Kasmet Lietuvoje išsiskiria apie 10 tūkst. porų, pragyvenusios vidutiniškai 12 santuokos metų. Tai sudaro apie 40 proc. Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris gali būti dar sudėtingesnis, kai pora turi nepilnamečių vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skyrybos veikia, kai yra vaikų, ir ką tėvai turėtų žinoti apie laiką, praleidžiamą su vaiku po skyrybų.
Tėvo Vaidmuo Vaiko Gyvenime
Tėčio įvaizdis vaikui dažnai simbolizuoja pasaulį už mamos ribų. Tėvas yra ir tapatybės bei savivokos formuotojas. Berniukui tėtis yra modelis - identifikacijos figūra. Anksčiau vaikų globą patikėdavo motinai, o iš tėvo „lupdavo“ alimentus, tai dabar linkstama prie vaiko laiko 50:50 su motina ir su tėvu. Žinoma, tokį vaikų laiką su tėvais įtakoja ir amžius. Pvz., žindamą kūdikį negali palikti su tėvu kelioms dienoms. Taip pat atsižvelgiama ir į vaikų ryšį su tėvu.
Lyčių Lygybė ir Besikeičiantys Stereotipai
1948-12-10 d. pasirašius Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją, moteris tapo lygi vyrui. Ir berniukai, ir mergaitės kartu ėjo į darželį, į mokyklą, į universitetą ir dirba kartu. Beveik išnyko segregacija pagal lytį. Tai įtakojo kultūrinius pokyčius - mažėja stereotipų, kad „vyras nerodo jausmų“. Motinų išėjimas į darbo rinką paskatino tėvus dalintis tėvyste.
Motinos ir Tėvo Poveikis Vaikui
Mama yra arčiau vaiko. Todėl užtikrina vaikui artumą, saugumą. Tėtis šiuolaikinėje visuomenėje yra daugiau orientuotas į veiklą, ribas. Abu tėvai papildo vienas kitą. Visuomenė vis labiau supranta, kad vaikui svarbūs abu tėvai.
Skyrybų Poveikis Vaikui
Tėvų skyrybos vaikui sukelia labai stiprų nesaugumo jausmą. Tėvų skyrybos yra antra pagal stiprumą priežastis pačiam vaikui pasitraukti iš gyvenimo. Vieno iš tėvų nuteikinėjimą prieš kitą tėvą/motiną. Vaikai yra, kaip aš sakau „kempinės“. Jie sugeria į save viską, ką aplinkui mato. Jei vaikas auga žalioje aplinkoje, kempinė nusidažo žaliai. Jei raudonoje - raudonai. Šį reiškinį giliai išnagrinėjo Albertas Bandūra - vienas įtakingiausių XX a. psichologų, kuris suformulavo socialinio mokymosi teoriją, vėliau išplėstą į socialinę-kognityvinę teoriją.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Socialinis Mokymasis ir Tėvo Pavyzdys
Taigi, mergaitė labiau kopijuoja mamą, o berniukas - tėtį. Jei tėčio nėra, tai berniukas stebi ir gali pradėti kopijuoti senelių, draugų tėvų, trenerių, mokytojų elgesį. Berniukui 3-6 m. ir vėlesniame amžiuje formuojasi Edipo kompleksas - t.y. sūnus nori užimti tėvo vietą. Paauglystė (11-19 metų) - laikotarpis, kai vyksta transformacija iš vaiko į suaugusį. Keičiasi ne tik kūnas. Vyriškumą. Sūnui tėtis yra pirmas vyriškumo pavyzdys. Jei tėtis po skyrybų pasitraukia ir mažai laiko praleidžia su sūnumi, tai sūnus dažnai lieka be gyvo vyro modelio. Emocijų raišką ar slopinimą. Daug tėvų ir motinų moko berniukus „būti stipriems“, „neverkti“. Berniukas turi poreikį matyti, kad tėtis myli jį, o ne tik moka alimentus. Todėl svarbu, kad tėtis leistų laiką su vaiku.
