Arvydas Macijauskas: Gyvenimas ir Karjera Krepšinyje

Įvadas

Arvydas Macijauskas - vienas ryškiausių Lietuvos krepšinio talentų, pasižymėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Šis straipsnis apžvelgia jo gyvenimą, karjerą, pasiekimus ir indėlį į krepšinio sportą.

Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia

Arvydas Macijauskas gimė 1980 m. sausio 19 d. Klaipėdoje. Jo ūgis - 1,93 cm, o pozicija aikštelėje - atakuojantis gynėjas. Nuo pat jaunystės jis parodė didelį susidomėjimą krepšiniu ir greitai tapo vienu perspektyviausių jaunosios kartos žaidėjų.

Karjeros Etapai

• 1996-1997 m.
• 1997-1999 m.
• 1999-2003 m.
• 2003-2005 m.
• 2005-2006 m.
• 2006-2008 m.

Macas tris kartus tapo LKL tritaškių konkurso nugalėtoju, įrodydamas savo puikų metimą iš toli.

Lietuvos Rinktinė: Aukso Amžius

2003 m. Arvydas Macijauskas atstovavo Lietuvos rinktinei Europos čempionate Švedijoje ir tapo Europos čempionu. Tai buvo vienas svarbiausių jo karjeros pasiekimų, įrodęs jo vertę nacionalinei komandai.

2003 m. Europos čempionatas buvo paženklintas pergalėmis ir įsimintinomis akimirkomis. Grupės varžybose, pirmosios rungtynės su Latvija pareikalavo daug jėgų, tačiau pergalė po dviejų pratęsimų įkvėpė komandą. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai ir R. Šiškausko prasiveržimai padėjo pasiekti revanšą už skaudų pralaimėjimą Turkijoje. Grupės etapas buvo įveiktas sklandžiai, o ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas išmušė iš vėžių D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o finale Ispanija, su jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl tapo Europos čempione!

Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga

Viso Lietuvos rinktinei atstovavo 5 metus laikotarpiu 2001-2006 m., sužaidė 32 oficialias rungtynes ir pelnė 474 taškus. Rezultatyviausios rungtynės rinktinėje buvo 2004 m.

Dalyvavimas Turnyruose

• 2001 m. Nacijų taurės turnyras.
• 2002/2003 m. atrankos turnyras į 2003 m. Europos čempionatą Švedijoje.
• 2003 m. Europos čempionatas Švedija.
• 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai.
• 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonija.

NBA Karjera ir Grįžimas į Europą

2005 m. Macijauskas pravėrė NBA duris, tačiau ten nesulaukė didelio vaidmens ir sužaidė tik vieną sezoną. Grįžęs į Europą, jis susidūrė su traumomis, kurios turėjo įtakos jo tolimesnei karjerai. Iš pradžių 2006 m.

Traumos ir Karjeros Pabaiga

Deja, grįžus į Europą, Arvydą Macijauską pradėjo persekioti traumos.

Šeima ir Asmeninis Gyvenimas

Su Macijauskais kalbėta neįprastai šiltą ir pilką gruodį, iki Kalėdų ir kartu - jų visų kelionės į Jungtines Valstijas, Floridą, likus keletui dienų. Neramu, nes pirmąsyk į savo namus kitapus Atlanto išvyksta ilgam - beveik pusmečiui. Kadangi jaučiasi tikrais pasaulio piliečiais, seną pasaulinę praktiką pritaikė ir Lietuvoje - su „Žmonėmis“ sutarė, jog už šią Kalėdinę fotosesiją būtų skirta pinigų, ir jie keliautų labdarai - į Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų sąskaitą. Šios dovanos pakaks baseinui suremontuoti ir masažo lovai įsigyti. Na o dabar jie gali kuriam laikui pamiršti niūrų lietuvišką orą ir problemas. Tolimas skrydis, kurio kiek bijojo, pavyko puikiai, Laurynas pranoko tėvų lūkesčius. „Didžiausias privalumas - kad jis dabar beveik ištisą dieną būna lauke, kvėpuoja vandenyno oru, gauna daug vitamino D, nes čia šiuo metu - maždaug dvidešimt septyni laipsniai šilumos, šviečia saulė. Dieną dažniausiai pradedame vaikščiojimu palei vandenyną visa šeima. Garsiam krepšininkui, dėl traumų anksti karjerą baigusiam 2003-iųjų Europos čempionui Arvydui Macijauskui tenka šeimos galvos rūpesčiai - šį tą dar reikia namui nupirkti, sutvarkyti, sutaisyti. Bet tai - smulkmenos. Eglutė papuošta, namuose - stebuklinga Kalėdų nuotaika. Apskritai žodis „pirmas“ kalbant apie mažąjį Macijauską Amerikoje skambės dar nesyk: čia prasikals pirmas dantukas, čia jis ims ropoti, pradės žingsniuoti. Ir tai padarys ant smėlio prie jūros.

Arvydas: Mano sesuo ištekėjo ir gyvena Amerikoje, Viktorijos mama bus su mumis - pamatys pasaulio ir truputį pagelbės. Atskris aplankyti mano tėvai, Viktorijos tėtis. Viktorija: Jau ne pirmi metai per šventes mūsų Lietuvoje nebūna. Pernai jas sutikome pas draugus Finikse ir San Fransiske. Pamenu, buvau jau su pilvuku. Tik laikrodžiai išmušė dvyliktą, atsiguliau. Arvydas: Manau, šituo metų laiku Majamyje tikrai geriau nei Lietuvoje - ten šilta. Ir nesutemsta ketvirtą valandą dienos. O kad bijotume keliauti, kad bus sunku?.. Sunku nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro šachtoje kasti anglis. Ir tą daryti 360 dienų per metus. Arvydas: Ten yra draugų, domimės verslo galimybėmis. Paprasčiausiai gyvename. Laimė mums nusišypsojo, kad kol kas galime būti laisvo oro direktoriais, neprisirišti prie konkrečios vietos, darbų. Užtat ir keičiame gyvenamąsias vietas. Viktorija: Jei turime galimybę žiemą praleisti kitur - kodėl gi ne? Viktorija: Yra visokių minčių, bet mes niekur neprisirišame, kol dar vaikui to nereikia. Arvydas: Savo likimo nežinai - gali ką nors planuoti čia, o imti ir atsidurti ten. Arba - atvirkščiai. Kol kas esame šiokiose tokiose paieškose. Gal ir iki senatvės ieškosime (juokiasi). Mums gera taip gyventi, ieškoti, keliauti. Arvydas: Keliaudamas išmoksti kalbų, gali daug ką palyginti, pasisemti idėjų, ko ten yra, o pas mus - ne. Juk mūsų valstybė susikūrė tik prieš porą dešimtmečių. Iki tol pas mus nieko nebuvo. Viktorija: Viskas tik į gera. Laukėme vaikelio labai labai. Būdama nėščia, ruošiausi psichologiškai, skaičiau daug literatūros. Pirmas mėnesiukas - apsipratimo. Viskas nauja, sunku, hormonai… Iš pradžių mane buvo apėmusi euforija ir kartu - neapsakomas nerimas dėl visko: tris savaites beveik nemiegodavau, pamiršdavau pailsėti, laiku pavalgyti, nors tai ypač svarbu maitinant vaikelį. Dieną sukiesi, o naktį sėdi palinkusi virš lovytės ir tiesiog žiūri į miegantį Lauryną, stebi jo kvėpavimą. Užtat Arvydas atsiskleidė kaip nuostabus tėtis, jis man padėjo protingai, ramiai su viskuo susitvarkyti. Sulaukiau neįkainojamo palaikymo, supratimo, mačiau, kaip puikiai vyras bendrauja su sūneliu nuo pat pirmų dienų. Arvydas: Tiesiog svarbu suprasti, kaip moteriai sunku: visa fiziologija, hormonai, maitinimas kas tris valandas, nemigos naktys. Mokslo įrodyta, kaip smarkiai gimdymo šokas gali paveikti. Tokių šeimų kaip mes - galybė, kiekvienas vyras padėtų. Juolab kad aš randu tam laiko. Kas turi vaikų, supras, kad jie gyvenimą pakeičia iš esmės. Viktorija: Vėliau atsirado sistema: naktį leidžiame visi, o nuo penkių ar šešių ryto vyras paima vaiką, išeina į kitą kambarį, kad aš iki aštuonių ar devynių pailsėčiau, visiškai atsiribočiau. Galėtumėte samdytis auklę. Arvydas: Jei dirbtume abu su žmona, močiutės taip pat būtų užsiėmusios, kito varianto, be auklės, neturėtume. Tikrai esame dėkingi seneliams, kurie mielai padeda ir dar tuo džiaugiasi, juk anūkas - pirmas ir kol kas vienintelis. Viktorija: Mūsų šeima nėra tipiška ir dėl to, kad turime galimybę nuo nieko nepriklausyti. Galime imti ir spontaniškai susiruošti į kelionę, pabūti kelis mėnesius vienur, paskui - kitur. Mums sekasi viską planuoti dėsningai: atsirado vaikutis - džiaugiamės, kad abu galime būti su juo, paskui ateis laikas ieškoti savęs. Kol kas visiškai nenoriu galvoti apie karjerą, nes šimtaprocentinę pilnatvę jaučiu čia ir dabar su Arvydu ir Laurynu. Arvydas: Džiaugiuosi, kad galiu daug laiko leisti su šeima, matyti, kaip auga sūnus. Viktorija: Kai Laurynas bus savarankiškesnis, galbūt norėsis ko nors kito, ko nors dar, todėl ir mokomės, kad turėtume daugiau galimybių rinktis. Vilniaus universitete pernai gavau teisės magistro diplomą, po mėnesio susituokėme. Įstojau studijuoti ekonomikos, nes tikslieji mokslai - mano svajonė. Bet tada pasibeldė Laurynukas. Studijas nutraukiau, nes nėštumo pradžioje nekaip jaučiausi, reikėjo lovos režimo, užtat negalėjau vaikščioti į paskaitas. Arvydas: Aš tęsiu tarptautines krepšinio trenerio magistro studijas Vusterio universitete Anglijoje. Manau, ateis momentas, kai norėsis dalytis patirtimi. Arvydai, niekada nesigailėjote palyginti anksti atsisveikinęs su krepšiniu? Tas sprendimas nebuvo spontaniškas. Nusprendžiau, kad geriau tą padaryti dabar, nes sveikata svarbiau. Visų traumų, operacijų pasekmės gal labai nesijaustų dabar, kai trisdešimt, bet kaip reikiant atsilieptų vėliau. Nugara - labai rimta. Naujo stuburo dar niekas neišrado. Arvydas: Viską. Einame ir sportuoti, ir pas draugus, ir į kiną. O šiaip daug kur keliaujame visi trys. Juk tiek visokių patogių nešynių prigalvota - įdedi sūnų į ją ir vaikštinėji po miestą. Vaikui įdomu pamatyti kuo daugiau naujų daiktų, spalvų. Viktorija: Atsukame jį veiduku į žmones, viską taip įdėmiai stebi, kad, net ir miego laikui atėjus, tyrinėja aplinką didelėmis akimis. Žiūrėdami į sūnų kalbatės, kaip jį auklėsite, kokias laisvės ribas nustatysite? Viktorija: Kol kas režimo laikymasis susijęs tik su miego ir valgymo valandomis. Tikiuosi, perprasime augančio Lauryno charakterį, pajusime, ką, kaip daryti. Svarbiausia - įdiegti jam vertybes. Arvydas: Nėra vieno vaikų auklėjimo, kaip ir sėkmingos santuokos, recepto. Jei toks būtų, perskaitytum vieną knygą ir žinotum, kaip teisingai gyventi: auklėsi vaiką taip - bus sportininkas, kitaip - mokslininkas. Žmogus - lyg plastilinas, nuolatos keičiasi. Ne tik mažas - ir suaugęs. Sūnus ieškos savęs, darys klaidų, mums reikės išmokti jas atleisti, padėti daryti jų mažiau. Viktorija: Labai svarbu bendravimas. Arvydas: Čia jau klasika - vaikas ateina pas tėvą ir prašo pažaisti. O šis duoda pinigų: nusipirk ledų ir eik žaisti su draugais. Bet juk vaikas nori tų pačių ledų suvalgyti su tėčiu, nori nueiti kartu į varžybas ar pasivaikščioti po parką. Viktorija: Sūnų apdovanosiu didžiule meile - bijau, kad berniukui jos nebūtų per daug… Vyrui teks būti atsvara. Gal dėl to, kad beprotiškai visi mylime, Laurynas visada šypsosi. Arvydas: Mes labai prie jo prisirišę. Būna, išvažiuojam pavakarieniauti ar į sporto klubą ir per tas kelias valandas vaiko labai pasiilgstame. Galvojame, kaip jam sekasi, ką veikia? Viktorija: Kartais, kai vakarieniaujame su draugais, klausiu Arvydo: „Tau prieš akis jau buvo iškilęs Lauryno veidukas?“ Jis sako: „Jau…“ Palinksiu: „Ir man jau buvo…“ Mudu su juo neatsiejami ir todėl, kad iki šiol maitinu tik savo pienu. Arvydas: Kad ir vaikai mus augina - tiesa, be jokios abejonės. Tiesiogiai nejauti, bet pasąmonėje tas vyksta. Viktorija: Anksčiau man rūpėjo benamiai gyvūnai. Esu labai jautri. Tapus mama, tas dar labiau sustiprėjo. Pamačiusi vaiko tyrumą, bejėgiškumą, negaliu patikėti, kad tiek mažylių paliekama kūdikių namuose. Auklėtojos, kiti darbuotojai, kad ir kokie būtų atsidavę darbui, neatstos tėvų.

Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus

Indėlis į Lietuvos Krepšinį

Arvydas Macijauskas ne tik pasiekė asmeninių aukštumų, bet ir įkvėpė daugelį jaunų krepšininkų. Jo atsidavimas sportui ir profesionalumas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos krepšinio istorijoje.

Lietuvos Krepšinio Istorija: Trumpa Apžvalga

Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sporto šaka, tai nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui. Per pastarąjį šimtmetį Lietuva tituluojasi krepšinio šalimi, o jos rinktinė iškovojo daugybę pergalių, garsinusių šalies vardą pasaulyje.

Krepšinio Užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)

Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.

Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.

Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.

Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui

Aukso Amžius (1937-1939 m.)

1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas.

1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.

Feliksas Kriaučiūnas

Feliksas Kriaučiūnas - tai žmogus, kuris 1935-aisiais pradėjo mokyti lietuvius krepšinio pradmenų ir paslapčių. Treneris, žaidėjas ir komandos kapitonas - tokias pareigas užėmė F.Kriaučiūnas 1937 ir 1939 metų Europos čempionatuose, kuriuose Lietuvos rinktinė nuskynė aukso medalius. 1938-aisiais F.Kriaučiūnas treniravo ir Lietuvos moterų rinktinę pirmajame istorijoje Senojo Žemyno čempionate, kur iškovojo sidabrą.

Pranas Lubinas

Pranas Lubinas - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris.

Sovietinis Laikotarpis (1940-1990 m.)

SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.

SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.

Žymūs Žaidėjai

• Vytautas Kulakauskas (1952, 1953, 1956).
• Stepas Butautas - 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m.
• Justinas Lagunavičius - 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m.
• Kazys Petkevičius - Europos krepšinio čempionatų aukso (1947, 1953) ir bronzos (1955) medalininkas.
• Stanislovas Stonkus - 1956 m. Melburno olimpinių žaidynių vicečempionas, 1957 m.
• Modestas Paulauskas - Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas. Olimpinių žaidynių bronzos (1968) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas (1970), Europos čempionato bronzos medalininkas (1973).
• Sergejus Jovaiša - Pasaulio čempionas (1982), Europos čempionas (1981, 1985), dviejų olimpinių bronzos medalių laimėtojas (1980, 1992).
• Valdemaras Chomičius - Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1979, 1985) čempionas. Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1992). Europos čempionato sidabro (1987, 1995) ir bronzos (1983, 1987) medalių laimėtojas.
• Rimas Kurtinaitis - Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas. Pasaulio čempionato sidabro (1985) medalio laimėtojas. Olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionato sidabro (1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Vienintelis lietuvis, dalyvavęs NBA „Visų žvaigždžių“ snaiperių konkurse (1989 metais gavo specialų kvietimą).
• Arvydas Romas Sabonis - Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas. Taip pat Europos čempionatų sidabro (1995) ir bronzos (1983, 1989) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato sidabro medalių laimėtojas (1986), olimpinių žaidynių bronzos medalininkas (1992, 1996). Išrinktas į FIBA (2010) ir NBA (2011) Šlovės muziejus. Įsteigė savo vardo mokyklą, kuri išugdė dešimtis Lietuvos rinktinių narių.
• Šarūnas Marčiulionis - Olimpinių žaidynių čempionas (1988), bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionatų sidabro (1987, 1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Pirmasis lietuvis ir pirmasis iš buvusios SSRS, žaidęs NBA. Įkūrė savo vardo mokyklą, išugdžiusią dešimtis Lietuvos rinktinių narių. Įsteigė LKL ir ilgą laiką buvo jos prezidentas.

Nepriklausomybės Atkūrimas Ir Nauji Iššūkiai (1990-2002 m.)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Tai buvo pirmasis Lietuvos krepšinio rinktinės medalis po nepriklausomybės atkūrimo.

1995 metais - atgaivos metai Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.

2001 metai. Kritimas į žemę Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.

Žymūs Žaidėjai ir Treneriai

• Vladas Garastas - nusipelnęs treneris, atvedęs nepriklausomos Lietuvos rinktinę į Europos sidabrą 1995 m. bei nužygiavęs iki 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos. 1979-1989 m. Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris, su kuriuo iškovojo tris SSRS čempionų titulus (1985-1987).
• Gintaras Einikis - 1992, 1996, 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas ir 1995 m.
• Arūnas Visockas - 1992 m. Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas bei 1995 m.
• Artūras Karnišovas - 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas bei 1995 m.
• Darius Lukminas - 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir 1995 m.
• Mindaugas Žukauskas - 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas ir 2003 m. Europos čempionas.
• Jonas Kazlauskas - 1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“. 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.
• Saulius Štombergas - 1995 metų Europos vicečempionas, 2003 metų Europos čempionas ir 1996, 2000 metų olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.
• Tomas Masiulis - 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.
• Eurelijus Žukauskas - 1996, 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir 2003 m. Europos čempionas.
• Darius Maskoliūnas - 2000 m. Sidnėjaus Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.
• Dainius Adomaitis - 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.
• Ramūnas Šiškauskas - 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, 2003 m. Europos čempionas bei 2007 m.

#

tags: #vysniausko #gimimo #metai