Vytauto Landsbergio Gimimo Data: Gyvenimas ir Veikla

Įvadas

Vytautas Landsbergis - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, palikusi ryškų pėdsaką politikoje, kultūroje ir visuomeniniame gyvenime. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti jo gyvenimą, veiklą ir indėlį į Lietuvą.

Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima

Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir gydytojos oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Jo vaikystė prabėgo Kaune kartu su vyresne seserimi ir broliu.

Tėvai:

• Vytautas Landsbergis-Žemkalnis - architektas.
• Ona Jablonskytė-Landsbergienė - gydytoja oftalmologė.

Vytautas Landsbergis vedė du kartus. Pirmoji žmona - Giedrė Bukelytė, filologė, su kuria išsiskyrė. Antroji žmona - Ramunė Bartininkaitė-Landsbergienė, bibliotekininkė ir verslininkė, gimusi 1965 m.

Vaikai:

Taip pat skaitykite: Pasinerkite į Landsbergio pasakų magiją

• Sūnus Gabrielius Landsbergis (g. 1982 m.) - valstybės tarnautojas, politikas, diplomatas.
• Jonas Landsbergis (g. 1990 m.) - dailininkas dizaineris.
• Elena Landsbergytė (g. 1991 m.) - studentė medikė pediatrė.
• Julija Landsbergytė (g. 1998 m.).
• Severija Landsbergytė (g. ?).

Muzikinė Karjera

Jau mokykloje daugelis tikėjosi, jog jaunasis Vytautas paseks tėvo pėdomis ir taps architektu, tačiau jo kelias vedė į Valstybinę konservatoriją Vilniuje. 1949 m. baigė vidurinę mokyklą ir J. Gruodžio muzikos mokyklą Kaune. 1950-1955 m. studijavo Valstybinėje konservatorijoje Vilniuje. 1952-1990 m. vertėsi pedagoginiu darbu, dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 m. rugsėjo 10 d. apgynė kandidato disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1978-1990 m. - Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius.

Profesorius V. Landsbergis turi tris vaikus ir būrį anūkų. Žymiausias jų - senelio politinėmis pėdomis pasekęs buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Politinė Veikla

Vytautas Landsbergis buvo esminė sudėtingos partijos šachmatų figūra kelyje į Lietuvos nepriklausomybės laimėjimą. Jo politinis kelias prasidėjo 1988 m. birželio 3 d., kai profesorius tapo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės dalimi, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas į Seimą ir Seimo Tarybą. 1988 m. birželio 3 d. - išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 22-23 d. - į jo Seimą bei Seimo Tarybą. 1988 m. lapkričio 25 d. - 1990 m. balandžio 21 d. - Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, nuo 1991 m. gruodžio 15 d. - Sąjūdžio garbės pirmininkas.

Viename iš neseniai vykusių pasikalbėjimų, prisimindamas apie savo politinės karjeros pradžią, Vytautas Landsbergis kalba taip: Kadaise ir aš prisiėmiau. Ne todėl kad labai troškau ten to posto ir visos atsakomybės ir iš viso - nežinojimo, kas rytoj bus su ta tavo atsakomybe, bet taip atrodė, kad reikia. Mane iškėlė, iškišo ešafotui, tai kodėl tu turi bėgti? Jeigu tu jau ėjai į Sąjūdį, Lietuvos nepriklausomybę - dabar išsigandęs bėgsi?

Charizmatiškas ir dažnai net arogantišku vadinamas politikas, nepabijojo prisiimti atsakomybę, tačiau būtent netradicinės idėjos, platesnis požiūris jam leido tapti tokiu sėkmingu. Viena iš tokių išskirtinių minčių, virtusi kūnu - Baltijos kelias - gyva žmonių grandinė, apjungusi tris Baltijos valstybes ir priminusi apie jas visam pasauliui. 1989 m. kovo 26 d. buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu. 1990 m. vasario 24 d. - išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu Kniaudiškių rinkiminėje apygardoje Nr. 90. 1990-1992 m. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

Taip pat skaitykite: Eilėraščiai vaikams

Visgi, pirmosios Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininko, o vėliau ir Sąjūdžio Garbės pirmininko esminis gyvenimo nuopelnas Lietuvai - 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės Aktas. V. Landsbergis tuo metu buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuris ir pasirašė minėtą aktą, pirmininkas. 1990 m. kovo 11 d. - buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininku, tapo valstybės vadovu ir vadovavo parlamento sesijai, kurioje paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 1990-1992 m. - vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o 1990-1991 m. - Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. 1990-1991 m. - Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas.

