Įvadas
Šeima - tai visais laikais didžiausias žmogaus turtas. Nuo seno lietuviai šeimą laikė svarbiausia moraline vertybe. Buvo manoma, kad kiekvienas, jeigu nori būti laimingas, privalo turėti šeimą ir vaikų. Ne veltui santykiai tarp vaikų ir tėvų yra viena labiausiai nagrinėjamų temų lietuvių literatūroje. Juk gyvenimas šeimoje žmogų subrandina kaip asmenybę. Čia mes mokomės mylėti, atleisti, skirti gėrį nuo blogio, tikrąsias vertybes nuo netikrų. Kas, jei ne meile paremti tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai yra žmogaus laimės pagrindas? Šiame straipsnyje remiantis Šatrijos Raganos, Jono Biliūno ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryba pabandysiu išsiaiškinti, kaip tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai formuoja jauną žmogų ir kaip veikia jau subrendusią asmenybę. Kalbėjimo potemė apie tėvų ir vaikų santykius.
Šeimos svarba ir vertybės literatūroje
Santykiai - tai psichologinis ryšys ir neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Santykiai praturtina mūsų kasdienybę, suteikia džiaugsmo, padeda mums augti ir geriau pažinti save. Žmonių tarpusavio ryšys niekada nebūna tobulas, jie gali būti tiek teigiami, tiek neigiami. Literatūroje yra nagrinėjami įvairūs santykiai su skirtingais žmonėmis, bet dažniausiai yra aptariami tėvų ir vaikų santykiai. Dažnai tėvus su vaikais jungia glaudūs, šilti santykiai. Vaikai išauga mylimi tėvų ir mamų. Lietuvių literatūros rašytojai bando perteikti tėvų ir vaikų santykius, vertybes, meilę vienas kitam bei rūpestį. Kiekvienas rašytojas vis kitaip vaizduoja vaikų santykius su tėvais.
Šioje kalboje kalbama, kad tėvų ir vaikų santykiai literatūroje yra labai svarbūs, kiekvienas kūrinys parodo labai skirtingą šeimos modelį, kuris leidžia suprasti, jog ne visuomet būna tik gražios ir laimingos šeimos. Kūriniuose puikiai parodomi nesutarimai, konfliktai, pasiaukojimai bei begalinė meilė, pagalba ir artumas. Juose puikiai perteikiamas be galo stiprus tėvų ir vaikų ryšys, nusakomos blogybės bei didžiausias džiaugsmas turint šalia savęs šeimą. Šatrijos Ragana kūrinyje ,,Sename dvare“, Jurgis Savickis novelėje ,,Kova“ bei Juozas Aputis novelėje ,,Vakarėjant gražios dobilienos“ parodo būtent tokius šeimos modelius. Visi šie kūriniai pabrėžia šeimos svarbumą bei parodo tikras šeimos vertybes, kurios turi būti kiekvienoje šeimoje, o svarbiausia, turime suprasti, jog šeimos mes nepasirinksime, tačiau turime džiaugtis ir vertinti tai ką turime.
Tėvų įtaka vaiko asmenybei Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“
Ko gero, nesunku įsivaizduoti, kokią didelę įtaką vaiko asmenybei, jo vidinio pasaulio formavimuisi daro šeimoje patiriamas artumas, meile paremti santykiai su tėvais. Būtent tokius santykius tarp motinos ir dukters atskleidžia XIX a. pab. - XX a. pradž. neoromantizmo srovės atstovė Šatrijos Ragana, savo apysakoje ,,Sename dvare“. Kūrinyje vaizduojama mama (Irutės meiliai vadinama Mamate) yra rūpestinga ir besąlygiškai atsidavusi savo dukrai. Ji sugeba būti ir mažosios bičiulė, ir auklėtoja. Turėdama į ką lygiuotis mergaitė auga kaip stipri , krikščioniškomis vertybėmis besivadovaujanti ir dvasiškai turtinga asmenybė. Matome , jog patiriamas motinos ir dukters artumas , meilė pakylėja , stiprina ir turtina vaiko vidinį pasaulį.
