negalavimu. Šiame straipsnyje aptarsime šlapimo nelaikymo priežastis, tipus, gydymo būdus ir prevencijos priemones, ypač nėštumo pabaigoje.
Kas Yra Šlapimo Nelaikymas?
Šlapimo nelaikymas atsiranda, kai prarandate šlapimo pūslės kontrolę. Tai gali būti visiškas šlapimo pūslės turinio ištuštinimas arba tik nedidelis nuotėkis. Priklausomai nuo priežasties, ši būklė gali būti laikina arba lėtinė. Urologinės priežiūros fondo duomenimis, milijonai suaugusiųjų patiria šlapimo nelaikymą. Šlapimo nelaikymu dažniau serga moterys nei vyrai (santykis 2:1). Tačiau ši būklė gali pasireikšti bet kam ir turi daug įvairių priežasčių. Su amžiumi silpnėja šlapimo pūslę palaikantys raumenys, todėl gali atsirasti šlapimo nelaikymas. Šią būklę taip pat gali sukelti daug įvairių sveikatos problemų. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių ir, be kitų priežasčių, gali būti vėžio, inkstų akmenų, infekcijos ar padidėjusios prostatos požymis. Jei jaučiate šlapimo nelaikymą, užsirašykite pas sveikatos priežiūros specialistą. Šlapimo nelaikymas gali trukdyti jūsų kasdieniam gyvenimui ir sukelti galimų nelaimingų atsitikimų. Sveikatos priežiūros specialistas taip pat gali nustatyti, ar priežastis gali būti rimtesnė sveikatos būklė. Jie taip pat gali padėti gydyti priežastį.
Šlapimo Nelaikymo Tipai
Šlapimo nelaikymas skirstomas į kelis pagrindinius tipus:
- Stresinis šlapimo nelaikymas: Šį tipą sukelia tam tikros fizinės veiklos rūšys, pavyzdžiui, kosėjimas, čiaudėjimas, juokimasis, mankštinimasis ar sunkių daiktų kėlimas. Tokia veikla įtempia sfinkterio raumenis, kurie sulaiko šlapimą šlapimo pūslėje, ir dėl papildomo streso raumuo gali išleisti šlapimą.
- Šlapimo nelaikymas: Šis tipas pasireiškia, kai, pajutus staigų ir stiprų norą šlapintis, prarandate šlapimo pūslės kontrolę. Kai toks poreikis atsiranda, galite nespėti laiku nueiti į tualetą.
- Perpildyto šlapimo nelaikymas: Šis tipas gali pasireikšti, jei šlapindamiesi nevisiškai ištuštinate šlapimo pūslę. Vėliau dalis likusio šlapimo gali ištekėti iš šlapimo pūslės. Šis šlapimo nelaikymo tipas kartais vadinamas „driblingu“.
- Funkcinis šlapimo nelaikymas: Skirtingai nuo kitų šlapimo nelaikymo tipų, funkcinį šlapimo nelaikymą lemia fizinės ar psichinės kliūtys, kurios gali trukdyti žmogui laiku nueiti į tualetą. Tai gali būti dėl pažintinių problemų, pavyzdžiui, demencijos ar Alzheimerio ligos, raumenų problemų, pavyzdžiui, artrito, arba neurologinių problemų, pavyzdžiui, insulto ar nugaros smegenų pažeidimo.
- Mišrus šlapimo nelaikymas: Kai pasireiškia kelių tipų šlapimo nelaikymas vienu metu.
Šlapimo Nelaikymo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Yra daug galimų šlapimo nelaikymo priežasčių ir rizikos veiksnių, įskaitant:
- Susilpnėję šlapimo pūslės raumenys: Tai gali įvykti dėl senėjimo.
- Fizinis dubens dugno raumenų pažeidimas: Pavyzdžiui, po gimdymo.
- Padidėjusi prostata: Vyrų prostatos liauka supa šlapimo pūslės kaklelį. Su amžiumi ji linkusi didėti, dėl to vyrai dažnai patiria šlapimo nelaikymą.
