Nėštumas - tai ypatingas virsmas ne tik moters, bet ir visos šeimos gyvenime. Tai laikotarpis, kupinas džiaugsmo, bet ir iššūkių, nerimo bei baimių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išsaugoti ir puoselėti santykius su vyru nėštumo metu, kaip įveikti kylančius sunkumus ir kokį vaidmenį šiame procese vaidina būsimasis tėtis.
Nėštumas - gyvenimo kortų sumaišymas
Psichologė Karolina Gurskienė teigia, kad nėštumas visada yra toks gyvenimo įvykis, kuris stipriai „sumaišo gyvenimo kortas”. Juk keičiasi daug kas - gyvenimo tempas ir ritmas, vertybės, vaidmenys, siekiai ir troškimai. Vaikelio laukimas - gražus ir ramybės kupinas laikotarpis, kai galima niekur neskubėti ir tiesiog mėgautis gyvenimu. Tačiau laukimo džiaugsmą neretai temdo nerimas ir įvairios baimės - gimdymo skausmas, kaltė dėl suretėjusio seksualinio gyvenimo, baimė nėštumo metu ir po gimdymo atrodyti nebepatraukliai, baimė dėl galimo santykių pablogėjimo su vyru, kai gimus vaikui didžioji dėmesio dalis skiriama jam.
Pasiruošimas nėštumui: abiejų partnerių atsakomybė
Nėštumo planavimas turėtų būti svarbus tiek moteriai, tiek jos partneriui. Sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Reikia sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Pirmasis vizitas pas ginekologą ir nėštumo baimės
Jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviem savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių. Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė, patikslinti nėštumo laiką ir kt. Būna situacijų, kai nėštumas nėra planuojamas ir nėra lauktas. Moteris patiria šoką ir nežino, ką daryti. Gydytojas ginekologas nėra teisėjas ir jis nesiekia pakeisti pacientės spendimo (kad ir kokį ji priimtų), tačiau jo tikslas - išsiaiškinti, ar moteris apsisprendusi tam žingsniui, kad ateityje netektų gailėtis. Moterys, atėjusios pirmam vizitui pas ginekologą, labiausiai nerimauja ir nori sužinoti, ar nėštumo testas tikrai „nemeluoja“. Taip pat gana dažnai nėščiosios susiduria su baime, ar vartojami vaistai, alkoholis, rūkymas, persirgtos virusinės ar bakterinės ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystytis. Tačiau, nepaisant visko, visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.
Mitai apie nėštumą
Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiąsias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu (pvz. gal jai reikia prekes sandėliuoti ir dėlioti į lentynas ir pan.) - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija, t.y.
Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į šeimos santykius
Santykis su besikeičiančiu kūnu ir savivertė
Labai dažnai visų pirma moteris ima jaustis nebegraži sau, o tada pamažu tarsi ima bijoti ir vyro reakcijos. Nėštumas - jautrus laikotarpis, kai dėl besikeičiančių hormonų viskas atrodo daug rimčiau, nei įprastai. Ne kiekviena nėščioji gali didelę laiko dalį praleisti grožio salone, tačiau kiekviena iš jų iki nėštumo ir jo pridėto nerangumo puikiai mokėjo pati pasirūpinti savo grožiu. Vyro reakcija į moters išvaizdą dažniausiai yra pats tikriausias moters savijautos atspindys. Kai nėščioji laiminga net ir su sunkiai panešamu pilvuku, ji atrodo graži ne tik vyrui, bet ir visiems aplinkiniams. Priešingai - net ir su dailiai augančiu pilvuku nėščioji gali jaustis blogai ir nepatraukliai. Grožis yra subjektyvus dalykas, todėl jeigu baiminatės dėl vyro reakcijos, visų pirma baiminkitės dėl savikritikos sau. Dabar svoris auga, tačiau po gimdymo vėl grįš į pradinę padėtį, o jeigu planuojate dar ir pati maitinti - nereikalingą svorį numesti bus dar paprasčiau.
Svarbu, koks moters santykis jos šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje.
Būsimo tėčio vaidmuo nėštumo metu
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.
Vyro parama ir supratimas yra nepaprastai svarbūs. Vyras turėtų būti paslaugus, švelnus ir rūpestingas, padėti net smulkmenose. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą lydėti ją į moterų konsultaciją gydytojo apžiūrai. Šiuolaikiniai tėvai tapo kur kas dėmesingesni ir rūpestingesni, savo nėščias žmonas geriau supranta ir užjaučia, jie nori dalyvauti visame nėštumo bei gimdymo procese. Vyrui nėra negarbinga išreikšti savo džiaugsmą dėl būsimos tėvystės.
Hormonų įtaka moters nuotaikoms ir vyro kantrybė
Prieš nėštumą jūsų žmonos organizme buvo vienoks hormonų balansas, o pastojus - kitoks. Būtent hormonai ir verčia jos nuotaiką per kelias sekundes keistis iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai. Visoms nėščiųjų poroms pažįstama tokia būsena: dabar ji juokiasi, o po kelių minučių jau pilnos akys ašarų. Hormonai reguliuoja ne tik jūsų žmonos emocinę būseną, bet ir jos seksualinį temperamentą. Nuo jų priklauso, ar dienos pabaigoje ji bus visiškai išsekusi, ar, atvirkščiai, ypač energinga. Gali būti, kad susitvarkyti su hormonų sukeltais žmonos nuotaikų šuoliais jums pavyks tik parodžius išties angelišką kantrumą.
Taip pat skaitykite: Lietuvių literatūros interpretacijos
Kaip vyras gali padėti nėštumo metu?
- Paimkite ją už rankos, apkabinkite, paglostykite, pabučiuokite, t.y. parodykite, jog jūs suprantate, kaip nelengva jai.
- Būkite atidus jos poreikiams ir norams.
- Padėkite buityje.
- Atsakingai žiūrėkite į kūdikį, kurį nešioja, ir vyrui tenka atsakyti ir už būsimą savo vaiką, ir dar už moterį.
- Supraskite, kad bendrauti su savo būsimu kūdikiu jis kol kas gali tik per jo mamą, t. y. savo moterį.
- Turėkite labai labai daug kantrybės, kad išliktų nuolankus ir tuo pačiu metu supratingas.
- Išmokite išklausyti moterį ir jokiu būdu neduoti jai patarimų, kaip yra pratęs. Ne tam moteris kalba savo vyrui, kad jai patarinėtų, tiesiog reikia išsikalbėti, ji prašo užuojautos ir supratimo.
- Pasiūlykite jai kokią malonią SPA procedūrą: masažą, kirpyklą ir pan.
- Užsidėkite ant pilvo kuprinę su 10 kg svoriu ir panešioti savaitgalį, kad suprastumėte, kaip jaučiasi žmona nešiodama jųdviejų kūdikį.
Vyro išgyvenimai nėštumo metu
Vyrui, kai moteris pastoja, reikia paramos. Nėra lengva išsaugoti tuos pačius švelnius ir dalykiškus santykius su moterimi, kurią pažinai iki nėštumo. Jam mylimos moters nėštumas - didžiulis gyvenimo įvykis. Jis lygiai taip pat išgyvena kaip ir jo moteris, galbūt net daugiau, nes nuo jos priklauso viskas. Vyras tai turi suprasti nuo pat pirmųjų nėštumo dienų. Nuo besilaukiančiosios norų, jos nuotaikų priklauso projekto eiga.
Vyro baimės ir nerimas
- Kaip būsimasis tėvo vaidmuo pakeis santykius su žmona ir gyvenimą apskritai.
- Dėl finansinių galimybių.
- Ar bus autoritetas savo šeimoje?
- Kad nesugebės būti vertu vyru ir tėvu.
- Kad šiame pasaulyje, sukurtame tik dviems, jam daugiau nebus vietos.
- Kad žmona daugiau nepriklausys tik jam vienam.
- Dėl žmonos ir vaiko sveikatos.
Vyro elgesio tipai nėštumo metu
- Nusišalina: girdi, čia moterų reikalas. Šis problemos sprendimas prie nieko gera neprives.
- Dalyvauja ir dalyvauja protingai: tariasi su gydytoju, palepina žmoną, ją išklauso.
Artėjant gimdymui
Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y.
Vyro dalyvavimas gimdyme
Šiuolaikiška būsima mamytė reikalauja, kad baigiant projektą vyras būtų gimdykloje: „Eisi kartu, aš viena bijau.” Vyras tarp tų trijų moterų visiškai pameta galvą, jis pakliūva į tokią padėtį, į kurią dar nebuvo papuolęs, ir nežino, kaip jam pasielgti.
Pogimdyvinis laikotarpis
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.
Seksualiniai santykiai po gimdymo
Mano žmona prieš kelis mėnesius pagimdė. Nors ji jau fiziškai atsigavo ir nori atnaujinti mūsų lytinį gyvenimą, aš tiesiog tam dar nesijaučiu pasiruošęs. Paprastai po darbo būnu visiškai išsekęs, o prisitaikymas prie tėvystės kelia daug streso ir išvargina. Dėl to kiekvieną kartą, kai ji inicijuoja seksą, aš ją atstumu. Ji labai dėl to išgyvena. Sako, kad jaučiasi nereikalinga, nepatraukli ir net mano, kad man ji nebepatinka. Vyras turi su ja aiškiai pasikalbėti, paprašyti jos šiek tiek kantrybės ir labai aiškiai pasakyti, kad tavo jausmai jai nepasikeitė. Parodyk, kad ji tau svarbi. Tuo tarpu rūpinkis ir savimi. Valgyk sveikai, vartok papildus, eik pasivaikščioti ar pabėgioti, kai gali - visa tai padės fiziškai pasijusti geriau.
Taip pat skaitykite: Kaip pastoti ovuliacijos metu
Neištikimybė nėštumo metu
Nebūtų galima teigti, kad vyrai dažnai būna neištikimi savo žmonoms, kai jos laukiasi vaikelio, nes statistiškai toks reiškinys, apima tik maždaug 10 proc. vyriškių. Kita neištikimybės priežastis, kuri buvo įvardinta pačių vyrų - tai sekso trūkumas. Pirmasis nėštumo trimestas moteriai yra sunkus dėl dažnai pasitaikančio pykinimo, nuolatinio nuovargio ir mieguistumo, todėl minčių apie mylėjimąsi tikrai nebūna daug. Paskutinysis trimestras yra sunkesnis fiziškai, nes nuolat didėjantis svoris dažnai neleidžia tinkamai judėti, o mintys apie artėjantį gimdymą vis dažniau neduoda ramybės.
Laiškas psichologei: neištikimybė nėštumo metu
Redakcija gavo būsimos mamos laišką, kuriame ji pasakoja savo patirtį: netikėtai pastojusi, ji sužinojo apie draugo neištikimybę. Ar tai bus paskutinis kartas? Kaip jai pasielgti? Laišką komentuoja psichologė Karolina Gurskienė.
Iš būsimos mamos laiško:
“Esu nėščia ir laukiuosi pirmojo vaikelio. Su draugu esame kartu nevisai metus. Vaikutis nebuvo planuotas, žinot, kaip kartais nutinka… Dabar man ketvirtas mėnuo, ir ramybės neduoda toks klausimas. Kai draugavome su vaikinu, jis tuo pačiu metu buvo susitikęs su savo buvusia mergina. Jie kartu buvo nuo mokyklos laikų, tada išsiskyrė ir susipažino su manimi. Aš irgi buvau po nusvilusių santykių. Kaip sakoma, abu ieškojom užuovėjos ir radom vienas pas kitą. Tik kai pradėjom draugauti, jis nebuvo visiškai nutraukęs saitų. Kartą prisipažino, kad buvo neištikimas, nes atsieit, tai buvo „tarsi atsisveikinimas visam laikui“.
Aš patikėjau kažkaip, bet dabar, kai laukiuosi, galvoju, kad gal tai yra klaida tie mano santykiai? Vaikučio aš vis tiek noriu, tikrai gimdysiu, nėra nė kalbos. Galėčiau auginti ir viena, be jo pagalbos. Tik vis prisimenu tą poelgį - juk nesvarbu, kad esame nevedę, jei bendrauji su viena ir sakai, kad ją myli, kam pulti į kitos glėbį? Nežinau, nežinau…
Jaučiuosi labai sutrikusi. Gal patarsite, kaip elgtis? Kaip atgauti pasitikėjimą tuo žmogumi?”.
Psichologės Karolinos Gurskienės komentaras:
Visų pirma, noriu pasidžiaugti, kad esate tvirtai apsisprendusi gimdyti nepaisant dvejonių dėl vaikučio tėčio. Vaikas - tai turtas visam gyvenimui, kuris jums suteiks laimės kiekvieną dieną.
Nėštumo metu visiškai normalu yra jaustis „netvirtai”. Savo atveju jūs dar ir tarsi turite pagrindą. Laiške nepaminite, kodėl jus vėl aplankė mintys apie draugo neištikimybę - ar pasikeitė jo elgesys, bendravimas, draugas ėmė vėl kelti įtarimą? Ar nepasikeitė niekas, tiesiog patys prisiminimai neduoda jums ramybės? Bet kokiu atveju - paklauskite draugo apie visa tai. Tai tikriausiai nebus labai malonus pokalbis jums abiems, tačiau jeigu jūs kartu gyvenate bendrą gyvenimą, kartu turėtumėte išgyventi ir tokias nemalonias akimirkas.
Jau geriau paaukoti vieną vakarą ne itin maloniam pokalbiui, negu kiekvieną dieną tyliai save graužti. Jūs jaučiatės įskaudinta ir apgauta, o pasitikėjimui susigrąžinti geriausi vaistai - nuoširdūs pokalbiai. Iš anksto įspėkite draugą, kad norėsite grįžti prie temos apie jo neištikimybę ir ramiai susėdę apie tai pasikalbėkite, paklauskite draugo visko, kas jus neramina.
Pokalbio metu turėkite tikslą kalbėtis tol, kol taps viskas aišku ir ramu. Jūs, žinoma, neturėtumėte orientuotis į praeities detales, kaip viskas vyko ir kodėl, nes tikiu, kad tai jums ir taip jau yra žinoma, jūsų tikslas turėtų būti jausmai, draugo savijauta po to, ir ypač savijauta dabar. Išsiaiškinkite, kaip draugas jautėsi po neištikimybės, ką jis galvojo, kodėl grįžo pas jus, o ne pasiliko su savo buvusiąja?
Pokalbio metu turėtumėte sudėlioti „visus taškus” ir nepalikti nieko nežinomo. Tik išsiaiškinusi viską, kas jums neduoda ramybės, galėsite vėl imti pasitikėti draugu ir ramiai mėgautis nėštumo akimirkomis.
Tai, kad vaikelis nebuvo planuotas, taip pat prideda „savo svorio” prie vis prisimenamos draugo neištikimybės. Bet kokiu atveju, planuotas mažylis ar ne, jūs jau apsisprendėte kaip elgtis toliau - gyvybė plakanti po jūsų krūtine sparčiai vystosi ir jūsų susitikimas neišvengiamai įvyks. Paklauskite draugo ir apie tai - kokios jo mintys apie mažylį, kokie jausmai aplanko pagalvojus apie jo gimimą. Nors dar tik keturi nėštumo mėnesiai, laikas bėga greitai, todėl turėtumėte aptarti savo ateities planus. Ar jie bus bendri?
Kartu esate ne taip jau seniai, todėl visiškai normalu, kad pastojus po gana trumpos pažinties jūs dvejojate dėl jūsų bendros ateities. Jūsų draugas neištikimybę įvardino kaip „atsisveikinimas visam laikui“, nors tai ir skamba kaip nelabai būtinas reiškinys, be kurio buvo galima ir apsieiti - jis atsisveikino, o tai reiškia to etapo baigtį ir naujo, kuriame esate jūs, pradžią. Tačiau paklauskite jo ir apie tai - galbūt, atsisveikinti su praeitimi buvo galima ir kitaip? Įvardinkite savo nerimą dėl ateities - kas bus, jeigu reikės atsisveikinti su senuoju darbu ir vadove? Su nuomojamu butu ir jo šeimininke? Su universitetu ir dėstytojomis? Kartu paieškokite kitų galimų atsisveikinimo būdų, kurie būtų priimtini jums abiems. Juk gyvenime atsisveikinimų išties nėra mažai.
Jūsų laukia naujas ir gražus etapas - jūs tapsite mama. Neleiskite dvejonėms gadinti jūsų nuotaikos ir gražių nėštumo akimirkų. Nežinomybę pakeiskite žinojimu ir tada paleiskite praeitį - ir jeigu viskas gerai, paskutinį kartą leiskite draugui atsisveikinti su šia istorija taip, kaip jis moka. Tik jūs pažadėkite atsisveikinti su praeitimi, o jis - atsisveikinti su atsisveikinimo metodu.
Partnerio nejautrumas nėštumo metu
Galite jaustis nusivylusi, jei jūsų antroji pusė nėra taip susižavėjusi nėštumu kaip jūs. Viena iš priežasčių - ta, kad nėštumas jam vis dar neatrodo realus. Jis ne tik nejaučia visų tų fizinių ir emocinių pokyčių, kuriuos tenka patirti jums, bet ir nemato jokių akivaizdžių nėštumo įrodymų (pavyzdžiui, padidėjusio pilvuko), nejaučia kūdikio judesių. Kol akivaizdžių požymių nėra, jam tiesiog atrodys, kad esate labiau pavargusi ir irzlesnė nei paprastai.
Kad partneriui būtų lengviau įsijausti, padėkite jam sukurti ryšį su būsimu vaikeliu. Pasiūlykite savo vyrui kartu lankytis pas gydytoją (kai kas mėnesį einate pasitikrinti). Nesumeluosite, jei pasakysite, kad daugelis būsimų tėvelių tai daro ir kad jis tikrai nebus vienintelis vyras, laukiantis priimamajame. Pasistenkite vizitus pas gydytoją suderinti su savo partnerio darbo grafiku. Jei jūsų antroji pusė negali su jumis eiti į visas patikras, paskatinkite jį kartu apsilankyti bent jau pirmąjį kartą. Jei vyras nėra tikras, priminkite jam, kad jis gali būti reikalingas, jei gydytojui kils klausimų apie potencialias genetines problemas ir ligas.
Jūsų kaip poros gyvenimas turi būti pats svarbiausias dalykas. Nors nėštumas atima daug jėgų, prisiminkite, kad santykius lipdo du žmonės. Surenkite vakarinį pasimatymą, pagaminkite jo mėgstamą vakarienę ar susitikite papietauti darbo dieną. Jei jūs ištisas valandas praleidžiate šnekėdama su draugėmis ir šeimos nariais apie būsimą vaikelį, jam gali imti atrodyti, kad jis jums nebe toks svarbus. Nepamirškite jam apie tai priminti! Kol dar galite, pasimėgaukite laiku dviese.