Skirtingi šeimos modeliai V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir J. Savickio „Kovoje“
Kaip V. Mykolaičio Putino ,,Altorių šešėly” ir J. Savickis ,,Kova” pavyzdžiai, kurie atskleidžia skirtingus šeimos santykius. Pirmojo kūrinio ,,Altorių šešėly” autorius V. Mykolaitis Putinas buvo XX a. Vidurio rašytojas, kuręs filosofinę lyriką, prozininkas, parašęs pirmąjį lietuvių psichologinį intelektualinį romaną. Geriausiai žinomas vienas pirmųjų lietuvių psichologinių intelektualinių romanų ,,Altorių šešėly’’, kuriame nuosekliai gilinamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus ir psichologiją. Viena iš pagrindinių temų, kuri vaizduojama kūrinyje yra Liudo Vasario ir jo tėvų santykiai. Pagrindinis romano veikėjas Liudas Vasaris yra jaunas, bręstantis ir augantis tarp šaltų, tamsių ir geležine dienotvarke suvaržančių seminarijos sienų. Jaunuolis turėjo jautrią asmenybę, kuri visko norėdavo ir eidavo ten kur širdis vesdavo. Liudui Vasariui buvo sunku pasirinkti savo gyvenimo kelią, nes niekada neturėjo autoriteto į ką galėtų lygiuotis. Visus savo sprendimus priimdavo klausydamas tėvų nuomonės. Tėvai jam teigė, jog yra labai verta stotį į kunigų seminariją ir tapti kunigu.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Pasirinkimai ir jų pasekmės
Lietuvių literatūroje rašytojai dažnai vaizduoja protagonistus, kurie atsiduria pasirinkimo kryžkelėje. Žmogus pasirinkdamas blogą pasirinkimą išgyvena tokio poelgio pasekmes, kurios neretai būna skaudžios pačiam žmogui. Žmogui dažnai tenka rinktis. Paprastų pasirinkimų priėmimas yra lengvas ir nesudėtingas, tačiau, kai situacija yra sudėtingesnė, pasirinkimas gali būti sunkus ir reikšmingas gyvenimui.
Kartų skirtumai ir jų įtaka santykiams
Tėvai ir vaikai. Dvi skirtingos kartos, kurių gyvenimas, požiūriai ir pasaulio suvokimais visais laikais buvo kiek kontrastingi. Nepaisant visko tėvai ir vaikai yra vienis - šeima. Jie pabrėžia šią svarbią vertybę savo ryšiais. Bet ar visgi šie ryšiai yra tokie artimi? Neretai tėvų ir vaikų modelių būna įvairiausių. Vieni pykstasi, kiti palaiko šiltus, meilės ir atsidavimu kupinus santykius, treti - santykių išvis nepalaiko. Tad šioje kalboje remiantis XX a. literatūros kūriniais aiškinamasi, kaip vaizduojami tėvų ir vaikų santykiai bei kokia jų prasmė.
Tėvų vaidmuo formuojant santykį
Tėvai ir vaikai - vienas nuo kito neatsiejami žmonės, kuriuos labiausiai saisto giminystės ryšiai. Tačiau šis aspektas yra tiesiog jų ryšio pagrindas, nes dažniausiai tėvų ir vaikų santykiai yra kur kas daugiau. Būti tėvais - tai labai atsakingas darbas. Tėvai suteikę savo vaikams gyvenimą, privalo visą likusį gyvenimą tais vaikais rūpintis ir suteikti jiems tiek daug meilės, kiek tik įmanoma. Tad tėvų ir vaikų santykių pradas siejamas su pačiais tėvais. Kai vaikai paauga, akivaizdu, kad jie pradeda geriau pažinti tėvus ir be jų, dar svarbiau, aplinką. Taigi besiformuojant vaikams ir vaikų asmenybėms, formuojasi ir vis kintantis tėvams bei vaikams priklausantis santykis. Tad galima sakyti, kad dėl tokios kaitos, tėvai ir vaikai visada turi nuolat kintantį, įvairialypį santykį. Tačiau kaip šį santykį tarp tėvų ir vaikų galima įvardinti? Į šį klausimą gali padėti atsakyti lietuvių literatūriniai kūriniai bei jų siužetuose atvaizduojami tėvų ir vaikų gyvenimo kasdienybės atspindžiai, leidžiantys iš arčiau pažvelgti į visas tėvų ir vaikų santykių peripetijas, aspektus, kurie veikia vaizduojamą santykį.
Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į šeimos santykius
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas tėvams apie darželius