Seborėjinis dermatitas (SD) - tai lėtinė uždegiminė odos liga, dažnai pasireiškianti kūdikiams. Nors ši liga paprastai nėra pavojinga, ji gali sukelti diskomfortą ir nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime seborėjinio dermatito priežastis, simptomus, diagnostiką ir veiksmingus gydymo būdus, skirtus kūdikiams.
Kas yra Seborėjinis Dermatitas?
Seborėjinis dermatitas (SD) yra gana dažna ir lėtinė būklė, pasireiškianti žmogaus kūno srityse, kuriose gausu riebalinių liaukų. Tai lėtinė uždegiminė dermatozė, kuri gali apimti kūno ir galvos odą arba abi. SD pasireiškia netaisyklingos formos paraudimais, padengtais daugiau ar mažiau riebiomis, nelipniomis pleiskanomis. Pasaulinis seborėjinio dermatito paplitimas yra apie 5 proc., o jo neuždegiminio varianto (skalpo pleiskanojimo) paplitimas - apie 50 proc. Ligos pasireiškimo pikas - kūdikystė ir vidutinis amžius; šių grupių atstovams simptomai pasireiškia skirtingai. Kūdikiystėje pasireiškiantis SD dažniausiai nesukelia vaikui nemalonių pojūčių, bet tėvams kyla nerimas dėl viršugalvio ir (ar) kaktinės skalpo srities bėrimo tvirtai prikibusiomis riebiomis gelsvomis pleiskanomis.
Dažnos kūdikių odos problemos
Pirmaisiais metais labiausiai pažeidžiamas kūdikio organas yra oda. Sąvoka „kūdikystės problemos“ asocijuojasi su pilvuko pūtimu, dantukų dygimu, atpylinėjimu, na, dar blogu miegu. Tačiau daugiausiai problemų kūdikystėje sukelia oda, nes ji yra didžiausias vaikučio organas. Pridėjus dar ir gleivines, problemų galime suskaičiuoti dešimtis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad visos užklups jūsų kūdikį! Kol psichologai diskutuoja, koks kūdikių skausmo slenkstis, mamos gali pasakyti - net mažiausia odos problema pakeičia vaiko elgesį. Jeigu burnoje opelės, jeigu niežti atopinę odą ar griaužia kirkšnis dėl iššutimo, susdaro grandinė: sutrikęs valgymas-sutrikęs miegas. Dar reikėtų pridėti padidėjusį dirglumą, kurio priežastys beveik visada „nurašomos“ pilvui ir dantims.
- Seborėjinis dermatitas. Tai pleiskanos ant kaktos, plaukučiuose. Tai dėl hormonų persitvarkymo atsirandanti odos problema, dar vadinama lopšio kepurėle, gavos luoba. Po maudymo pleiskanotas vietas reikia patepti aliejuku ar drėkinamuoju kremu.
- Iššutimai. Mamos susitelkia į sėdmenų sritį, tačiau iššutimų gali būti bet kuriuose odos linkiuose - ant kaklo, už ausų, per alkūnių lenkimus. Manoma, kad neiššutęs kūdikis - mamos garbės reikalas. Jei šunta, vadinasi, neprižiūrėtas. Tokia nuomonė tik iš dalies teisinga, nes įvairių studijų duomenimis, 40-60 proc. kūdikių nors kartą buvo išberti vystyklų srityje. Kūdikių odos barjerinės, imuninės ir kitos savybės yra labai skirtingos.
- Gleivinės pažeidimai. Gleivinė - itin jautri vaiko odos dalis, ir bet kokie jos pažeidimai sukelia didelį nepatogumą ir skausmą. Pastebėjus gleivinės pažeidimus, nereikėtų jų palikti „savieigai“, kol sugis savaime.
- Pienligė. Mažylio burnoje iškyla baltų, iškilių, varškę primenančių lopinėlių, jie išsidėsto ant skruostų vidinių pusių, liežuvio, gomurio, dantenų. Apnašas sunku nuvalyti, joms nusilupus matyti paraudusi burnos gleivinė, gali pasirodyti taškelis kraujo. Pienligę sukelia Candida šeimos mikroskopiniai, t.y. akimi neįžiūrimi grybeliai, o matyti tik jų sankaupos, t.y. balti, iškilūs, varškę primenantys lopinėliai. Šie grybeliai - nuolatiniai žmogaus organizmo gyventojai. Jie „gyvena“ ant odos, gleivinių, žarnyne. Tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, kai sumažėja organizmo atsparumas, grybeliai ima sparčiai daugintis ir sukelia ligą. Candida grybeliai dažniausiai pažeidžia odą ir gleivines.