Taip pat Vytautas Landsbergis pasirašė ir 1992 m. lapkričio 6 d. LR konstitucijos priėmimo aktą. Vis dėlto paskelbti Lietuvos nepriklausomybę buvo lengvoji proceso išsivadavimo link dalis. Visų pirma, atkūrus nepriklausomybę teko kurti valstybę nuo pat pamatų, kurių plytas kaskart siekė išjudinti jau pati griūnanti raudonoji valstybė. Vytauto Landsbergio teigimu: Kol galėjom, tol išlaikėm liniją. Pustrečių metų išlaikėm, nepaisydami blokadų, šantažo, žudymo, teroro - visą tą reikėjo atlaikyti. Tuo metu Aukščiausios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui ir visam Sąjūdžiui bei jį palaikiusiesiems teko atlaikyti didžiulį spaudimą ir iš vidaus. Žmonės buvo kurstomi: Matai, kas darosi: tai jie kalti, tai dėl jų čia teroras ir žudymas, o viskas buvo gerai, galėjo taip ir būti visa ta sovietinė bala, jie čia sujudino.

1991 m. liepą V. Landsbergis su Rusijos Federacijos prezidentu Borisu Jelcinu pasirašė Lietuvos ir Rusijos Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį (ji įsigaliojo 1992 m.,). 1991 m. Helsinkyje Lietuvos Respublikos vardu V. Landsbergis pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą, 1992 m.

Palikęs demokratinės valstybės kūrimąsi savotiškai savieigai, 1993 m. Vytautas Landsbergis tapo vienu iš Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos įkūrėjų bei jos pirmininku. 1993-2003 m. - Tėvynės sąjungos (Lietuvos Konservatorių) partijos vienas steigėjų (1993 m. gegužės 1 d.), pirmininkas, 1995 ir 1998 m. išrinktas juo pakartotinai. Tėvynės Sąjungos (nuo 2008 m. - Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai) garbės pirmininkas. 1992 m. buvo išrinktas Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos - Tėvynės Santaros balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos vadovas. 1992-1996 m. ir 2000-2004 m. - Seimo narys. 1996-2000 m. - Seimo Pirmininkas. Nuo 2004 m. buvo išrinktas Europos Parlamento nariu, o 2009 m. 2004-2014 m. - Europos Parlamento narys.

Kūryba ir Mokslinė Veikla

Vytautas Landsbergis yra išleidęs apie 150 knygų. Dalis profesoriaus leidinių yra dedikuoti M. K. Čiurlioniui - jo muzikai, dailei ir biografijai, kitų knygų tematika daugiausiai susijusi su politika, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimu, įvykiais darbo Europos parlamente metu. Šnekėdamas apie savo kūrybą, knygas, profesorius teigia, jog kalbėjimas, rašymas yra žinutės transliavimas, tad kiekvienas pasisakymas turi nešti tam tikrą mintį. Vis dėlto savo pastarosiose knygose Vytautas Landsbergis vis labiau nyra į filosofinius apmąstymus. Daug dėmesio autorius skiria ekologijai, gamtos išsaugojimui, jo teigimu, žmogus iš savo aistros nuolat griauna: Mes gyvename ant obuoliuko ir ėdam jį kaip amarai. Kai suėsim, tada ir nusibaigsim, nes nebebus obuoliuko, bet mes vistiek nesiliaujame jį ėsti, o kaip tą sustabdyti - aš nežinau. Profesorius taip pat kalba ir ypač sudėtingomis egzistencinėmis temomis, klausdamas klausimų: Ką aš darysiu iš savęs ir kam?

Taip pat skaitykite: Knygų paroda ir valstybingumo įamžinimas

1994 m. gegužės 12 d. apgynė habilituoto daktaro disertaciją „M. K. Čiurlionis. Kūrybos problema“. Nuo 1995 m. - Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas. Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas.

Išleido 12 knygų apie muzikos ir kultūros istoriją, autobiografiją „Lūžis prie Baltijos“; daugiau kaip 10 politinių tekstų knygų, 2 įstatymų rinkinius, eilėraščių rinkinį. Muzikinių kūrinių redaktorius, muzikos rinkinių (M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, B. Dvariono, V. Kudirkos ir kt.), meno leidinių (M. K. Čiurlionio albumų) sudarytojas. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Kaip pianistas yra koncertavęs įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose bei iškilmėse, Hanoverio ir Nagojos pasaulinėse parodose, Paryžiaus d‘Orsay muziejuje. Yra įrašęs M. K. Čiurlionio kūrinių plokštelę.

Apdovanojimai ir Įvertinimai

Prof. Vytautas Landsbergis su šypsniu nuolat sako, jog neturi laiko - jis skiria visas jėgas savo darbams biure pabaigti, knygoms parašyti. Galbūt jau šiais metais išleisimoje filosofinėje knygoje Paieška prasmės Vytautas Landsbergis pasidalins savo pasaulėžiūra, mintimis ir pasisakymais iš skirtingų laikotarpių.

Vytautas Landsbergis yra pelnęs daugybę apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi (1998 m.), Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007 m.). Taip pat Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinu (1991 m.), JAV Vydūno fondo premija (1991 m.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymeniu (1998 m.), JAV Lietuvių fondo Dr. Antano Razmos vardo Visuomeninė premija (2004 m.); yra garbės savanoris.

Apdovanotas daugybe tarptautinių apdovanojimų: Norvegų Tautos taikos, Prancūzijos Fondation du Future premijomis, Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimu, Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžiumi (1991 m.); Vokietijos Hermann-Ehlers-Preis, Estijos Respublikos medaliu (1992 m.); Katalonijos Kultūros Fondo 9-ąja tarptautine Ramon Llull premija (1994 m.); Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu (1997 m.); Italijos Vibo Valentia “Liudijimo” premija už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą (1998 m.); Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu, UNESCO medaliu už indėlį demokratijos plėtojime bei kovoje už žmogaus teises, Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, Graikijos Garbės ordino Didžiuoju Kryžiumi, Komunizmo Aukų Memorialo Fondo Trumano-Reigano Laisvės apdovanojimu (1999 m.); Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija) (2000 m.); Trijų Žvaigždžių (2 laipsnio) ordinu (Latvija) (2001 m.); Marijos žemės kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu (Estija) (2002 m.); Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu (2003 m.); Roberto Schumano medaliu (skyrė Europos Liaudies partijos - Europos demokratų grupė Europos Parlamente) (2005 m.); Karlo IV Europos medaliu (2007 m.), Orange-Nasau riterio didžiuoju kryžiumi (Nyderlandai) (2008 m.); Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi (1995 m.).

Taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaras, Ogdeno (JAV) Weberio universiteto humanitarinių mokslų daktaras (1992 m.); nominuotas Yale universiteto teisės daktaru (1992 m.); Klaipėdos universiteto garbės daktaras, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos akademikas (1997 m.); Vilniaus Gedimino Technikos universiteto garbės narys (1998 m.); Lietuvos Teisės Akademijos ir Helsinkio universiteto garbės daktaras, Kardifo universiteto (JK) garbės narys (2000 m.); Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaras (2001 m.); Lietuvos Dailės Akademijos garbės daktaras (2003 m.). 2007 m. V. Landsbergiui suteiktas Turino miesto (Italija) garbės piliečio vardas. 2011 m. jis tapo Ilia Valstybinio universiteto (Gruzija) garbės daktaru, 2012 m. - Viešojo administravimo akademijos (Azerbaidžanas) garbės daktaru; 2013 m. - Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos garbės daktaru; 2015 m. - Rumunijos Karūnos ordinu; 2016 m. - Prancūzijos Garbės legiono Didžiuoju kryžiumi, 2016 m.

