Fizinis smurtas prieš vaikus yra opi problema, paliekanti gilias žaizdas jaunos asmenybės raidai. Straipsnyje aptariami fizinio smurto požymiai, galimos pasekmės vaikams ir suaugusiems, bei galimi pagalbos būdai.
Smurto Formos ir Poveikis
Prievarta prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu smurtu, emociniu apleistumu, traumuojančiais išgyvenimais. Šios patirtys palieka ryškius pėdsakus ir gali daryti didelę įtaką jau suaugusiojo gyvenimui, netgi tapti prastos gyvenimo kokybės ar ankstyvos mirties priežastimi. Neigiamos vaikystės patirtys (NVP), tokios kaip įvairios vaikystės traumos ir šeimos disfunkcija, gali būti susijusios su padidėjusia rizika fizinėms ir psichikos ligoms.
Aktyvus Smurtas ir Nesirūpinimas
Aktyvus smurtas apima emocinį, psichologinį, fizinį ir seksualinį smurtą: bet kokio lygio mušimą, stumdymą, tampymą, bet kokią seksualinę agresiją, menkinimą, gėdinimą, pašaipą, smerkimą, bauginimą, grasinimą, baudimą, vertimą kažką daryti jėga, išnaudojimą ir t.t. Nesirūpinimas (angl. neglect) reiškia vaiko poreikių nepatenkinimą, o apleidimas (angl. abandonment) - situaciją, kai globėjų nėra šalia.
Traumos Poveikis Smegenų Struktūrai
Trauma keičia fiziologinę smegenų struktūrą ir labai ženkliai padidina riziką, kad vaikas tolesniame gyvenime turės rimtų fizinės, psichologinės, emocinės, seksualinės sveikatos problemų. Po traumos (-ų) ir / arba būnant smurtingoje, traumuojančioje aplinkoje, vaikui prasideda potrauminis stresas, pasireiškiantis įvairiausiais simptomais. Iš esmės bet koks fundamentalių vaiko poreikių - fiziologinių, saugumo, meilės ir bendravimo, savivertės, saviraiškos etc. - nepatenkinimas traumuoja vaiką.
Tėvų Žiaurumas
Tėvų žiaurybės - tai ne tik mušimas (nors 90 procentų dabartinių pasaulio gyventojų vaikystėje buvo mušti), bet ir - gal net svarbiau - draugiško dėmesio stoka, bendravimo stoka, vaikų poreikio ir sielos skausmo nepaisymas, beprasmės, iškrypėliškos bausmės, lytinis išnaudojimas, piktnaudžiavimas besąlygiška meile, emocinis šantažas, savivertės žlugdymas ir įvairiausi valdžios naudojimo būdai.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Fizinio Smurto Požymiai
Fizinę prievartą patyrusį vaiką galima atpažinti iš akivaizdžių fizinių požymių:
- Mėlynės
- Nudegimo žymės
- Patinimai
- Pabrinkimai
- Gumbai
- Nubrozdinimai
- Nutrynimai
- Žaizdos
- Įdrėskimai ir kiti odos sužeidimai
- Lūžiai
- Įvairaus laipsnio užgijimo žaizdos
Tokie sužalojimai turėtų sukelti susirūpinimą ir poreikį išsiaiškinti, kas atsitiko, kaip atsirado sužalojimas. Svarbu suvokti, ar pateiktas vaiko paaiškinimas atitinka sužalojimų turinį, kitaip sakant, ar pasakojimas yra tikėtinas ir atspindi realius įvykius.
Vaiko Elgesys ir Savivoka Patyrus Fizinį Smurtą
Fizinę prievartą patiriantys vaikai yra išmokę, kad juos supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas. Suaugę, kurie jais rūpinasi, gali būti pikti, nekantrūs ir dirglūs, depresiški, tolimi. Jie gali labai lengvai, staiga, neprognozuojamai pavirsti žiauriais žmonėmis. Gyvendamas su smurtaujančiais suaugusiais, vaikas suvokia save, kaip nemylimą, „blogą”, netinkamą.
Kitos Smurto Formos
Be fizinio smurto, svarbu atpažinti ir kitas prievartos formas, kurios daro didelę žalą vaiko raidai.
