Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, laukimo ir nerimo. Daugelis moterų, planuojančių nėštumą arba atvirkščiai, jo nesitikinčių, atidžiai stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Tačiau kada gi tie požymiai pasireiškia ir ką jie reiškia? Šiame straipsnyje aptarsime, kada galima pastebėti nėštumą po apvaisinimo, kokie yra ankstyvieji požymiai ir kaip juos atskirti nuo kitų būklių.
Kada apvaisinimas tampa nėštumu?
Apvaisinimas įvyksta maždaug 2 savaitę, kai sperma apvaisina kiaušinėlį. Po apvaisinimo spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą, pradinį embriono vystymosi etapą. Zigotas keliauja per moters kiaušintakius link gimdos, o šis kelionės etapas paprastai trunka kelias dienas. Pasiekęs gimdą, zigotas įsitvirtina, pradeda dalintis ir vystytis. Būtent įsitvirtinimas gimdoje laikomas vienu iš svarbiausių etapų nėštumo pradžioje.
Akušerė-ginekologė Jane van Dis iš „Maven“ klinikos teigia, kad nuo apvaisintos kiaušialąstės įsitvirtinimo gimdoje iki apie nėštumą signalizuojančių simptomų pasireiškimo trunka tam tikras neapibrėžtas laikas. Vis dėlto, vaisingo amžiaus moters organizme ovuliacija paprastai įvyksta tarp 10-os ir 14-os ciklo dienos, o įsitvirtinimas gimdoje - praėjus 6-12 dienų po apvaisinimo. Tai reiškia, kad ką tik pastojusi moteris pirmuosius nėštumo požymius gali pajusti tiktai praėjus 26 dienoms nuo paskutinių menstruacijų.
Ankstyvieji nėštumo požymiai: ką reikėtų stebėti?
Nors kiekvienos moters organizmas yra unikalus, ir nėštumo požymiai gali pasireikšti skirtingu metu ir intensyvumu, yra keletas pagrindinių požymių, kurie gali signalizuoti apie nėštumą netgi anksčiau nei tenka konstatuoti, kad neprasidėjo menstruacijos.
Labiausiai tikėtini požymiai
- Vėluojančios mėnesinės: Tai vienas iš pagrindinių ir dažniausiai pastebimų nėštumo požymių. Jei mėnesinės vėluoja bent vieną dieną, vertėtų atlikti nėštumo testą. Tačiau svarbu atminti, kad mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip stresas, liga ar vaistų vartojimas.
- Pykinimas: 25 proc. JAV nėštumo asociacijos apklaustų moterų pykinimą paminėjo kaip patį pirmą apie nėštumą pranešusį požymį, atsiradusį dar iki turėjusių prasidėti menstruacijų pradžios. Dažniausiai pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Nors jis vadinamas rytiniu pykinimu, jis gali pasireikšti bet kuriuo paros metu ar naktį.
- Pakitusios krūtys: 17 proc. moterų nurodė pirmiausia pastebėjusios, kad pasikeitė krūtys. Krūtys gali tapti jautrios, pabrinkusios, skausmingos, gali pakisti spenelių spalva. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę.
Kiti galimi požymiai
- Nežymus kraujavimas (implantacinis kraujavimas): Šį reiškinį, kaip pirmąjį nėštumo simptomą, įvardijo 3 proc. moterų. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas, kuris pasireiškia tuomet, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdoje. Implantacijos kraujavimą nuo per anksti prasidėjusių mėnesinių atskirti nesunku - jis būna lengvesnis, trumpesnis, dažniausiai tai net nėra kraujavimas - tik tepimas.
- Nuovargis, silpnumas: Jau pirmosiomis nėštumo savaitėmis moteris gali jausti didžiulį nuovargį. Nuovargį sukelia padidėjęs hormono progesterono kiekis, taip pat padidėjusi kraujo gamyba ir sumažėjęs kraujo spaudimas.
- Dažnas šlapinimasis: Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja noras šlapintis.
- Paštrėjusi uoslė: Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri.
- Skonio pasikeitimas: Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu.
- Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas: Ankstyvo nėštumo metu gali atsirasti pilvo pūtimas, panašus į mėnesinių simptomus. Tai gali būti dėl hormonų pokyčių, kurie taip pat gali sulėtinti jūsų virškinimo sistemos veiklą.
- Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta: Jei kas rytą matuojate savo bazinę kūno temperatūrą, pastojusi pastebėtumėte, jog po implantacijos, t.y. praėjus maždaug savaitei nuo ovuliacijos, bazinė temperatūros kreivė vėl šokteli į viršų.
- Patamsėję išoriniai lytiniai organai: Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
- Gausios makšties išskyros: Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.
- Irzlumas ir nuotaikų kaita: Nors nuotaikų kaita tikrai gali paūmėti pirmosiomis šešiomis nėštumo savaitėmis, šis reiškinys paprastai pastebimas kiek vėliau - tada, kai tampa aišku, kad neprasidėjo mėnesinės.
- Aukštesnė kūno temperatūra: Aukštesnė bazinė kūno temperatūra taip pat gali būti nėštumo požymis. Jūsų kūno temperatūra taip pat gali lengviau padidėti mankštos metu ar karštu oru.
Mažiau tikėtini požymiai
- Vidurių užkietėjimas/ pūtimas/ pilvo diegliai: Nors per nėštumą išskiriamas didelis kiekis progesterono - vieno iš paminėtų simptomų sukėlėjo, - jeigu simptomai pasireiškia iki turėjusių prasidėti menstruacijų pradžios, jų priežastis veikiausiai - koks nors virškinamojo trakto veiklos sutrikimas.
Ką daryti, jei įtariate nėštumą?
Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
- Atlikite nėštumo testą: Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą nėštumo testas parodo labai retai.
- Kreipkitės į gydytoją: Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją.
- Pradėkite vesti nėštumo dienoraštį: Pastoti norinčios moterys turėtų užsivesti vadinamąjį nėštumo dienoraštį, t. y. žymėti per 6-12 pastarųjų mėnesių įvykusių menstruacijų ciklą. Tokie užrašai gerokai padidina pokalbio su sveikatos specialistu konstruktyvumą.
Svarbu atminti
- Simptomų nebuvimas nereiškia, kad nesilaukiate: Dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų.
- Nėštumo simptomus galima supainioti su kitomis būklėmis: Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso.
Kaip skaičiuojamos nėštumo savaitės?
Svarbu žinoti, kaip skaičiuojamos nėštumo savaitės. Jos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o ne nuo galimos pastojimo dienos. Todėl pirmą ir antrą nėštumo savaitę jokių nėštumo požymių nėra, nes jūs dar ne nėščia.
Ką daryti toliau?
Jei nėštumo testas teigiamas, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją arba akušerę, kad suplanuotumėte pirmąjį pasimatymą prieš gimdymą. Taip pat reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl vartojamų vaistų, kad įsitikintumėte, jog jie nekelia pavojaus jumyse augančiam kūdikiui.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
tags: #kada #pastebimas #nestumas