- Čiulptuko žiedas. Taip liaudiškai vadinama vieta apie kūdikio burną, kuri nuo sielių, į burną kišamų daiktų raudonuoja, šerpetoja, ypač jei kūdikis tikrai naudoja čiulptuką, su juo vedamas į lauką.
- Atopinė oda. Atopinis dermatitas - viena dažniausių vaikų odos ligų. Žodis „atopinis“ sako, kad tas uždegimas neturi nuolatinės vietos. Jis „vaikšto“ po visą kūną ir apsistoja ten, kur jam patinka. Dažniausiai liga pažeidžia vaiko skruostus. Jie parausta, pleiskanoja, gali atsirasti mažų raudonų taškelių. Kūdikiams atopinis dermatitas pažeidžia odą aplink lūpas (nes čia odą dirgina seilės, čiulptuko kraštai). Vėliau pažeidimų atsiranda ant rankų ir kojų lenkiamųjų paviršių, sprando odos, alkūnių, pakinklių. Bėrimai susilieja salelėmis. Pažeista oda sustorėja. Atopinis dermatitas dar vadinamas vaikų egzema. Šia liga vaikai paprastai suserga 1-2 gyvenimo mėnesį ar vėliau.
- Intymių vietų paraudimai. Mergaitėms dėl nuolatinės drėgmės gali parausti išorinės lytinės lūpos, lytinių organų gleivinė, tai vadinama vulvitu. Kad taip neatsitiktų, mergaitės lyties organus apiplaukite šiltu vandeniu 1-2 kartus per dieną, vandens tekėjimo kryptis - nuo šlaplės angos išangės link. Rekomenduojama nenaudoti jokio muilo (net ir vaikiško), intymios higienos ploviklių ar dezinfekuojančių tirpalų.
Bet kuri mama šiais laikais galėtų apsiginti bent jau kursinį darbą, kaip prižiūrėti kūdikio odą. Higiena, kuo mažiau odą džiovinančių priemonių, tinkamos sauskelnės - odos priežiūros abėcėlė lyg ir aiški. Tačiau mamų žinios ir uolumas odai gali pakenkti. Tarkime, prekybos centruose gausu įvairiausių kūdikiams skirtų pienelių, kremų, pudrų, aliejukų ir t.t. Uoli mama superka (ar per palankynas giminaičiai padovanoja) visą rinkinį. Kas belieka? Tik naudoti - kūdikį tepti ir tepti. Iš tikrųjų kūdikių odos problemų profilaktikai nieko nereikia. Visos priemonės bus reikalingos tada, jei atsiras odos pažeidimų. Tuomet patariama eiti ne į prekybos centrą, o į vaistinę, ir įsigyti priemonę būtent tai problemai.
Seborėjinio Dermatito Priežastys
Kol kas seborėjinio dermatito priežastys nėra iki galo išaiškintos. SD paprastai sukelia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Sukėlėjas paprastai yra uždegiminė reakcija į Malassezia, kartais dar vadinamus Pityrosporum mikroorganizmą. Jie yra natūrali mūsų odos mikrobiotos dalis, paprastai gyvena odos paviršiuje. Manoma, kad Malassezia provokuoja uždegiminę reakciją ir atsiranda odos simptomai.
Taip pat skaitykite: Patarimai prižiūrint kūdikio odą sergant atopiniu dermatitu
Sebumas natūraliai išskiriamas į odos paviršių tose vietose, kuriose gausu riebalų liaukų. Seborėjinio dermatito varginami pacientai turi sebumo perteklių, kuris sukelia nenormalų Malassezia mielių, kurios natūraliai aptinkamos odos paviršiuje, dauginimąsi. Būtent dėl šių mielių atsiranda raudoni odos pažeidimai, pasireiškus ligai. Jos sukelia specifinę uždegiminę reakciją, todėl oda parausta, ir paspartina galvos bei kūno odos ląstelių atsinaujinimą, kuris pasireiškia baltomis ar gelsvomis pleiskanomis ant odos paviršiaus.
Vaikų SD siejamas su padidėjusiu androgenų kiekiu, gautu iš motinos.
Seborėjinio Dermatito Simptomai
Suaugusiems žmonėms bėrimai stebimi galvos plaukuotoje dalyje, ausų landose, raukšlėje už ausies, nosies-lūpos raukšlėse, antakių srityse. Kūdikiams seborėjinio dermatito bėrimai stebimi veide (antakių, nosies-lūpos raukšlėse, plaukuotoje galvos dalyje), kūne - kaklo, pažastų, kirkšnių raukšlėse.
Vaikų seborėjinis dermatitas prasideda staiga simetriškai antrą trečią gyvenimo savaitę seborėjinėse odos vietose. Iš pradžių atsiranda rausvų, ne visada aiškiai atsiribojusių nuo sveikos odos, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Vienų pleiskanos smulkios, kitų - gelsvos, riebios. Dažniausiai pažeidžiama plaukuotoji galvos dalis, veidas ir didžiosios kūno raukšlės, tačiau išplitus liga gali apimti ir kitas kūno vietas.
Skalpo seborėjinis dermatitas gali pasireikšti paraudimu, gelsvomis riebiomis pleiskanomis, niežėjimu ar deginimu. Lengviausia šio dermatito forma pasireiškia skalpo, barzdos srityse smulkiomis balkšvomis pleiskanomis, kurios dažniausiai matomos ant tamsios spalvos drabužių. Galvos oda yra pagrindinė zona, kurioje reiškiasi liga, sukeldama uždegimines pleiskanas, pasireiškiančias ir už galvos odos ribų. Pleiskanos ant galvos odos paprastai būna gelsvos ir riebios bei neprilimpa prie galvos odos. Pleiskanos gali tęstis ir už plaukų augimo linijos ant kaktos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti atopinį dermatitą
Galvos ir kaklo srityse odos uždegimas pasireiškia simetriškai, dažnai kartu būna išberta sritis už ausų, išorinis ausies kanalas. Veidas pažeidžiamas centrinėje jo dalyje, t. y. Raudonio valdymas. Pažeistos veido sritys, pirmiausia, yra riebios vietos (daugiausiai turinčios riebalinių liaukų) abiejose nosies pusėse, šnervės, nasolabialinės raukšlės, sritis tarp antakių, patys antakiai ir išoriniai ausies kanalai. Gali būti paveiktos ir kitos plaukuotos vietos, pavyzdžiui, gakta, taip pat barzda ar krūtinės sritis vyrams.
Seborėjiniam dermatitui yra būdingi paūmėjimo epizodai ir visiška ar dalinė remisija. Uždegiminius paūmėjimus gali nulemti sezonai ir stresas.
Kūdikių Seborėjos Gydymas
Priklausomai nuo sunkumo, seborėja gali išnykti ir be gydymo, tačiau dažniausiai prireikia specialių gydomųjų priemonių, tokių kaip šampūnai ir kremai. Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Šampūnai
Rekomenduojami šampūnai, savo sudėtyje turintys gydomųjų ir uždegimą mažinančių medžiagų. Šampūną rekomenduojama naudoti bent 3 kartus per savaitę, įtrynus į skalpo odą, palaikyti iki 1-2 min. Dažniausios medžiagos, kurios naudojamos seborėjiniam dermatitui gydyti, yra piritiono cinkas, seleno sulfidas, ketokonazolas (iki 2 proc.), degutas ir salicilo rūgštis.
Jei SD pasireiškia lengva forma skalpo srityje, nėra stipriai varginančių simptomų, jį galima efektyviai suvaldyti naudojantis tam skirtomis kosmetinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, šampūnais, kaukėmis, kremais ir kt. Jei nenurodyta, kad šampūnas skirtas esant SD, tuomet jo sudėtyje derėtų ieškoti deguto, salicilo rūgšties, sieros, sulfacetamido ir kt., tai yra medžiagų, kurios pasižymi antiuždegiminėmis, antimikrobinėmis ir keratolitinėmis savybėmis. Šampūnas gali būti naudojamas ne tik skalpo srityje, tačiau ir kitose vietose.
Taip pat skaitykite: Nėštumo metu atsiradęs perioralinis dermatitas
Vaistai
Tyrimų duomenimis, SD gydymas efektyvus ketokonazoliu (antigrybelinis vaistas), ciklopiroksu, cinko piritionu ir hidrokortizonu (silpnas hormoninis vaistas, slopina uždegimą). Sunkesnėms formoms gydyti skiriami antigrybeliniai, antiuždegiminiai (pvz., hormoniniai) vaistai. Dažnai tėvai nerimauja dėl hormoninių tepalų naudojimo, tačiau svarbu suprasti, kad gydytojas parenka tinkamiausią vaistą, įvertinęs riziką ir naudą. Trumpalaikis hormoninio tepalo naudojimas gali būti efektyvus, tačiau ilgalaikis naudojimas be priežiūros gali sukelti odos plonėjimą ir kitus šalutinius poveikius.
Odos Priežiūra ir Gyvenimo Būdas
Siekiant sumažinti ligos paūmėjimų dažnį arba juos palengvinti, rekomenduojama taisyklinga odos priežiūra ir tinkamos priemonės. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą ir mitybą. Svarbu tinkamai drėkinti odą, t. y., 2 kartus per dieną, o esant poreikiui - ir dažniau. Kūno odą kosmetikos priemonėmis rekomenduojama išsitepti per 3 minutes po prausimosi. Svarbu nepamiršti ne tik odos priežiūros, bet ir vengti užsitęsusio streso, pervargimo, rasti laiko pailsėti, užsiimti aktyvia fizine veikla bei sveikai maitintis. Taip pat rekomenduojama mėgautis saulės voniomis, tačiau būtina naudoti apsaugą nuo saulės.
Neretai tiek plaukų slinkimas, tiek odos uždegimas gali pasireikšti dėl anksčiau išvardintų priežasčių, ir nors jas pašalinti ne visada paprasta, tačiau pasistengti verta. Seborėjinio dermatito simptomų lengvinimas yra itin veiksmingas.
Papildomi patarimai
- Švelnus valymas: Kūdikių odą reikia valyti švelniai, naudojant drungną vandenį ir švelnų, bekvapį muilą. Venkite stiprių muilų ir trynimo, nes tai gali sudirginti odą.
- Drėkinimas: Po valymo odą reikia drėkinti hipoalerginiu, bekvapiu drėkinamuoju kremu. Tai padės išlaikyti odos drėgmę ir sumažinti pleiskanojimą.
- Aliejų naudojimas: Kai kuriais atvejais, lengvas aliejus, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus arba kokosų aliejus, gali padėti suminkštinti pleiskanas ant galvos odos. Aliejų reikia švelniai įmasažuoti į galvos odą ir palikti kelioms minutėms, o tada nuplauti švelniu šampūnu.
- Atsargus šukavimas: Švelniai šukuokite kūdikio plaukus minkštu šepečiu, kad pašalintumėte pleiskanas. Būkite atsargūs ir nepažeiskite odos.
- Venkite dirgiklių: Stenkitės vengti dirgiklių, tokių kaip kvepalai, dažikliai ir stiprūs chemikalai, kurie gali sudirginti kūdikio odą. Naudokite tik hipoalerginius, bekvapius produktus.
Alternatyvūs gydymo būdai
Kai kurios mamos ieško alternatyvių gydymo būdų, tokių kaip homeopatiniai vaistai. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju homeopatu, kuris istirs ir pritaikys tinkamus vaikus homeopatinius vaistus, nes kiekvienam vaikui būna vis kitaip, tad be jo konsultacijos nelabai patartina gydyti zirniukais, nes galima pakenkti, nors ir nelabai, bet geriausia kai tai parenka specialistas. Tačiau prieš pradedant bet kokį alternatyvų gydymą, būtina pasitarti su gydytoju.
Fototerapija
Gydymas UV spinduliais gali sumažinti uždegimą odoje ir pagerinti simptomus. Dažniausiai gydymui naudojami 311 nm UVB spinduliai, reikalingos 10-20 procedūrų, 2-4 kartus per savaitę. Procedūros atliekamos įstaigose, turinčiose fototerapijos įrangą.
Diferencinė Diagnostika
Svarbu atskirti seborėjinį dermatitą nuo kitų ligų, tokių kaip psoriazė. Psoriazė yra lėtinė neužkrečiama odos liga, kuria serga 2-3 proc. gyventojų. Ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Psoriazės lopai yra raudoni (eriteminiai) ir padengti storais balkšvais žvyneliais. Paprastai labiausiai paveiktos būna alkūnės ir keliai (sritys, dažniausiai paveiktos mikrotraumų), tačiau tai gali paveikti bet kurią kūno dalį. Galvos oda yra ta sritis, kuri dažnai paveikiama (ypač pakaušio sritis). Kai psoriazė pasiekia odos raukšles (kirkšnis, pažastis ir kt.), tai vadinama atvirkščiąja psoriaze, kuri yra daug mažiau žvynuota. Odos raukšlėse gali būti jaučiamas niežėjimas ar net deginimas. Tai kenkia odai, bet taip pat gali sukelti reumatines problemas. Tai pasireiškia maždaug 25 proc. žmonių, sergančių odos ligomis. Psoriaze serga įvairaus amžiaus vyrai ir moterys. Šeima paveikiama 30-40 proc. Seborėjinis dermatitas - tai lėtinė odos liga, kuri dažniausiai pažeidžia galvos odą. Ji sukelia pleiskanojančias dėmeles, odos uždegimą, niežėjimą ir sunkiai pašalinamas pleiskanas.
Mamų patirtis ir patarimai
Forumuose ir diskusijose internete mamos dalijasi savo patirtimi, kaip susidoroti su seborėjiniu dermatitu kūdikiams. Kai kurios mamos teigia, kad joms padėjo specialūs šampūnai, kitiems - natūralūs aliejai. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienas kūdikis yra skirtingas, ir tai, kas padėjo vienam, nebūtinai padės kitam.
Viena mama pasidalijo savo patirtimi: "Dukrai kūdikystėje jis buvo diagnozuotas. Prasidėjo maždaug 3-ju sav keliais spuogeliais ant veiduko. Iš pradžių, galvojau kad alergizuoja kažkas. Bet vėliau spuogeliai ėmė jungtis jau į pleiskanojancias dėmes. Visas veidukas buvo raudonas. Daktarai sakė alergija, reikia keist mišinį. Bet man jau buvo nebejuokinga, nes pradėjo trukinėt odelė. Už ausų trukinėdavo, rūrą buva žaizdota. Tada pas odos daktara. Jis išrašė vaistukų, ir praėjo daug maz. Buvo gydoma hormoniniu tepaliuku, fuxinu. Bet taip ir liko jautriaodė. Šampūnai, mulai, milteliai skalbimui tik neutralūs, vaikams skirti. Ir iki dabar prabėga vis per odelę paberimai."
Kita mama rašė: "Mums prasidėjo dviejų savaičių, tęsiasi iki dabar, taip pat išrašė hormininio tepaliuko, bet kitokio. Pastarąjį naudoti tik, kai labai niežti, tai kai panaudoju, odelė tampa graži, tik nustoju naudot ir vėl viskas sugrįžta į tą pačią padėtį… Niežti jam dabar visada, bet to tepalo nenoriu naudot, nes jis nepagydo, o tik užklaisto bėrimus tam kartui ir gali pridaryti daug žalos ateityje, nes visgi hormoninis… Nebežinau, kaip padėti jam, nervuojasi mažiukas, trina veiduką, kasosi."
Šios patirtys rodo, kad seborėjinis dermatitas gali būti iššūkis tiek kūdikiams, tiek tėvams. Tačiau su tinkamu gydymu ir priežiūra, simptomus galima sušvelninti ir pagerinti kūdikio savijautą.
Svarbu prisiminti
- Seborėjinis dermatitas dažniausiai išnyksta savaime per kelis mėnesius.
- Svarbu tinkamai prižiūrėti kūdikio odą ir vengti dirgiklių.
- Jei simptomai sunkūs arba nepagerėja, kreipkitės į gydytoją.
tags: #seborejinis #dermatitas #kremas #kudikiams