Tėvo Reikšmė Dukrai
Tėčio reikšmė dukrai taip pat yra labai didelė. Tėtis yra pirmas vyras, kuris rodo ir sako dukrai, kad ji yra svarbi. Jei tėtis atsiriboja po skyrybų - dukra gali jausti atstūmimą, o jos sąmonėje formuotis įsitikinimas, kad aš nesu svarbi vyrams. Dukra gali jaustis nesaugi po tėvų skyrybų, jei tėtis su ja mažai laiko praleidžia. Mergaitės augdamos transformuojasi į moterį. Jei tėvo jos Sąmonėje nėra (ar jis mažai leidžia laiko su ja) ji gali jaustis atstumta, nereikalinga. Jei jai nepavyksta būti patrauklia tarp bendraamžių, ji gali jausti atstūmimo, nereikalingumo, menkavertiškumo jausmus. Visa tai didina jos Nepasitikėjimą supančiu pasauliu ir savimi. Gali formuotis neigiama nuostata į vyrus - nepatikimi. Tokiu atveju ji gali kontroliuoti vyrą, sieks įrodinėti savo teisybę, ginčysis. Gali ne įžeidinėti vyrą, kad jis ko nors nepaarė, ar padarė ne taip, kaip ji mano, kad reikėtų padaryti. Jei vyras nenusileis, tai pora vidutiniškai po 12 santuokos metų (LR statistikos duomenis) išsiskirs ir vaikai liks gyventi su vienu iš tėvų.
Tėvo Pasitraukimas ir Pakeitimas
Tėtis gali pasitraukti iš vaiko gyvenimo dėl savo mirties, skyrybų, pateikimo į kalėjimą, alkoholizmo. Tėvo vietą gali užimti: patėvis, seneliai, tetos, dėdės, globėjai. Pyktį - taip neteisingai. Tėvas sūnui yra vienas giliausių psichologinių pagrindų. Tėvas yra Modelis, kurio pagrindu formuojasi sūnaus vyriška tapatybė, savivertė ir santykių modelis. Jei sūnus auga be tėvo arba su silpnu, atsitraukusiu ar nenuosekliu tėvišku autoritetu, toks ir tampa. Savo identiteto neaiškumas sukelia berniukui sumišimą. Jis nežino, kas iš tikrųjų yra: toks, kaip tėvas ar toks, kaip pvz. treneris. Dėl to jo elgesys gali tapti tiek agresyvus, tiek pasitraukiantis. Tėvo įvaizdis ir elgesys paveikia sūnaus santykį ne tik su kitais vyrais, bet ir su moterimis. Vėlgi, priklausomai nuo motinos elgesio su juo, toks vaikinas gali idealizuoti moteris arba jas nuvertinti. Kai tėčio nėra, dukros viduje gali trūkti palaikančio, struktūrizuojančio vyriško autoriteto, kuris padėtų jai jaustis saugiai, apsaugotai, remiamai. Dėl to ji gali abejoti savo sprendimais, bijoti pakovoti už save, pasitikėti vyrais. Priklausomai nuo aplinkybių ji gali ieškoti tobulo vyro, kuris ją „išgelbės“ arba vertinti vyrus, kaip nepatikimus, šaltus.
Tėvo Dalyvavimas Vaikų Gyvenime
Tėvas turi dalyvauti vaikų gyvenime, nes įtakoja vaikų vystymąsi ir formavimąsi. „Tėčio ritualas“ - Tai gali būti blynai sekmadieniais, vakarinis pašnekesys ar pasivaikščiojimas. Reguliarus laikas dviese (pvz. Kartą per savaitę) Su kiekvienu vaiku atskirai. Veik taip, kaip vaikas nuspręs Duok pasirinkimus: ką veikiam, kur važiuojam, ką gaminam. Mokyti drąsos per darymą kartu, baimių įveiką (pvz. Praktikuoti juoką. Juokas labai veiksmingai mažina stresą, gerina nuotaiką ir kuria optimistinį požiūrį į gyvenimą, kuris yra labai svarbus vaikams. Dėkoti už tai, kad vaikas yra tavo gyvenime. Įvardinti savo ir vaiko emocijas. Tai padės vaikui suprasti, kas vyksta su jais. Kad tai normalu ir vyksta su kitais žmonėmis. Pasidalinti savo silpnumu. Tai leis vaikui suprasti, kad būti silpnam ir pažeidžiamam normalu. Rodyti pagarbą mamai/tėčiui, net jei jie netinkamai pasielgė. Apkalbėdami, kaltindami antrą pusę žalojame vaiko sąmonėje susikurtą mamos/tėvo įvaizdį. Leisti vaikui pačiam surasti problemos sprendimą. Jei nepavyksta, nukreipti, pasufleruoti. Vaikas neturi tiek patirties ir žinių, kurių pagrindu galėtų priimti tinkamus sprendimus. Nebūk tobulas. Nebijoti parodyti, kad kažko nemoki, nesupranti, nepavyksta. Taip vaikas supras, kad nemokėti kažko nėra blogai. Dalyvauti vaiko varžybose, pasirodymuose. Tai stiprins vaiko savivertę. Klausk, „Ką išmokai?“. Tai puikus klausimas, padedantis vaikui suprasti ir įtvirtinti tai, ką jis išmoko, suprato, pasitvirtino. Kas vakarą parašyk žinutę „Saldžių sapnų brangioji/brangusis. Aptarkite kartu pamatytą filmą. Padėkite vaikui suprasti, kaip reikia teisingai elgtis ir kaip nereikia elgtis. Visada padėjote, kai vaikui reikėjo pagalbos ir supratimo. Vaikams yra svarbiausias - Artimas ryšys.