- Prostatos arba šlapimo pūslės vėžys: Gali slėgti šlapimo pūslę.
- Neurologinė būklė: Pavyzdžiui, demencija, Alzheimerio liga, arba fizinė būklė, dėl kurios negalite laiku nueiti į tualetą.
- Šlapimo takų infekcija, šlapimo pūslės infekcija, inkstų infekcija arba inkstų akmenligė.
- Nėštumas.
- Antsvoris.
- Cukrinis diabetas.
- Menopauzė.
- Vidurių užkietėjimas.
- Prostatitas arba prostatos uždegimas.
- Intersticinis cistitas arba lėtinė būklė, sukelianti šlapimo pūslės uždegimą.
- Tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, kraujospūdį mažinančių, raumenis atpalaiduojančių, raminamųjų ir kai kurių širdies vaistų, šalutinis poveikis.
- Gyvenimo būdo veiksniai: Per didelis alkoholio, kofeino turinčių gėrimų ar kitų skysčių kiekio vartojimas.
Šlapimo Nelaikymas Nėštumo Pabaigoje
Nėštumas gali būti laimingas laikas, tačiau jis taip pat gali sukelti nepatogumų, tokių kaip šlapimo nelaikymas. Kūdikis neleis jūsų vidaus organams trukdyti jam augti, todėl jie tiesiog turi pasitraukti jam iš kelio. Papildomas svoris nėštumo metu gali spausti dubens dugno raumenis, raiščius ir šlapimo pūslę. Nėštumo metu išsiskiria hormonai, kurie veikia kūno audinius ir raumenis, kad jie galėtų plėstis kūdikiui augant. Dėl to raumenys ir raiščiai gali tapti minkštesni ir lankstesni, kad būtų lengviau gimdyti, tačiau jiems gali tapti sunkiau išlaikyti dubens dugno organus vietoje. O po gimdymo galimi šlapimo ištekėjimai, nes gimdymas susilpnina dubens dugno raumenis ir dėl to gali atsirasti įtampos.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Tyrimai rodo, kad net 47 proc. moterų patiria šlapimo nelaikymą nėštumo metu. Taip pat, daugiau nei 50 proc. nėščiųjų trečiajame nėštumo trimestre (nuo 32 nėštumo savaitės) vargina šlapimo nelaikymas.
Šlapimo Nelaikymo Priežastys Nėštumo Metu:
- Padidėjęs spaudimas: Auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, mažindama jos talpą ir didindama norą šlapintis.
- Hormoniniai pokyčiai: Hormonai, tokie kaip relaksinas, atpalaiduoja dubens dugno raumenis, kurie palaiko šlapimo pūslę.
- Dubens dugno raumenų silpnėjimas: Nėštumas ir gimdymas gali susilpninti šiuos raumenis, kurie yra svarbūs šlapimo pūslės kontrolei.
- Gimdymo traumos: Gimdymo metu gali būti pažeisti dubens dugno raumenys ir nervai.
Kaip Sumažinti Šlapimo Nelaikymą Nėštumo Metu:
- Stiprinkite dubens dugno raumenis: Reguliariai atlikite Kėgelio pratimus.
- Neskubėkite išeiti iš tualeto: Stenkitės visiškai ištuštinti šlapimo pūslę.
- Stenkitės didinti laiko tarpus tarp ėjimo į tualetą: Tai padės šlapimo pūslei priprasti vėl kaupti daugiau šlapimo.
- Nesistenkite gerti mažiau vandens: Dehidratacija gali dirginti šlapimo pūslę.
- Optimalaus svorio palaikymas: Nutukimas taip pat gali būti susijęs su šlapimo nelaikymu.
- Vidurių užkietėjimo prevencija: Ši problema gali sukelti spaudimą šlapimo pūslei ir šlaplei ir dėl to atsirasti šlapimo nelaikymas.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Bet koks šlapimo nelaikymo atvejis yra priežastis kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtesnės būklės, kurią reikia gydyti, simptomas. Net jei pagrindinė priežastis nėra rimta, šlapimo nelaikymas gali labai sutrikdyti jūsų gyvenimą. Svarbu nustatyti tikslią diagnozę ir aptarti gydymo galimybes su sveikatos priežiūros specialistu.