Vytauto V. Landsbergio Kūryba

Vytautas V. Landsbergis, Vytauto Landsbergio sūnus, taip pat yra žinomas kūrėjas. Jis gimė 1962 metais. Baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. Studijavo kino režisūrą Tbilisio (Gruzija) Šota Rustavelio teatro institute, vėliau Jono Meko „Anthology Film Archives“ Niujorke (New York), dar vėliau žinias gilino Lenkijoje, pas K. Kiesliovskį ir K. Zannussį. 1996 m. studijavo teatro režisūrą Anglijoje surengtuose jaunųjų Europos teatro režisierių kursuose. Įkūręs kino ir video studiją „A propos“, kurioje kuriami dokumentiniai bei vaidybiniai filmai. Taip pat išleidęs daug dainų, pasakų kompaktinių plokštelių, kuriose ne tik pats seka pasakas, bet ir dainuoja. Kūrybos išversta ir išleista baltarusių, latvių, lenkų, švedų ir kitomis kalbomis.

Viena iš V.V. Landsbergio kūrybos sričių - teatras. Jis yra parašęs pjesių, kurių dauguma jo paties pastatytos Šiaulių dramos teatre. Pagal Rudnosiuko istorijas, Obuolių pasakas bei Angelų pasakas Lietuvos teatruose yra pastatyta keletas spektaklių. O pagal knygą Arklio Dominyko meilė V.V. Landsbergis yra parašęs libretą operai ir ruošiasi ją režisuoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Kita kūrybos sritis - kinas. V.V. Landsbergis - talentingas režisierius, pastatęs jau daug nekomercinių, tačiau populiarių filmų tokių kaip „Tėvas“, „Koncertas“, „Švendubrės šamanas“, „Penkios novelės apie Stasį“, „Pragaras“, „Jono Meko antologija“, „Niujorkas - mano šuo“, „Verdenė“, „Iš niekur, į niekur“. Pirmieji filmai - dokumentiniai portretai apie originalius, kitaip mąstančius ir gyvenančius žmones, kurie nebūtinai yra garsenybės. Vėliau V.V. Landsbergis pradėjo kurti filmus apie Lietuvos istoriją . Dar vėliau - vaidybinius filmus. 1993 m. V.V. Landsbergis įkūrė studiją „A propos“, kurioje kuriami filmai apie lietuvių rašytojus.

V.V. Landsbergis raidę V. šalia Vytauto prisikabino 1980 metais, kai studijavo Vilniaus universitete ir spaudoje atsirado pirmosios eilėraščių bei straipsnių publikacijos. Taip Landsbergis jaunesnysis atsiskyrė nuo tėvo, kurio publikacijų taip pat spaudoje buvo.

Bibliografija:

• Pasakojimai apie namus: eil. - Vilnius : Vaga, 1989. - 117 p.
• Pasakos nepasakos: eilėraščiai. - Vilnius : Vyturys, 1990. - 62 p.
• Tik sapnininkas: trisdešimt keturi eilėraščiai. - Vilnius : Vaga, 1999. - 40 p.
• Angelų pasakos. - Kaunas : Šviesa, 2003. - 125 p.
• Arklio Dominyko meilė: [pasaka]. - Vilnius : Nieko rimto, 2004. - 142 p.
• Lunatikų dainos: [eilėraščiai]. - Vilnius : Vaga, 2004. - 75 p.
• Pelytė Zita: [apysaka-pasaka]. - Vilnius : Nieko rimto, 2005. - 210 p.
• Rudnosiuko istorijos. - Vilnius : Vaga, 2004. - 158 p. [kiti leidimai - 1993 m., 1995 m.]
• Obuolių pasakos. - Vilnius : Nieko rimto, 2005. - 130 p. [kitas leidimas - 1999 m.]
• Žuveliukas: [eiliuota pasaka]. - Vilnius : Nieko rimto, 2005. - 48 p.
• Berniukas ir žuvėdros : (pasaka paaugusiems vaikams ir jų tėveliams). - Vilnius: Nieko rimto, 2005. - 87 p.
• Žalčių karalienė: (pokario pasaka). - Vilnius: Dominicus Lituanus, 2019. - 156, [4] p.

tags: #v #landsbergio #gimimo #metai