Vaikų Interesai Skyrybų Bylose
Vaikų interesai - vienas skyrybų bylų prioritetų. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu galimas teismine arba notarine tvarka, išskyrus tam tikras išimtis. Viena jų - nepilnamečiai vaikai. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, santuokos nutraukimas visada vyksta teismine tvarka. Kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, sutuoktiniai privalo pateikti teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptariami ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo klausimai.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Standartinis Modelis vs. "50:50 Procentų Laiko" Modelis
Teismų praktikoje dažniausiai pasitaikantis toks vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimų sprendimo modelis, kuomet vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų (įprastai su motina), o skyriumi gyvenantis tėvas su vaikais bendrauja laikydamasis nustatyto grafiko (įprastai kelias dienas per savaitę) bei skiria išlaikymą periodinėmis išmokomis (kurio vieno mėnesio suma vienam vaikui, pagal teismų praktiką, negali būti mažesnė kaip pusė MMA dydžio). Kadangi tokia tvarka teismams yra žinoma ir taikoma nuo seno, teismai praktiškai visais atvejais tvirtina sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustatytas šis modelis. Tačiau tokio modelio nustatymas reiškia, kad po santuokos nutraukimo vaikai iš esmės gyvens ir augs tik su vienu iš tėvų, o su kitu praleis tik tam tikrą laiko dalį.
Dėl besikeičiančio visuomenės požiūrio ir vis dažniau pasitaikančio abiejų tėvų noro maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime, teismų praktikoje santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bylose per pastaruosius keletą metų pradėjo ryškėti nauja tendencija sprendžiant klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo - pradėtas taikyti vadinamasis „50:50 procentų laiko“ arba kitaip - „skandinaviškas“ modelis. Šio modelio esmė - abiejų tėvų maksimalus įsitraukimas į vaikų priežiūrą ir išlaikymą. Vaikų gyvenamoji vieta formaliai yra nustatoma su vienu iš tėvų, tačiau nustatoma specifinė skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarka, kuri lemia, kad abu tėvai praleidžia vienodai laiko su vaikais, pavyzdžiui, nustatant, kad skyriumi gyvenantis tėvas (motina) su vaikais bendraus kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Tokiu būdu abiem tėvams yra sudaroma galimybė maksimaliai įsitraukti į vaikų gyvenimą.
Kriterijai Nustatant 50:50 Bendravimo Tvarką
Tačiau teismų praktikoje yra išskiriami tam tikri kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar 50:50 bendravimo tvarkos nustatymas nepažeis vaikų interesų. Tam reikšmingos yra tokios aplinkybės, kaip kiekvieno iš tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaikų ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaikų socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalių jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikus į ugdymo įstaigas ir pasiimti iš jų, tėvų darbo grafikai ir kt.
Išlaidos Vaikui Nustatant 50:50 Modelį
Papildomai atsižvelgiama ir į tai, kad nustačius 50:50 bendravimo su vaikais modelį, vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Taigi, šių išlaidų, susijusių su būtinųjų (kasdieninių) vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, maistas, drabužiai, būstas ir pan.), priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą, tad jos gali būti nepriteisiamos. Tačiau vaiko poreikiai neapsiriboja vien būtinosiomis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų papildomų tėvų išlaidų (pavyzdžiui, privati mokykla, būreliai, stovyklos ir pan.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo yra formaliai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali susitarti, kad, jei papildomų vaikų išlaikymo išlaidų atsirastų ateityje, sutuoktiniai jas pasidalins bendru sutarimu lygiomis dalimis, arba nusimatyti konkrečias sumas tokioms išlaidoms padengti, jeigu jos jau yra patiriamos santuokos nutraukimo metu. Taigi, nusprendus taikyti 50:50 bendravimo su vaikais modelį, atsižvelgiant į abiejų tėvų vienodai praleidžiamą laiką su vaikais, išlaikymas gali būti nepriteisiamas. Tačiau teismas vertins, ar kiekvienu konkrečiu atveju šio modelio taikymas geriausiai atitiks vaikų interesus.