Turėtumėte nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei prarandate šlapimo pūslės kontrolę ir jaučiate bet kurį iš toliau išvardytų simptomų:
- Sunku kalbėti ar vaikščioti.
- Silpnumas ar dilgčiojimas bet kurioje kūno dalyje.
- Regėjimo praradimas.
- Sumišimas.
- Sąmonės praradimas.
- Žarnyno kontrolės praradimas.
Šlapimo Nelaikymo Diagnostika
Prieš sudarant gydymo planą svarbu teisingai nustatyti šlapimo nelaikymo tipą. Diagnozė prasideda išsamia anamneze ir fiziniu patikrinimu, apimančiu dubens srities ištyrimą. Ankstesnė chirurginė ir medicininė sveikatos istorija bei dabartiniu metu vartojami vaistai gali suteikti papildomos informacijos. Norint lengviau nustatyti diagnozę, pacienčių gali būti paprašoma pildyti šlapinimosi dienoraštį (registruoti išgeriamo skysčio kiekį, šlapinimosi laiką, šlapimo kiekį, nesulaikymo epizodus ir t.t.).
Susitikimo metu sveikatos priežiūros specialistas tikriausiai užduos klausimų apie jūsų simptomus. Jie tikriausiai norės sužinoti, kiek laiko nelaikote šlapimo, kokių rūšių šlapimo nelaikymą patyrėte ir kitas detales. Jie taip pat gali paklausti apie jūsų kasdienius įpročius, įskaitant įprastą mitybą ir visus vartojamus vaistus ar maisto papildus. Atsižvelgdami į Jūsų simptomus ir ligos istoriją, jie taip pat gali paskirti atlikti papildomus tyrimus, pvz:
Taip pat skaitykite: Šlapimo tyrimų svarba nėštumo metu
- Šlapimo mėginio paėmimą tyrimui.
- Išmatuoti šlapimo kiekį, kurį išleidžiate šlapindamiesi, kiekį, likusį šlapimo pūslėje, ir spaudimą šlapimo pūslėje.
- Cistoskopijos atlikimą.
Šlapimo Nelaikymo Gydymo Būdai
Gydymas priklauso nuo šlapimo nelaikymo tipo, jo sunkumo ir pagrindinės priežasties. Gali prireikti įvairių gydymo būdų. Tikėtina, kad pirmiausia gydytojas pasiūlys mažiausiai invazinį gydymą ir pereis prie kitų galimybių tik tuo atveju, jei siūlyti metodai nepasiteisins. Šlapimo nelaikymo gydymo būdai gali būti šie:
- Šlapimo pūslės treniravimas: Jums gali būti rekomenduojama atlikti tam tikrus pratimus, pavyzdžiui, dubens dugno pratimus arba šlapimo pūslės treniravimą, kurie gali padėti padidinti šlapimo pūslės kontrolę.
- Elgesio terapija: Priklausomai nuo priežasties, šlapimo pūslės nelaikymą gali padėti suvaldyti skysčių suvartojimo kontrolė, dietos koregavimas arba naudojimasis tualetu suplanuotu laiku prieš jaučiant poreikį nueiti į tualetą.
- Būklės valdymas: Jei šlapimo nelaikymą sukelia kita liga, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas arba ŠTI, tos ligos gydymas taip pat gali padėti gydyti šlapimo nelaikymą.
- Vaistai: Kartais, priklausomai nuo šlapimo pūslės nelaikymo priežasties, gali padėti vaistai. Antimuskarininiai vaistai yra vaistų, vartojamų hiperaktyviai šlapimo pūslei gydyti, grupė.
- Kateterio įstatymas: Jei šlapimo nelaikymas yra nuolatinis ir daro didelę įtaką jūsų gyvenimo kokybei, gydytojas gali pasiūlyti įvesti vidinį arba išorinį kateterį, kad padėtų valdyti perpildymo šlapimo nelaikymą, o kai kuriais atvejais - funkcinį šlapimo nelaikymą.