Emocinė Prievarta
Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savęs vertinimo tyčinis griovimas ar žymus trikdymas dėl žeminimo, bausmių, atmetimo, gąsdinimo ir normalių socialinių sąveikų slopinimo. Emocinė prievarta apjungia tiek veiksmus, nukreiptus prieš vaiką, pavyzdžiui, žodinės agresijos atakos, tiek ir neveikimą vaiko atžvilgiu, pavyzdžiui, vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nebuvimas.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Emocinės prievartos formos:
- Atstūmimas: Suaugęs nepripažįsta vaiko vertingumo ir jo poreikių teisėtumo.
- Terorizavimas: Žodinė agresija, priekaištų srautai, baimės atmosferos sukūrimas.
Emocinė prievarta yra sunkiausiai nustatoma prievartos rūšis, ypač jei ant jų kūno nėra mėlynių ir žaizdų.
Seksualinis Išnaudojimas
Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą. Vaikų seksualinis išnaudojimas apima:
- Išprievartavimą ar mėginimą išprievartauti
- Vaiko tvirkinimą
- Vaiko panaudojimą pornografijai
- Lytinių organų demonstravimą
- Atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti ar sukelti vaiko susidomėjimą
- Leidimą ar skatinimą žiūrėti pornografinius filmus, žurnalus
Seksualinis vaiko išnaudojimas kelia grėsmę jo asmenybės raidai, žaloja sielą. Tyrimų duomenimis, apie 80-90 proc. atvejų nuo prievartos nukentėję vaikai pažįsta prievartautojus, jais pasitiki. Daugiau nei 50 procentų atvejų vaiką seksualiniai išnaudoja tėvas, patėvis ar kitas artimas šeimos narys. Seksualiai išnaudojami gali būti ir berniukai, ir mergaitės. Prievartautojais taip pat gali būti tiek vyrai, tiek moterys. Vienkartinius seksualinius užpuolimus paprastai įvykdo nepažįstami vaikui asmenys, tačiau paprastai ilgalaikė prievarta vyksta artimoje vaikui aplinkoje.
Seksualiai išnaudojami vaikai jaučia didelę gėdą papasakoti apie tai, išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra perdėtai jautrūs. Kadangi seksualinė prievarta pažeidžia kūno ribas, jos pasekmės dažnai gali būti matomos „kūno elgesyje”. Vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, visiškai atvirkščiai, atvirai demonstruoja ir „siūlo” savo kūną kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
Kiti galimi požymiai:
- Žaidžia moters/vyro vaidmenį
- Pikti, agresyvūs, arba liūdni
- Nekenčia savo ar kitos lyties
- Įkyriai domisi seksualine veikla, slapta bando liesti suaugusius, reikalauja, kad kiti jį liestų
Svarbu pažymėti, kad vaikų domėjimasis seksualiniais dalykais yra nevienareikšmis reiškinys ir reikia ypatingai atsargiai patiems vertinti tokį elgesį ir kalbėti apie tai. Ne visi vaikai, patyrę seksualinę prievartą, turi visus šiuos požymius, kai kurie tik vieną ar kelis. Nors vieno atskiro požymio nepakanka pasidaryti išvadoms apie seksualinį išnaudojimą, tačiau visuomet svarbu atkreipti dėmesį net ir į vieną pastebimą specifinę požymį.
Smurto Priežastys Šeimoje
Nagrinėjant smurto šeimoje pasekmes vaikams, svarbu žinoti, kas paskatina šeimos narius elgtis agresyviai.
- Narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas: asmuo nebesugeba valdyti savo veiksmų, nebepajėgia vykdyti pažadų, įsipareigojimų.
- Nedarbas: neturintis darbo žmogus jaučia pyktį visam pasauliui ir visiems aplinkiniams, susikaupusio pykčio iškrovą patiria arčiausiai esantieji, t.y. šeima.
- Daugelis smurtautojų vaikystėje patys patyrė smurtą, todėl suaugę jie tarsi keršija už tai, ką patys išgyveno.
Nėra ir negali būti objektyvių priežasčių, kurios pateisintų smurtą šeimoje.
Smurto Poveikis Vaikams Pagal Amžių
- Vaikams iki trijų metų: Tėvai yra neginčytini autoritetai - žmonės iš kurių elgesio mokomasi. Todėl viskas kas vyksta šeimoje tampa neatsiejama vaiko pasaulio dalimi. Ir jei tėvai nuolatos pykstasi, psichologiniu ar fiziniu smurtu aiškinasi santykius, tuo pačiu pykčiu bei nuoskauda nuodijamas ir mažylio emocinis pasaulis. Vaiko, augančio smurtu paženklintoje šeimoje kasdieniniais palydovais tampa agresija, baimė, nerimas ir neapykanta. Labiausiai tikėtina mažylių iki trijų metų reakcija - ašaros. Tyrimai parodė, jog kūdikiai gyvenantys šeimose, kur tėvai vienas prieš kitą griebiasi smurto, pasižymi prasta sveikata ir miegu bei perdėtu verksmu.