Skyrybų Procesas ir Vaikų Globa
Skyrybų procesas prasideda nuo skyrybų prašymo pateikimo teismui. Vaikų globa yra vienas iš svarbiausių klausimų skyrybų metu. Teismas sprendžia, kuris iš tėvų turės pagrindinę globą, remdamasis vaiko geriausiais interesais. Tai reiškia, kad teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, tėvų gebėjimą patenkinti šiuos poreikius ir kitus veiksnius.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Bendravimo Tvarka ir Alimentai
Lankyti vaikus yra teisė, kurią turi ne tik globos teisę turintis tėvas. Tai reiškia, kad jis turi teisę reguliariai matyti savo vaikus, net jei jie gyvena su kitu tėvu. 50/50 bendravimo tvarka yra tokia, kai vaikas praleidžia lygiai tiek pat laiko su abiem tėvais. Tai gali būti, pavyzdžiui, vieną savaitę su vienu tėvu, kitą savaitę - su kitu. Kitos bendravimo tvarkos gali būti tokios, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau. Svarbu pabrėžti, kad tėvystė reiškia ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti nuolatinį ryšį su vaiku. Ši pareiga išlieka nepaisant skyrybų proceso. Tėvų, kurie nepaiso šios pareigos, veiksmai gali būti laikomi vaiko teisių ir interesų pažeidimu, dėl ko gali būti taikomos sankcijos, tokios kaip tėvų valdžios apribojimas. Todėl, kai teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką, tėvai turi įsipareigoti ją laikytis.
Alimentai yra vieno iš tėvų lėšos, skiriamos savo vaikui išlaikyti. Dažniausiai jie priteisiami skyrybų atveju. Be to, įprastai alimentai yra mokami nepilnamečiui, tačiau kartais gali būti skiriami ir pilnamečiui vaikui. Alimentų dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir kasdienybės. Dažniausiai atsižvelgiama į tai, kad sumos pakaktų maistui, drabužiams, laisvalaikiui, būreliams, mokslams. Įprastai skaičiuojama, jog vaiko poreikiams patenkinti reikia vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kurią dalinasi abu tėvai. Tai reiškia, kad alimentų dydis gali siekti pusė vyraujančio MMA. Alimentų mokėjimo būdai yra įvairūs. Dažniausiai alimentai yra priteisiami periodinėmis išmokomis (kas mėnesį).
Bendradarbiavimas po Skyrybų ir Bendratėvystė
Bendradarbiauti po skyrybų? Bendratėvystės procesas prasideda, kai tėvai nori, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su abiem tėvais ir pasirinkti sprendimą, atitinkantį jų ir vaiko interesus. Tokie sprendimai dažnai priimami taikaus ginčų sprendimo proceso metu, vadinamu mediacija. Vis daugiau sąmoningų tėvų nori užtikrinti kokybišką vaiko ugdymą ir po tėvų skyrybų. Todėl kai kurie tėvai mediaciją išbandyti ryžtasi dar prieš prasidedant skyrybų procesui arba jam tebevykstant. Dalis į mediatorių duris pasibeldžia jau po teismo sprendimo, norėdami sukurti bendratėvystės planą, o ne formalią matymosi su vaiku tvarką, nustatytą teismo sprendimu. Bendratėvystės planas apibrėžia, kiek laiko vaikas praleidžia su abiem tėvais, kaip jie turi elgtis, jeigu vaikas suserga arba patenka į kokią nors bėdą. Tai padeda užtikrinti stabilumą, saugumą vaiko gyvenime ir išlaikyti artimą ryšį su abiem tėvais.
Mediacijos Privalumai
„Teisme į visų poreikius mažai atsižvelgiama, nors, žinoma, siekiama priimti sprendimą, kuris labiausiai atitiktų vaiko interesus. Tačiau teismai neturi laiko įsigilinti į visų pusių poreikius. Mes išbandome tvarką, stebime vaiko reakciją ir pasikeitimus. Yra daug aspektų į kuriuos reikia atsižvelgti, kas teisme neįmanoma, jie negali skirti tiek dėmesio“, - sako J. Sondaitė. Bendradarbiavimas įmanomas net kai tėvai gyvena skirtinguose miestuose ar šalyse. „Žinau atvejį, kai tėvai taikė bendratėvystės modelį, gyvendami skirtinguose miestuose. Tėvas nuo penktadienio pasiimdavo vaiką pas save ir pirmadienį ryte atveždavo jį į mokyklą. Abu tėvai buvo įsitraukę į vaiko gyvenimą, vaikas išlaikė gerus, artimus santykius su abiem tėvais, - sėkmingu atveju dalinosi mediatorė ir pateikė dar platesnių galimybių pavyzdį. - Netgi gyvenant skirtingose šalyse, įmanoma taikyti bendratėvystės principą. Žinoma, dažniausiai per atstumą. Mažesni vaikai sunkiai išlaiko dėmesį, bet vyresni gali bendrauti. Pavyzdžiui, galbūt tėvas moka matematiką ir gali ją paaiškinti. Būna susitarimas kiekvieną vakarą susiskambinti vaizdo skambučiu su tėčiu, jie kartu valgo, bendrauja, ruošia namų darbus.“
Tėvo ir Vaiko Santykis Po Skyrybų
Mediatorė pasakoja, kad šiuolaikiniai tėčiai nebenori būti tik savaitgaliniais tėčiais, nori aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime. Jeigu vaikas mažas, iš pradžių negalės būti taikomas 50 / 50 proc. bendratėvystės modelis, tačiau palaipsniui prie šio modelio galima pereiti vyresniame amžiuje, maždaug nuo 5-6 m. Vis dėlto, daugelis dalykų priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir emocinės brandos. Daugybė užsienio tyrimų rodo pozityvius bendratėvystės rezultatus, net jei vaiko priežiūra dalijamasi 30 / 70 proc. Kartais mamos nepastebi tam tikrų vaiko poreikių ir mano, kad tėtis negali tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau, po pokalbio su vaiku, mediatorė pastebi teigiamus pokyčius:. „Pavyzdžiui, būna, kad mama pyksta, jog tėtis nemaitina vaiko sveiku maistu, ne taip gerai gamina ar pan. Tačiau vaikui tėtis padeda mokytis matematikos, o mama šį vaiko poreikį buvo apleidusi ir nelabai galinti patenkinti. Todėl vaikas noriai bendrauja su tėvu, nes jam reikia jo pagalbos. Poreikiai gali būti įvairūs ir skirtingi tėvai skirtingus poreikius gali atliepti.“ Daugybė užsienio tyrimų rodo pozityvius bendratėvystės rezultatus, net jei vaiko priežiūra dalijamasi 30 / 70. Gyvenime būna atvejų, kai vienas iš tėvų nori pradėti aktyviau dalyvauti vaiko gyvenime po skyrybų, tačiau jam trūksta tėvystės įgūdžių. Mediatorė ramina, kad visko galima išmokti, dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose, gauti pagalbą, paramą, svarbiausia motyvacija.
Manipuliacijos ir Vaikų Atsisakymas Bendrauti
Kartais pats vaikas atsisako bendrauti su vienu iš tėvu. Kokios to priežastys? Jolanta Sondaitė iš savo patirties įvardija du pagrindinius atvejus: „Jautresnis vaikas neatlaiko įtampos būti tėvų konfliktų lauke. Ypač jei vienas iš tėvų neigiamai reaguoja į norą bendrauti su kitu tėvu. Tai labai žalinga vaikui. Kartais būna sužaloti asmeniniai ryšiai, tenka dirbti su ryšio atstatymu. Buvo atvejis, kai vaikas bijojo būti su tėvu, nes jis turėdavo pykčio protrūkių. Kartais vaikui kai kurios temos būna per sudėtingos arba tėvai taiko psichologinį spaudimą. Reikia labai atidžiai žiūrėti, kodėl vaikas atsisako bendrauti.“ Mediatorė atskleidė galimus manipuliavimo atvejus, kai tėvas arba motina įsižeidžia, jeigu vaikas atsisako su juo bendrauti, ir nusprendžia nesiekti vaiko palankumo. Pasitaiko situacijų, kai kita pusė pasinaudoja susiklosčiusia situacija ir paaštrina konfliktą tarp vaiko ir tėvo / mamos, įtikinant vaiką, kad jis tėvui / mamai nerūpi. Todėl mediatorė rekomenduoja visada rodyti dėmesį vaikui, jam parašyti. Jei tėvas / mama žino, kad nesulauks atsakymo, vis tiek turėtų bandyti užmegzti ryšį, kad vaikas žinotų, jog abu tėvai nuo jo nenusigręžė ir vaikas jiems yra svarbus. Jautresnis vaikas neatlaiko įtampos būti tėvų konfliktų lauke. Ypač jei vienas iš tėvų neigiamai reaguoja į norą bendrauti su kitu tėvu. Kartais situaciją apsunkina vienos iš pusių įsiskaudinimas, kerštas, neatleidimas. J.Sondaitė išskiria žalą vaikui, kai tėvai neskiria poros santykių nuo vaiko ir tėvo santykių: „Nereikėtų savo neįvykusių emocinių skyrybų perkelti į tėvo ir vaiko santykį, tai labai kenksminga situacija vaikui.“