- Svorio mažinimas: Gydytojas gali pasiūlyti numesti svorio, kad padėtų suvaldyti simptomus, nes tai gali sumažinti spaudimą šlapimo pūslei.
- Sugeriamieji gaminiai: Naudojant įklotus ar sugeriančius apatinius drabužius, galima sulaikyti mažesnius nuotėkius. Moterims, besiskundžiančioms šlapimo nelaikymu (nuo labai lengvo iki vidutinio laipsnio) danų gamintojas „Abena“ rekomenduoja įklotus „Abri-Light“. Šie gaminiai - aukštos kokybės, praleidžia orą, yra minkšti ir švelnūs, neerzina odos. Juos naudojant, nebelieka jokių kliūčių jaustis patogiai. Įkloto viduje yra speciali medžiaga superabsorbentas, kuri ne tik sugeria šlapimą, bet ir neleidžia atsirasti nemaloniam kvapui. Visuose šlapimą sugeriančiuose „Abri“ gaminiuose naudojamas ypatingas „Top Dry“ sluoksnis, kuris apie 20 procentų pagreitina skysčio sugėrimą ir užtikrina sausumo pojūtį. Įklotams gaminti naudojamos kruopščiai atrinktos medžiagos, todėl ypač sumažėja alergijos išsivystymo galimybė. Patogūs, atitinkantys anatomines formas įklotai labai tinka moterims, kurios, esant lengvam šlapimo nelaikymui, ieško patikimos apsaugos ir diskretiškai naudojamo gaminio. Ypatingas šių įklotų privalumas -nepastebima, kompaktišką forma, neribojanti judesių laisvės. Šie įklotai rekomenduojami esant lengvam šlapimo nelaikymui, pavyzdžiai: streso inkontinencijai, kuri gali pasireikšti nėštumo metu ar po gimdymo, taip pat gali būti naudojami kaip apsauga po vaginalinių intervencijų arba kaip komfortiški, patikimi įklotai pogimdyminiu periodu. „Abri-Light“ forma pritaikyta moters anatomijai, todėl patikimai ir taisyklingai priglunda prie kūno, prie apatinio trikotažo prisitvirtina lipnia juostele. Moteris turėtų pati jausti, kas kiek laiko keisti higienos priemonę. Tačiau bet kuriuo atveju specialistai pataria tai daryti ne mažiau kaip 3 kartus per parą.
- Sumažinti kliūtis vonios kambaryje: Jei jums sunku nueiti į tualetą, ypač naktį, apsvarstykite galimybę palaikyti aiškų ir gerai apšviestą kelią, kad kuo greičiau ten nueitumėte.
- Šlapimo nelaikymo gydymas lazeriu: Tai viena moderniausių ir mažiausiai invazinių procedūrų, taikomų šios problemos sprendimui. Lazerinė terapija tinkama tiek profilaktikai, tiek esant lengvam ar vidutinio sunkumo šlapimo nelaikymui.
- Šlapimo nelaikymo gydymas PRP (trombocitais praturtinta plazma) injekcijomis: Tai dar viena inovatyvi, minimaliai invazinė terapija. Procedūros metu specialiai paruošta pacientės kraujo plazma, kurioje gausu augimo faktorių ir trombocitų, suleidžiama į makšties gleivinę bei šlaplės erdvę.
- Gydymas intravaginaliniais žiedais (pesarais): Tai minkšti medicininiai į makštį įdedami žiedai, kurie parenkami pagal moters anatomiją, nusileidimo laipsnį ir kitus individualius faktorius.
- Pošlaplinio raiščio implantacijos (TOT) operacija: Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu padarius du labai mažus pjūvius kirkšnyse ir vieną - priekinėje makšties sienelėje, po šlaple įvedama speciali juostelė, padedanti užtikrinti jos tinkamą padėtį ir atramą.
Komplikacijos
Šlapimo nelaikymas ir šlapimo nelaikymo gydymas, priklausomai nuo priežasties, gali sukelti komplikacijų. Šios komplikacijos gali būti šios:
- Šlapimo takų infekcijos.