Situacija: atšalęs vyras ir pornografija
Viena moteris pasidalino savo patirtimi:
"Iki tol santykiai buvo nuostabūs. Draugystės pradžioje negalėjome atsiplėšti vienas nuo kito, pradėję gyventi kartu šiek tiek aprimome - tai natūralu. Meilė ir aistra išliko. Bet dabar…Bandžiau kalbėtis su juo, bet jis nėra iš kalbiųjų žmonių. O jeigu kalba, tai prisimena visas prieš tai buvusias ar esamas problemas, suverčia į vieną krūvą, nors tos temos jau būna šimtą kartų apkalbėtos. Išklausiau, galiausiai išsiaiškinau, kad jis bijo pakenkti būsimam vaikučiui ir kad per nėštumą negalime taip mylėtis kaip anksčiau. Pati suprantu, kad reikia švelniau ir ramiau, tai jam ir pasakiau, dėl šito tikrai neprieštarauju. Pasidžiaugiau, kad jis taip rūpinas ir saugo. Dar paaiškinau, kad jis nepakenks vaikučiui, patariau paskaityti keletą straipsnių apie intymų gyvenimą šiuo laikotarpiu. Keletą kartų (gal 4 k. per 6 mėn.) mylėjomės, buvo gera, nieko blogo neatsitiko. Mano nėštumas labai lengvas, jokių pykinimų ar pan., todėl yra nemažas seksualinis potraukis ir jis tai žino. Aš nemalšinu aistros, parodau, kad jo labai noriu, apkabinu, pabučiuoju - kartais atstumia susigalvodamas bet kokią dingstį, kartais lieka šaltas, lyg niekur nieko. Pats retkarčiais apkabina, pabučiuoja - aš bandau pratęsti, bet mano pastangos nueina veltui.. Tuo ir baigiasi. Nesu iš tų, kurios sėdi namie apkerpėjusios, visuomet susitvarkau - lyg ir neatrodo, kad būčiau nepatraukli. Jis dirba, bet turi labai daug laisvo laiko, dažnai sėdi prie kompiuterio - žaidžia, siunčiasi filmus ir pan. Anksčiau neturėjome namie kompiuterio, jis atsirado tik prieš 9 mėn., kai atsikėlėme kitur gyventi. Negalėjau atsistebėti, kaip žmogus gali prisirišti prie šio daikto. Anksčiau dar sakydavau priekaištus, kad dienų dienas praleidžia prie kompo, bet paskui nustojau, vis galvojau, kad atsibos. Bet ne… Dabar atostogauju, tad turiu daug laisvo laiko. Vieną dieną netyčia užtikau, kad jis siunčiasi porno filmus. Iš pradžių nieko jam nesakiau, norėjau pažiūrėti, gal tik retkarčiais. Bet ne, kai tik aš išeinu iš namų, jis iškart juos siunčiasi (matosi pagal atsisiuntimo laiką). Pažiūrėjęs ištrina, betgi aš matau šiukšliadėžėje… Galiausiai po kelių savaičių pratrūkau ir apsižliumbiau. Jam paklausus, nuoširdžiai pasakiau, ką galvoju - kad turbūt bežiūrėdamas pasitenkina ir žmona reikalinga tik valgiui pagaminti. Jis apsimetė abejingas, esą ko aš čia stebiuosi kaip vaikas, juk beveik visi vyrai žiūri. Pasiūliau pažiūrėti kartu - jis tik abejingai nusišypsojo, nėra ko ten žiūrėti kartu. Žodis po žodžio ir jau apkaltino mane, kad namie darau jam spaudimą dėl kompo, darbe taip pat spaudimas ir jam jau nesinori jokio sekso. Bet žiūrėti pornofilmus jam norisi. Kelnaitės taip pat būna suteptos lašeliu spermos - juk matau, kai dedu į skalbyklę. Tad kodėl jis nenori su manimi mylėtis? Seksas nėra pagrindinis poreikis mano gyvenime, bet tai neatsiejama poros gyvenimo dalis. Kaip tik šiuo laikotarpiu norisi daugiau švelnumo ir meilės. Aš jam viską išsakau apie savo jausmus, bet atsakomosios reakcijos jokios. Jis taip pat sako, kad tebemyli mane ir kad neprisigalvočiau nesąmonių. Jeigu nėštumui nieks negresia ir jis tai žino, tai kodėl jam nesinori manęs?"