Gimdymas - tai natūralus fiziologinis procesas, kurio metu kūdikis palieka motinos gimdą. Šis procesas yra skirstomas į tam tikrus etapus, kuriuos svarbu žinoti būsimoms mamoms, kad tinkamai pasiruoštų ir nusiteiktų gimdymui. Straipsnyje aptarsime kiekvieną gimdymo etapą, kūdikio raidos ypatumus pirmaisiais mėnesiais ir kitus svarbius aspektus.
Gimdymo Etapai
Gimdymas tradiciškai skirstomas į tris etapus, tačiau dažnai išskiriamas ir ketvirtas - pasiruošimo gimdymui etapas.
Kūno Pasiruošimo Gimdymui Laikotarpis: Šiame etape kūnas ruošiasi artėjančiam gimdymui. Gimda, kuri iki pastojimo buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų, prieš gimdymą sveria apie 1 kg. Vaiko svoris siekia apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys - apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratoma apie 5-8 kg svorio. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu. Artėjant gimdymui, vyksta šie pokyčiai:
- Paprastai prasideda paruošiamieji sąrėmiai. Jaučiamas periodiškas pasunkėjimas, maudimas pilvo apačioje, ypač vakarais. Kartais būna dažni skausmingi sąrėmiai, kuriuos nuo tikro gimdymo atskiria tai, kad jie yra nereguliarūs.
- Paruošiamųjų sąrėmių metu gimdos kaklelis suminkštėja, sutrumpėja, pradeda vertis (prasiveria 1-2 cm) ir krypsta link makšties.
- Vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą. Dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, pasidaro kiek lengviau kvėpuoti, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia, jos eisena tampa „išdidi“.
- Prieš kelias dienas ar valandas iki gimdymo gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis. Svarbu, kad jie būtų bespalviai. Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 val. po vaisaus vandenų nutekėjimo. Būna, kad vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputi, dažnai tokiu atveju moterims atrodo, jog jos nesulaiko šlapimo.
Atsidarymo Laikotarpis: Šis laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, čia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todėl raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, jis išsilygina ir suplonėja. Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelio atsidarymas yra pilnas ir prasideda antroji gimdymo fazė - stūmimo laikotarpis. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausite pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Dažniausiai sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:
Atsidarymas Sąrėmių trukmė Intervalas tarp sąrėmių Prasideda +20-30 s 10-20 min 3 cm 20-40 s 5-10 min 8 cm 40-60 s 2-3 min 10 cm 60-90 s 30-60 s Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Stūmimo Laikotarpis: Šis laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo. Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Tinkamiausios padėtys: prilaikomas tupėjimas, klūpojimas, padėtis keturiomis, gulėjimas ant šono. Visgi, kiekviena gimdyvė jaučia jai patogiausią padėtį.
Placentos Užgimimo Laikotarpis: Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo. Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo. Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą.
Naujagimio Užgimimo Pirmos Valandos: Fazės
Kai naujagimis uždedamas ant krūtinės, prasideda ypatingas etapas, vadinamas naujagimio užgimimo pirmosiomis valandomis. Šis laikotarpis susideda iš kelių fazių:
- Kūdikio Verksmas, Šauksmas: Šio etapo metu plaučiai pirmą kartą gyvenime prisipildo oro.
- Atsipalaidavimas: Po riksmo, sveikinančio naująjį pasaulį, ateina atsipalaidavimo akimirka.
- Nubudimas: Naujagimis atlieka nežymius judesius, stengiasi pajudinti galvytę, petukus. Bando atmerkti akytes. Šiais judesiais mažylis tyrinėja jį supančią aplinką, stengiasi suprasti staigius jos pokyčius.
- Aktyvumas: Apie 8 gyvenimo minutę prasideda aktyvumo fazė, kai naujagimį pamažu aplanko dar nepatirtas jausmas - alkis. Atsiranda burnytės judesiai, kyla čiulpimo refleksas.
- Poilsis: Kiekvieną naujo gyvenimo minutę mažylis sunkiai dirba, bandydamas prisitaikyti prie naujos aplinkos, atrasdamas mamytę ir tėvelį.
- Šliaužimas: Naujagimis lėtai, pailsėdamas, juda mamos krūties link.