- 4 - 8 metų vaikams: Net ir nesuvokdami visų konflikto priežasčių, nesąmoningai ieško savo kaltės, išgyvena gėdos už savo šeimą jausmą. Saugumo bei paguodos, smurto akivaizdoje, ieško pas vieną iš tėvų arba atsiskirdami ir tyliai vieni išgyvendami nuoskaudą. Dėl patirtų išgyvenimų tokie vaikai tampa uždari, baikštūs, nepasitikintys aplinka, linkę patys elgtis agresyviai. Dėl šių priežasčių jie sunkiai adaptuojasi darželyje, jiems sunku mokytis mokykloje, yra nemėgstami bendraamžių.
- Paaugliams: Paauglystės amžiuje, padidėja emocinis jautrumas. Paaugliai šeimos smurtą vertina kaip savo tėvų problemą ir kaip auką mato save. Nenorėdami būti šeimoje vyraujančios agresijos dalimi, paaugliai bando atsiriboti nuo tėvų. Šio amžiaus vaikams būdinga nuotaikų kaita, dažnai kyla savikontrolės problemų, nepajėgdami pakeisti situacijos šeimoje, supratimo ieško tarp bendraamžių ar “gatvės autoritetų”. Gali būti, kad šeimoje patirtas smurtas peraugs į neapykantą aplinkiniams ir vaiko sąmonėje taps elgesio norma.
Savęs Vertybės Formavimasis Smurtaujančioje Šeimoje
Vaikų augančių smurtaujančioje šeimoje savęs vertinimas yra labai žemas. Pagarba ir savigarba kyla iš kasdieninės patirties, supratimo, kad šeimos nariai gerbia vienas kitą, rūpinasi vienas kito jausmais ir išgyvenimais. Vaikas, kurio šeimoje yra smurtaujama, nesuvokia, kodėl tėtis vieną diena su mama elgiasi gražiai - kitą dieną ją muša, kodėl mama dar vakar buvusi linksma - šiandiena verkia. Neretai ir pats vaikas tik todėl, kad ne laiku ir ne vietoje pasimaišė patiria tėvų agresiją. Tokiu atveju vaikas negali suprasti, kokios priežastys skatina tėvų agresiją. Atsiranda kaltės jausmas, kad gal būt jis pats išprovokavo tėvų pyktį.
Psichologinės Traumos ir Ilgalaikės Pasekmės
Vaikai, gyvenantys smurtaujančioje aplinkoje, išgyvena psichologines traumas. Jos gali tęstis visą gyvenimą. Net jei tėvų smurtas pasireiškė, kai vaikas buvo visai mažytis, psichologų teigimu, pasekmes asmuo gali jausti ir suaugęs. Užgniaužtos vaikystės nuoskaudos glūdi giliai pasąmonėje ir griauna žmogų iš vidaus, neretai pasireikšdamos fiziniais ar psichiniais negalavimais. Dar vaikystėje emocinį smurtą šeimoje patyrę žmonės dažnai būna priešiškai nusiteikę, linkę elgtis agresyviai, neadekvačiai reaguoti į aplinką.
Kaip Atpažinti Smurtą?
- Fizinis smurtas: Tai yra neatsitiktiniai, sąmoningi suaugusių žmonių veiksmai, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos bei vystymosi sutrikimų. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis epizodas arba pasikartojantys veiksmai: mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks kitas skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.).
- Emocinis smurtas: Tai vaiko kompetencijos ir savęs vertinimo tyčinis griovimas ar žymus trikdymas dėl žeminimo, bausmių, atmetimo, gąsdinimo ir normalių socialinių sąveikų slopinimo.
Pagalba Patyrusiems Smurtą
Deja, ištrinti to, kas buvo patirta yra neįmanoma, tačiau įmanoma pagyti. Jei įtariate, kad esate smurto auka ar įtariate, kad šeimoje yra ar buvo smurtaujama, psichologai siūlo kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti sunkumus, su kuriais susiduriate. Tokioje situacijoje labai svarbu kreiptis pagalbos ir atvirai kalbėti apie savo problemas su artimais žmonėmis ar specialistais. Svarbu suprasti, kad pagalba turi būti suteikta kaip galima greičiau ir lūžio vieta negali būti pakartotinai traumuojama.