- Inkstų pažeidimas.
- Celiulitas.
- Šalutinis vaistų poveikis.
- Kateterio šalutinis poveikis.
- Šalutinis poveikis psichikos sveikatai.
Šlapimo Nelaikymo Prevencija
Negalite išvengti visų šlapimo nelaikymo atvejų, tačiau yra veiksmų, kurių galite imtis, kad sumažintumėte riziką jam atsirasti. Pavyzdžiui, stenkitės:
- Išlaikyti sveiką svorį.
- Daug judėti.
- Valgyti subalansuotą maistą.
- Riboti kofeino ir alkoholio vartojimą.
- Nerūkyti, jei rūkote.
- Skubiai kreipkitės dėl šlapimo takų ar šlapimo pūslės infekcijų gydymo.
Šlapimo Nelaikymas Po Gimdymo
Pogimdyminis laikotarpis moterims yra jautrus ne vien dėl naujų pareigų, bet ir dėl galimų sveikatos sutrikimų. Po gimdymo, moters organizme vyksta ryškūs fiziologiniai pokyčiai, kurių metu moters organizmas grįžta į pirmykštę būklę iki nėštumo. Gimdyvių jaučiami simptomai ir sutrikimai gali būti įvairūs: skausmas ir diskomfortas tarpvietės srityje; chirurginės žaizdos tempimas, skausmingumas; gali sutrikti virškinimo/šalinimo veikla; taip pat moteriai gali sutrikti šlapinimasis ir atsirasti šlapimo nelaikymas. Atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad maždaug 80 proc. nėščių moterų, tam tikru nėštumo laikotarpiu, šlapinasi dažniau. Taip pat, daugiau nei 50 proc. nėščiųjų trečiajame nėštumo trimestre (nuo 32 nėštumo savaitės) vargina šlapimo nelaikymas. Sisteminga literatūros apžvalga nurodo, kad bendras bet kokio tipo šlapimo nelaikymo paplitimas yra 32-36 proc. praėjus trims mėnesiams po gimdymo. Yra įrodyta, kad nėštumas ir gimdymas padidina šlapimo nelaikymo riziką, dėl kompleksinių problemų. Pirmiausia, tai siejama su pakitusia organų padėtimi pilvo ertmėje nėštumo metu ir padidėjusiu spaudimu į šlapimo pūslę, dėl didėjančios ir spaudžiančios šlapimo pūslę gimdos. Kita priežastis, tai gimdos dugno spaudimas gimdymo metu, siekiant pastiprinti stangas gimdymo metu. Raumenys palaikantys šlapimo pūslę, gimdymo metu, gali būti sužaloti, naujagimiui slenkant gimdymo takais ir toks pažeidimas, vadinamas dubens dugno pažeidimu. Todėl manoma, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais yra didesnė tikimybė susidurti su šlapimo nelaikymo problema nei moterims, turėjusioms cezario pjūvio operaciją.
Nedidelis šlapimo nelaikymas yra dažnas nėštumo metu ir gali trukti kelias savaites po gimdymo. Tačiau moteris turėtų pasikalbėti su gydytoju, akušeriu ar slaugytoju, jei ji nerimauja arba tai tęsiasi praėjus 6 savaitėms po kūdikio gimimo.
Taip pat skaitykite: Patarimai nėščioms moterims
Psichologiniai Aspektai
Dažnai šlapimo nelaikymo problema sukelia depresiją, prislėgtumo jausmą, neviltį, nervingumą ir nevisavertiškumą. Pogimdyminiu laikotarpiu tai ypač siejasi su pogimdymine depresija, dėl organizmo hormoninių pokyčių ir pasikeitusio moters statuso. Ši problema paveikia moters gyvenimo ritmą ir kokybę: ne tik emocinę būseną, bet ir darbingumą, fizinę veiklą, sutrikdo santykius šeimoje, sumažina lytinį potraukį, moteris dažniau pasirenka socialinę atskirtį.
tags: #slapimo #nelaikymas #nestumo #pabaigoje