- Susipažinimas: Šiek tiek apsipratęs prie naujo pasaulio, mažylis artimiau susipažįsta su mama, tėčiu. Mamą jis tyrinėja liesdamas odą, uosdamas jos kvapą, jausdamas širdies plakimą, kūno šilumą.
- Žindymas: Mažylis pirmą kartą užvalgo. Jis yra ramus, pailsėjęs, susipažinęs su jį supančia aplinką. Tik saugiai besijaučiantis naujagimis ims žįsti krūtį.
- Miegas: Tai paskutinė fazė. Vaikelis, o dažnai ir mama, praėjus pirmai valandai po gimdymo, užmiega.
Vaiko Raida Pirmaisiais Mėnesiais
Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Svarbu stebėti, ar viskas gerai su liežuvio pasaitėliu ir ar nereikia papildomos intervencijos.
- Kūdikio raida 1 mėnuo: Pirmąjį mėnesį, po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai.
- 2 - 3 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas: Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galima pastebėti, kad jis vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką.
- Kūdikio raida 4 - 6 mėnesiai: Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.
- Kūdikio raida 7 - 9 mėnesiai: Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas. Mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą žaislai. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. 8-to mėnesio laikotarpyje pamažu pradeda atsirasti ir pincetinis griebimas.
- 13 - 18 mėnesių vaiko raida: Perkopęs pirmuosius metus mažylis jau mėgaujasi žaidimais lauke, aktyviai juda žinomoje aplinkoje ir savarankiškai domisi aplinka. Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais. Šiuo augimo laikotarpiu vaikai įprastai yra gerai nusiteikę, geba pastebėti, kai užsigauna ir patys nurimti.
- 24 mėnesių vaiko raida: Šios video medžiagos tikslas yra supažindinti tėvelius su 24 mėnesių vaiko raida, padėti pasiruošti laukiamiems netikėtumas, ką turėtų gebėti atlikti vaikas judėdamas aplinkoje. 19 - 24 mėnesiai tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui.
Lavinimas ir Fizinė Veikla
Tinkamai parinktos lavinamosios priemonės padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Lavinamieji žaislai yra tik viena kūdikio vystymosi dalis - ne mažiau svarbu ir tinkama fizinė veikla. Profesionalus kineziterapeutas gali padėti įvertinti vaiko raidą, pasiūlyti tinkamus pratimus ir padėti tėvams suprasti, kaip skatinti mažylio motorinį vystymąsi. Reguliari mankšta padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir suteikia kūdikiui daugiau pasitikėjimo savimi judant.
Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę.
Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą.
Sensorinė Integracija ir Sensorinė Dieta
Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai: vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus; vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais. Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis: taktiliniai; klausos; regėjimo; propriorecepsijos; vestibuliniai; skonio.
Termino ‘sensorinė dieta’ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebąs prisitaikyti, sumanus. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. ‚Sensorinė dieta‘ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Seilėtekis: Ar Tai Normalu?
Vaikui augant ir žaidžiant dažnai matote seilėtus žaislus, šlapius marškinėlius ar rankas. Į klausimą ,,Ar tai normalu? Yra labai trumpas atsakymas - ,,KARTAIS“. Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys. Iš kitos pusės - seilėtekis gali būti patologinis ir reikalauti mažesnės ar didesnės intervencijos.
Gimdymo Komplikacijos
Gimdymo komplikacijų (pavojingiausios jų - gimdymo trauma ir gimdyvės nukraujavimas) dažniausia atsiranda dėl netaisyklingos vaisiaus padėties (skersinės ir įstrižinės, atloštinės, viršugalvio, kaktos ir veido pirmeigos), placentos ir virkštelės patologijos, gimdymo anomalijų, siauro dubens, gimdyvės ligų.
Sunkumai Gimdymo Metu
Gimdant gali iškilti įvairių iššūkių, tiek mamai, tiek kūdikiui. Dažniausi nesklandumai:
- Užstrigęs ar sulėtėjęs gimdymo procesas
- Tarpvietės plyšimai
- Virkštelės komplikacijos
- Nenormalus kūdikio širdies ritmas
- Per ankstyvas vandens nubėgimas
- Trumpalaikiai deguonies sutrikimai gimdymo metu
- Kūdikio įstrigimas gimdymo takuose (peties distocija)
- Pogimdyminis kraujavimas