Bendratėvystė Konfliktiniuose Santykiuose
Kartais nuo mediacijos atbaido mintis, kad teks susitikti su buvusiu sutuoktiniu. J.Sondaitė pasakoja apie procesą: „Dažniausiai kreipiasi vienas iš tėvų, tada aš bandau susisiekti su kitu tėvu. Dažnai iš pradžių antra pusė nenori įsitraukti. Jei tarp šalių konfliktiški santykiai, pirminė reakcija būna pasipriešinimas. Aš dažniausiai susitinku ir kalbuosi su poromis atskirai. Po to jie pamato, kad bendrauti įmanoma. Kai kurie nori bendrauti tik el. paštu arba tik telefonu. Galima viską suderinti, kaip komunikuoti, per kiek laiko sureaguoti ir pan.“ Tarp mediacijos specialistų yra įvairių požiūrių. Ne visi tiki įmanomu taikiu sprendimu. Tačiau, mediatorės teigimu, jei tėvai yra konfliktinėje situacijoje, jie priversti ieškoti pagalbos, nes tėvams reikia kartu priimti sprendimus dėl vaiko būrelių, mokyklos ir pan. Docentė J.Sondaitė tikina, kad mediacijos procesas įmanomas net konfliktiškiausiomis situacijomis: „Dirbau su išsiskyrusia pora, kuri tarpusavyje labai konfliktavo, tačiau padirbėjome keletą mėnesių ir jie atrado vienas kitam priimtinus komunikacijos kanalus, todėl jiems nebereikia mediatoriaus. Jie puikiai taiko bendratėvystės modelį. Tokia ir yra mediacijos siekiamybė - kad šalys bandytų savarankiškai atrasti bendravimo būdus.“ Mediatorė sutinka, kad viskas daug paprasčiau, jeigu tėvai yra gerame santykyje, nes tam reikia abipusio sąmoningumo.
Skyrybos Nesudarius Santuokos
Išsiskyrimas, net jei pora nebuvo oficialiai susituokusi, yra emociškai ir teisiškai sudėtingas etapas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Nors visuomenėje dažnai vartojamas terminas „skyrybos nesusituokus“, teisine prasme tai nėra santuokos nutraukimas, nes santuoka nebuvo sudaryta. Tačiau poros išsiskyrimas, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų, neišvengiamai sukelia poreikį išspręsti labai panašius klausimus, kaip ir oficialių skyrybų atveju.
Svarbiausi Klausimai Po Skyrybų Nesudarius Santuokos
- Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas: su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens.
- Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas ir mokėjimas: kaip bus užtikrinami vaiko materialiniai poreikiai.
- Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas: kaip ir kada kitas iš tėvų galės matytis ir bendrauti su vaiku.
- Tėvystės nustatymas (jei dar nebuvo nustatyta): tai yra esminis žingsnis, jei vaiko gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas arba tėvystė nebuvo pripažinta anksčiau.
Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas
Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, visada vadovaujamasi prioritetiniais vaiko interesais. Atsižvelgiama į vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, jo įprastą aplinką, kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko amžių, brandą ir jo norus (jei vaikas pakankamai brandus juos išreikšti).
Kaip Tai Įforminama?
- Tėvų susitarimu: geriausias būdas - tėvams patiems taikiai susitarti, su kuriuo iš jų gyvens vaikas. Tokį susitarimą rekomenduojama įforminti raštu ir patvirtinti teisme. Teismo patvirtintas susitarimas įgyja vykdomojo dokumento galią ir užtikrina didesnį teisinį aiškumą bei apsaugą ateityje.
- Teismo sprendimu: jei tėvai nesutaria, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia teismas.
tags: #atsizvelgiama #kiek #tevas #praleidzia #laiko #su