Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu rūpintis savo sveikata ir stebėti organizmo pokyčius. Vienas iš svarbiausių nėštumo priežiūros etapų yra reguliarūs šlapimo tyrimai. Šie tyrimai yra greitas ir paprastas būdas gauti daug vertingos informacijos apie motinos ir vaisiaus sveikatą. Straipsnyje aptarsime, kodėl šlapimo tyrimai yra tokie svarbūs nėštumo metu, kaip dažnai jie turėtų būti atliekami ir ką reiškia tyrimų rezultatai.
Šlapimo Tyrimų Svarba Nėštumo Metu
Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Šlapimo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų, kuriuos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams. Nėštumo metu šlapimo tyrimai tampa ypač svarbūs, nes jie padeda laiku diagnozuoti ir valdyti dažniausiai pasitaikančias nėštumo komplikacijas, tokias kaip:
Gestacinis (nėščiųjų) diabetas: Šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis nėštumo metu yra normalu. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis arba vieno tyrimo metu buvo nustatytas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, tai gali reikšti, kad nėščioji serga gestaciniu diabetu. Siekiant tai išsiaiškinti, atliekamas gliukozės tyrimas.
Preeklampsija: Baltymų perteklius šlapime gali būti šlapimo takų infekcijos, inkstų pažeidimo ar kitų sutrikimų požymis. Jeigu šlapime fiksuojamas baltymų perteklius, o nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, tai gali būti ir preeklampsijos požymis.
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) ir šlapimo pūslės uždegimas: Jeigu šlapimo mėginyje aptinkama baltymų, bet kraujospūdis normalus, galima įtarti šlapimo takų infekciją. Šlapimo tyrimas padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją. Tai būklė, kai šlapime aptinkama bakterijų, tačiau nėščioji jaučiasi gerai ir neįtaria apie šią būklę. Dažniausiai besimptomė bakteriurija pasireiškia pirmąjį nėštumo trimestrą. Šią būklę sukelia E. coli bakterija. Jeigu bakteriurija laiku nenustatoma arba negydoma, ji gali sukelti infekcinį inkstų uždegimą (kuris dažnai gydomas ligoninėje) ar kitas ligas.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Ketonurija: Ketonų (acetono, acetacto rūgšties, β-hidroksibutirato) organizme atsiranda skylant riebalams. Ketonų kiekis padidėja, kai negaunama pakankamai angliavandenių (įprasto energijos šaltinio). Jeigu nėščioji kenčia nuo stipraus pykinimo ar vėmimo arba nėštumo metu numetė nemažai svorio, skubiai atliekamas šlapimo tyrimas ir prioritetas skiriamas ištirti, ar šlapime nėra ketonų.
Be to, šlapimo tyrimai leidžia nustatyti:
- Dehidrataciją: Tamsus, silpnos juodosios arbatos atspalvio šlapimas dažniausiai signalizuoja, kad nėščiajai gresia arba jau prasidėjo dehidratacija ir būtinai reikia gerti daugiau vandens. Dėl dehidratacijos, kaip ir dėl šlapimo takų infekcijos, gali grėsti priešlaikinis gimdymas.
- Eritrocitų ir leukocitų kiekį: Tiriama, ar šlapimo mėginyje nėra eritrocitų ir leukocitų.
Kaip Dažnai Atliekami Šlapimo Tyrimai Nėštumo Metu?
Šlapimo tyrimų dažnumas nėštumo metu priklauso nuo individualios nėščiosios sveikatos būklės ir rizikos veiksnių. Tačiau, remiantis Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašu, rekomenduojama:
Pirmas apsilankymas (iki 13 savaitės): Atliekamas bendras šlapimo tyrimas (BŠT), vertinant šlapimo lyginamąjį svorį, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Taip pat atliekamas šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti. Šis tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju, jei nėščioji pirmą kartą apsilanko pas sveikatos priežiūros specialistą vėliau nei 16+6 nėštumo savaitę.
14-28 savaitės: Šiuo nėštumo laikotarpiu Jums turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Jums bus: paimta šlapimo tyrimams.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Nuo 24 nėštumo savaitės: Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti neigiamas, šis tyrimas nekartojamas, o bendras šlapimo tyrimas gali būti atliekamas nuo 24+0 nėštumo savaitė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad gydytojas gali paskirti papildomus šlapimo tyrimus, jei yra tam tikrų indikacijų, pavyzdžiui, jei nėščioji jaučia simptomus, rodančius šlapimo takų infekciją, arba jei ankstesni tyrimų rezultatai buvo neįprasti.
Kaip Tinkamai Surinkti Šlapimo Mėginį?
Norint gauti tikslius šlapimo tyrimo rezultatus, svarbu tinkamai surinkti mėginį. Štai keletas patarimų:
- Indelis: Pirmiausia vaistinėje reikės įsigyti specialų sterilų indelį šlapimo tyrimui. Tiesa, kartais indelį gali duoti pati klinika, ypač jei mėginį bus prašoma surinkti vizito pas gydytoją dieną.
- Laikas: Rekomenduojama surinkti tik rytinį šlapimą, nes jis yra koncentruotesnis ir gali tiksliau atspindėti galimus pakitimus.
- Higiena: Kruopščiai nusiplaukite rankas. Atskirkite lytines lūpas ir apsiplaukite vulvą švariu vandeniu be jokių muilų ar kitų higienos priemonių. Nusausinkite išorinius lytinius organus.
- Surinkimas: Tyrimui reikia surinkti tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, tada po srove pakiškite indelį, kol surinksite apie trečdalį ar pusę indelio (apie 30 ml šlapimo), tuomet baikite nusišlapinti į tualetą.
- Pristatymas: Ant indelio užsukite dangtelį ir kuo greičiau mėginį pristatykite į laboratoriją. Šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Svarbu žinoti, kad sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti.
Ką Reiškia Šlapimo Tyrimo Atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti. Štai pagrindiniai rodikliai:
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
SG (specifinis tankis): Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra): Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
LEU (leukocitai): Jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
NIT (nitritai): Jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
PRO (baltymų kiekis): Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
GLU (gliukozės koncentracijos rodiklis): Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
KET (ketonai): Ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
BIL (bilirubino kiekis): Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
URB (uribilinogenas): Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
ERY (eritrocitai): Kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Normalūs BŠT rezultatai neatmeta ligos buvimo. Ankstyvoje ligos stadijoje padidėjęs tiriamųjų medžiagų kiekio išsiskyrimas gali likti nepastebėtas, nes medžiagos per inkstus pasišalina dienos eigoje nevienodai, o tai reiškia, kad vienkartiniame šlapimo mėginyje jų gali nebūti.
Kiti Svarbūs Tyrimai Nėštumo Metu
Šlapimo tyrimai yra tik vienas iš daugelio tyrimų, kurie atliekami nėštumo metu. Kiti svarbūs tyrimai apima:
- Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas, kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, tyrimai dėl sifilio, hepatito B ir ŽIV (jei moteris neprieštarauja), gliukozės tolerancijos mėginys.
- Ultragarsiniai tyrimai: Atliekami nustatytu laiku (11+0-13+6 sav. ir 18+0-20+6 savaitę). Jie yra labai svarbūs, vertinant nėštumo laiką, vaisiaus raidą, daugiavaisį nėštumą.
- Makšties pasėlis: Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS.
Sveikas Gyvenimo Būdas Nėštumo Metu
Be reguliarių tyrimų, nėščiajai svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo:
- Mityba: Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo.
- Skysčiai: Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.
- Fizinis aktyvumas: Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika.
- Žalingi įpročiai: Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui.
- Vaistai: Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų.