Perioralinis dermatitas nėštumo metu: kaip atpažinti, gydyti ir išvengti problemų

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę hormoninių ir fiziologinių pokyčių. Deja, šie pokyčiai ne visada teigiamai veikia odą. Nėštumo metu odos būklė gali drastiškai pasikeisti. Hormonų balanso pasikeitimas organizme, taip pat suaktyvėjusi kraujotaka odoje, įtakoja šiuos pokyčius. Kai kurios moterys nėštumo metu džiaugiasi spindinčia oda, tačiau kitos susiduria su įvairiomis odos problemomis, tokiomis kaip aknė, rožinė, perioralinis dermatitas, egzemos paūmėjimas ar hiperpigmentacija, voratinklinių hemangiomų bei strijų atsiradimas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime perioralinį dermatitą (POD) nėštumo metu: jo priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes, siekiant padėti būsimoms mamoms susigrąžinti sveiką ir gražią odą.

Odos Pokyčiai Nėštumo Metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelių hormoninių pokyčių, ypač padidėja estrogenų ir progesterono kiekis. Šie hormonai gali turėti įtakos odos būklei. Kai kurioms moterims padidėjęs sebumo išsiskyrimas nėštumo metu pagerina odos būklę, tačiau dažnai tai iššaukia aknės, perioralinio dermatito ar netgi rožinės atsiradimą ar paūmėjimą. Estrogenas ir progesteronas aktyvina pigmentą gaminančių ląstelių veiklą, dėl šios priežasties nėščiosioms pigmentinės dėmelės tampa tamsesnės ir labiau pastebimos. Kai kurioms moterims atsiranda vadinamoji „nėštumo kaukė“ (melazma) - kuomet skruostuose, kaktoje, virš viršutinės lūpos odoje atsiranda rusvos dėmės. Be to, nėštumo metu sumažėjęs kepenų pajėgumas šalinant tulžies rūgštis iš organizmo gali sukelti odos sausumą ir niežėjimą. Kai šios rūgštys cirkuliuoja kraujyje, jos dirgina odoje esančias nervų galūnėles ir yra jaučiamas gana stiprus niežėjimas. Net apie 90% moterų nėštumo metu atsiranda strijos. Tai rausvos ar rausvai violetinės juostelės, atsirandančios pilvo odoje, o kartais ir krūtų ar šlaunų srityse. Kartais nėštumo metu atsiranda voratinklinės hemangiomos. Tai labai smulkios kraujagyslės, plintančios nuo kraujagyslinio taškelio į visas puses, primindamos voro kojas. Dažniausiai nėštumo metu jos atsiranda veido ar krūtinės odoje, rečiau - rankų bei pilvo srityje.

Dauguma šių problemų gali būti išspręstos tiesiog pasirinkus tinkamą odos priežiūrą. Nėštumo metu ypač svarbu vengti toksinių bei cheminių medžiagų, saugojant tiek savo, tiek kūdikio sveikatą. Kaip žinia, oda yra didžiausias kūno organas, gausiai sugeriantis ant jos tepamas medžiagas (tiek maistingąsias, tiek ir toksines). Tai veikia ne tik odą, bet ir tai, kaip jaučiatės viduje bei išoriškai. Oda tiesiogiai atspindi mūsų sveikatą, parodydama vidinį disbalansą. Kosmetikos produktuose naudojamas sintetinės medžiagos gali užkimšti odos poras ir paskatinti inkštirų susidarymą bei uždegimą, taip pat jos linkusios dehidratuoti ir užkimšti prakaito liaukas, sukeldamos grėsmę sveikatai. Sintetiniu būdu apdorotų produktų naudojimas nesuderinamas su organizmo poreikiu natūraliems ingredientams ir trikdo natūralią organizmo pusiausvyrą. Štai kodėl netoksiškos ir organinės odos priežiūros priemonės nėštumo metu yra BŪTINOS.

Kas Yra Perioralinis Dermatitas?

Perioralinis dermatitas (POD) - tai lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos paraudimas, mažos, 1-2 mm skersmens raudonos papulės, pūlinėliai ar mazgeliai, kurie išsidėsto aplink burną, nosį ar akis. Nors pavadinimas nurodo, kad bėrimas atsiranda aplink burną (“perioraliai”), bėrimo elementai gali susilieti ir išplisti į skruostų ar vokų odą. Taip pat būdingi bėrimai po akimis, ant kaktos ir smakro. Iš pradžių atsiranda pavienių ar susigrupavusių 1-2 mm skersmens raudonų folikulinių papulių, vėliau - papulių/pūlinėlių. Bėrimas neretai primena alerginį dermatitą ar aknę: oda apie burną parausta, matomos daugybinės kelių milimetrų dydžio raudonos ar rausvos spalvos papulės, mazgeliai, jie gali pleiskanoti. Vienas būdingiausių šios ligos požymių, padedančių ją atskirti nuo kitų odos problemų, yra vadinamoji „taupymo zona“ (angl. sparing zone). Tai siauras, sveikos odos ruoželis aplink patį lūpų raudonį, kurio bėrimas paprastai nepaliečia. Liga daźniausiai paveikia 16-45 m. moteris, ypač turinčias polinkį į atopiją. POD serga ir vaikai, ir suaugę, dažniau 16-45 m. Ši liga yra svarbi, nes gali sukelti psichologinį diskomfortą, sumažinti gyvenimo kokybę ir paveikti socialinį gyvenimą. Bėrimai gali tęstis ilgai, o išnykę po kurio laiko vėl kartotis. Tai sukelia didelį psichologinį diskomfortą dėl veido estetinio vaizdo.

Svarbu: nors perioralinis dermatitas gali savaime praeiti, be gydymo jis gali trukti mėnesius ar net metus. Jei priežastys nešalinamos, pasikartoti būklė gali dažnai.

Taip pat skaitykite: Nėštumas ir odos problemos: perioralinis dermatitas

Kaip Atskirti Nuo Kitų Ligos?

Perioralinis dermatitas dažnai painiojamas su:

Aknė (acne vulgaris) - būdingi komedonai (inkštirai), kurių POD atveju nebūna;
Rosacea - ryškesnės kraujagyslės, nosies paraudimas;
Seborėjinis dermatitas - labiau pleiskanotas, paraudęs, plačiau lokalizuotas;
Kontaktinis ar alerginis dermatitas - aiškus ryšys su dirgikliu, greita simptomų pradžia.

Perioralinio Dermatito Priežastys Nėštumo Metu

Tiksli ligos priežastis iki šiol pilnai neišaiškinta. Pagrindinės perioralinio dermatito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su keliomis faktorių grupėmis. Manoma, kad ligos atsiradimui didelę reikšmę turi netinkamas ar per dažnas kosmetinių drėkinamųjų kremų naudojimas, floruota dantų pasta, UV spinduliai ar hormoninių preparatų vartojimas. Hormonų pakitimai (pvz. nėštumas) ir stresas taip pat gali turėti įtakos. Naujausi sisteminiai moksliniai tyrimai rodo, kad netinkamas vietinių kortikosteroidų vartojimas yra pagrindinis perioralinio dermatito išsivystymo veiksnys. (Šaltinis: Perioral dermatitis: Diagnosis, proposed etiologies, and management).

Kiti galimi perioralinio dermatito rizikos veiksniai:

Vietiniai ar sisteminiai kortikosteroidai (tepalai, purškalai, inhaliatoriai);
Kosmetika su silikonais, kvapais, propoliu;
Netinkama veido priežiūra;
Fusobacteria spp., Candida albicans kolonizacija, Demodex erkučių pagausėjimas
Bakterinė ar virusinė infekcijos

Nėštumo metu hormonų svyravimai gali padidinti riziką susirgti perioraliniu dermatitu arba paūminti jau esamą būklę.

Perioralinio Dermatito Simptomai

Pagrindiniai perioralinio dermatito simptomai apima raudonas, iškilias dėmes aplink burną, kurios gali būti niežtinčios ar deginančios. Dažniausiai bėrimus niežti, o išbertose vietose jaučiamas tempimo jausmas. Kai kada tie iškilimai būna pilni skysčių bei pūlių. Taip pat gali pasireikšti pustulės, spuogai ar sausumas.

Taip pat skaitykite: Patarimai prižiūrint kūdikio odą sergant atopiniu dermatitu

Simptomai:

Daugybinės grupuotos 1-2 mm rausvos papulės aplink burną, nosį, akis;
Pūslelės ar pūlinukai;
Paraudimas, pleiskanojimas;
Tempimas, niežėjimas, deginimo pojūtis;
Siaura zona aplink lūpas išlieka nepažeista

Perioralinio Dermatito Diagnostika

Ligai diagnozuoti dažniausiai pakanka gydytojo apžiūros bei rizikos veiksnių, kurie galimai sukėlė bėrimą, vertinimo. Dermatologas atlieka vizualinį odos tyrimą, siekdamas nustatyti būdingas dėmes ir simptomus. Prieš pradedant gydymą gydytojas gali rekomenduoti atlikti alergenų lopo testą, galimai kontaktinei alergijai išaiškinti. Laboratoriniai tyrimai nėra informatyvūs ir nereikalingi POD diagnostikai.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 savaites;
Jei būklė blogėja nutraukus kortikosteroidus;
Jei atsiranda infekcijos ženklų: skausmas, paraudimas, pūliavimas;
Jei perioralinis dermatitas pasikartoja.

Perioralinio Dermatito Gydymas Nėštumo Metu

Perioralinio dermatito gydymas nėštumo metu reikalauja ypatingo atsargumo, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek kūdikio saugumą. Gydymo strategija turėtų būti individualizuota, atsižvelgiant į ligos sunkumą, nėštumo trimestrą ir kitas sveikatos būkles.

Nemedicininis Gydymas

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo nemedikamentinių priemonių:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti atopinį dermatitą

Dirgiklių vengimas: Nutraukti visų galimų dirgiklių naudojimą, įskaitant kortikosteroidus, fluorido turinčią dantų pastą, kosmetiką su silikonais, kvapikliais ir kitomis potencialiai dirginančiomis medžiagomis.
Švelni odos priežiūra: Rinktis švelnias, nekomedogenines priemones jautriai odai. Veidą plauti tik šiltu vandeniu, vengiant stiprių veido valiklių ir parfumuotos kosmetikos.
Odos drėkinimas: Naudoti drėkinamąsias priemones, skirtas jautriai odai, siekiant sumažinti sausumą ir niežėjimą. Svarbu odą kuo labiau drėkinti, naudojant drėkinamąjį kūno prausiklį ir maitinamąjį kūno aliejų, stengtis vengti karšto dušo ir vonios.
Apsauga nuo saulės: Naudoti apsaugos nuo saulės kremą su mineraliniais filtrais (pvz., cinko oksidu ar titano dioksidu), siekiant apsaugoti odą nuo UV spindulių. Veido odą patartina saugoti nuo saulės, karščio ir vėjo.

Medikamentinis Gydymas

Jei nemedikamentinės priemonės nepadeda, gydytojas gali skirti medikamentinį gydymą, atsižvelgdamas į nėštumo trimestrą ir galimą riziką kūdikiui.

Vietiniai antibiotikai: Dažniausiai skiriami tepalai ar geliai su metronidazolu arba eritromicinu. Šios priemonės veikia priešuždegimiškai ir antimikrobiškai.
Azelaic rūgštis: Ši rūgštis turi priešuždegiminių ir antibakterinių savybių ir yra laikoma saugia naudoti nėštumo metu.
Geriamieji antibiotikai: Sunkesniais atvejais, kai vietinis gydymas neefektyvus, gali būti skiriami geriamieji antibiotikai, tokie kaip eritromicinas. Tetraciklinų grupės antibiotikai (pvz., doksiciklinas, tetraciklinas) nėštumo metu yra griežtai draudžiami, nes jie gali pakenkti kūdikio dantų ir kaulų vystymuisi.

Svarbu: Prieš pradedant bet kokį medikamentinį gydymą nėštumo metu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu ir ginekologu, siekiant įvertinti galimą riziką ir naudą.

"Nulinė Terapija" (Zero Therapy)

Vienas efektyviausių POD kompleksinio gydymo pasirinkimų -nulinė terapija (angl. Zero Therapy). Tai - pats svarbiausias ir sunkiausias gydymo etapas. Jo esmė - nutraukti VISŲ priemonių, galinčių provokuoti bėrimą, naudojimą. Tai reiškia:

VISIŠKAI nutraukti vietinio poveikio kortikosteroidų naudojimą. Gydytojas turi įspėti, kad pirmąsias 1-2 savaites po nutraukimo odos būklė gali drastiškai pablogėti - tai normali „atoveiksmio“ reakcija. Šį etapą tiesiog reikia ištverti.
Nustoti naudoti bet kokią dekoratyvinę kosmetiką pažeistoje zonoje.
Atsisakyti riebių kremų, serumų, aliejų ir prausiklių su aktyviais ingredientais.
Pakeisti dantų pastą į befluorę.

Šiuo laikotarpiu odos priežiūra turi būti minimalistinė: prausimas drungnu vandeniu ir, jei būtina, labai lengvas, hipoalerginis, nekomedogeninis drėkiklis arba tiesiog nieko.

Odos Priežiūra Nėštumo Metu

Nėštumo metu labai svarbu pasirinkti tinkamas odos priežiūros priemones, kurios būtų saugios tiek motinai, tiek kūdikiui.

Rekomendacijos:

Venkite toksinių medžiagų: Rinkitės kosmetikos produktus be parabenų, ftalatų, sintetinių kvapiklių, dažiklių ir kitų potencialiai kenksmingų medžiagų.
Pirmenybę teikite natūraliems ir organiniams produktams: Pasirinkite odos priežiūros priemones, pagamintas iš natūralių ir ekologiškų ingredientų. Dr. Alkaitis produktuose esantys ekstraktai niekada nėra kaitinami aukštesnėje nei kūno temperatūra, taip išsaugant jų gydomąją naudą. Jūs nerasite „iš augalų išskirtų” ingredientų, GMO, transriebiųjų rūgščių, sintetinių ar cheminių medžiagų, kurios yra įprastos daugelyje kosmetikos produktų. Visi dr. Alkaitis produktai gaminami rankomis, nuo pradžios iki pabaigos naudojant tik organinius laukinėje gamtoje surinktus ir maistui tinkamus ingredientus.
Drėkinkite odą: Naudokite drėkinamąjį kūno prausiklį ir maitinamąjį kūno aliejų, kad išvengtumėte odos sausumo ir niežėjimo.
Saugokite odą nuo saulės: Naudokite apsaugos nuo saulės kremą su mineraliniais filtrais, kad apsaugotumėte odą nuo UV spindulių.

Prognozė ir Prevencija

Geros naujienos yra tai, kad dauguma odos problemų išnyks tuomet, kai pagimdysite savo mažylį! Tačiau nuolatinis rūpestis ir tinkama odos priežiūra - būtini.

Sėkmingai suvaldžius ūmią būklę, labai svarbu laikytis tinkamos odos priežiūros rutinos, kad liga neatsinaujintų. Perioraliniam dermatitui būdingas pasikartojimas, todėl prevencija yra ne mažiau svarbi nei gydymas.