Vaikų ir tėvų santykiai yra vienas svarbiausių aspektų vaiko raidai ir gerovei. Šie santykiai formuoja vaiko savivertę, emocinį intelektą ir gebėjimą kurti sveikus santykius ateityje. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas santykis, vaikų ir tėvų santykiai gali patirti iššūkių, ypač krizinėse situacijose, tokiose kaip skyrybos. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius asmeninių vaikų ir tėvų santykių aspektus, įskaitant skyrybų poveikį, psichologinius sunkumus, su kuriais susiduria vaikai, ir būdus, kaip tėvai gali padėti savo vaikams augti sveikiems ir laimingiems.
Skyrybų poveikis vaikams
Skyrybos yra vienas iš sudėtingiausių išgyvenimų, kuriuos gali patirti šeima. Pasak vaiko teisių gynėjos, psichologės Neringos Martišienės, labai svarbu su vaiku apie skyrybas kalbėtis atvirai, paaiškinti, kas vyksta šeimoje ir kodėl tėtis ir mama nusprendė nebegyventi kartu. Svarbu, kad vaikas suprastų, kas keisis jo gyvenime - kur bus jo namai, mokykla, kokios galimybės matytis su artimaisiais, draugais, lankyti pamėgtus būrelius.
Atviras ir suprantamas bendravimas
N. Martišienė pabrėžia, kad kalbėtis su vaikais reikia jiems suprantama kalba, bet tai nereiškia, kad turėtume dalintis visomis šeimyninio gyvenimo smulkmenomis. Tiesiog pasakykime, kad tėveliams bus geriau gyventi atskirai, kad toks sprendimas šiuo metu geriausias visai šeimai. Vaikui būtina žinoti, kad abu tėvai ir toliau dalyvaus jo gyvenime, kad tokie pat išliks santykiai su seneliais ir kitais artimais giminaičiais. Paaiškinkime vaikui ir atsakykime į visus jo klausimus, net jei apie tai reikėtų kalbėtis kiekvieną dieną.
Mažiau nežinomybės ir pokyčių
Kuo mažiau nežinomybės ir pokyčių vienu metu, tuo geriau vaikui, nes pats tėvų skyrybų faktas yra didžiulis pokytis. Kartu pranešdami vaikui apie gyvenimus keičiantį įvykį, tėvai parodo, kad nors nebėra pora, bet kaip tėvai išlieka sąjungoje. Atminkime, kad kalbant atskirai, lengviau nukrypti į subjektyvumus, kaltinti, pateikti skirtingas versijas. Tada vaikui gali iškilti dilema, kuriuo iš tėvų tikėti.
Vaikas nekaltas dėl skyrybų
Reikėtų padėti vaikui suprasti, kodėl šeimoje vyksta pokyčiai, ir akcentuoti, kad dėl skyrybų jis nekaltas - tai dviejų žmonių skyrybos, tačiau nesiskiria vaikas su tėvais - jų meilė, rūpestis ir atsakomybė išlieka ta pati net gyvenant atskirai.
Taip pat skaitykite: Pažinkite save per Visatos ženklus
Emocijų priėmimas
Natūralu, jei vaikas neigs, pyks, liūdės ir išgyvens kitas netekties stadijas. Šiuos jausmus reikia priimti ir kartu išbūti, nesistengti kompensuoti netekties dovanomis, linksmybėmis. Būkime atviri ir priimkime visas vaikui kylančias emocijas, taip leisime suprasti, kad gyvenime būna įvairių situacijų - būna laikas ir džiaugtis, ir liūdėti - tai yra normalu. Jausmus rodyti galintis vaikas lengviau išgyvens ir susitaikys su tėvų skyrybomis. Svarbu paminėti, kad jausmų neturėtų slėpti ir tėvai.
Abiejų tėvų svarba
Atminkime, vaikui abu tėvai yra svarbūs ir brangūs. Nežeminkime vienas kito vaiko akyse, tokiu būdu tik skaudinsime jį. Vaiko įtraukimas į pykčio-taikymosi procesus yra ne kas kita, kaip vaiko panauda - jis nekaltas dėl nepavykusių tėvų tarpusavio santykių ir negali tapti ginčų įrankiu.
Tėvų nusiraminimas
Skyrybų, kaip ir bet kurios krizinės situacijos atveju, pirmiausia tėvai turėtų nurimti patys, tik tada apgalvotai ir konstruktyviai galės pasirūpinti ir mažaisiais šeimos nariais.
Vaikų psichologiniai sunkumai
Vis dažniau su psichologiniais sunkumais susiduria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Remiantis Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, Lietuva yra viena nepalankiausių šalių vaikų gerovei. Tą rodo ir užimama trečia vieta pagal vaikų savižudybių skaičių, kurio rodiklis yra 2,5 kartus didesnis už Europos vidurkį. UNICEF šią situaciją pavadino „nacionaline Lietuvos krize“, kuri, nepaisant minimalaus pagerėjimo nuo 2018-ųjų, vis dar yra viena opiausių problemų.
Psichologinės pagalbos svarba
Kasmet vis daugiau suaugusiųjų Lietuvoje kreipiasi psichologinės pagalbos, tačiau kaip tą padaryti vaikams? Retas atvejis, kai pats vaikas kreipiasi į psichologą ar savo tėvus prašydamas pagalbos. Tėvų pareiga - pastebėti ir laiku kreiptis į psichologą net ir sprendžiant iš pirmo žvilgsnio paprastas problemas.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Elgesio pokyčiai
Apie psichologinius vaiko sunkumus pirmiausia išduoda pasikeitęs elgesys. Jei vaikas paprastai būdavo aktyvus, besišypsantis ir daug bendraujantis, greičiausiai bus nesunku pastebėti kardinalų jo elgesio pokytį. Ženkliai sudėtingiau tuo atveju, jei vaikas visuomet buvo tylus, ramus ir nelinkęs atvirai bendrauti. Šiuo atveju tėvai turėtų stebėti kitus besikeičiančius įpročius - sumažėjusi emocinė raiška, apatija, mėgstamos veiklos apleidimas ar net atsiradusi agresija.
Sunkumai identifikuojant jausmus
Svarbu turėti omenyje, kad vaikai dažnai bando išvengti tiesių klausimų apie tai, kaip jie jaučiasi. Todėl į klausimą „ar tau viskas gerai“ jie linkę atsakyti „taip“, net jei tikrasis atsakymas ir vidinis balsas šaukia „ne“. Bandydami išvengti papildomų klausimų jie gali pradėti elgtis pernelyg ekspresyviai ir imituoti „normalios“ būsenos elgseną.
Psichologinės problemos
Psichologinės problemos gali pasireikšti nerimo priepuoliais, panikos atakomis, negebėjimu bendrauti su kitais ir valdyti bei suprasti savo ir kitų žmonių emocijų. Paprastai tai būtų galima apibūdinti kaip savo identiteto „pametimą“ tarp kitų ar tiesiog pasimetimą bendrąja prasme. Negebėjimas savęs identifikuoti kaip svarbaus visuomenės nario sukuria reikšmingą barjerą emocinei gerovei. Dėl šios priežasties ir savojo „aš“ neatradimo susiduriama su tokiomis psichologinėmis grėsmėmis kaip depresija, nuolatinis nerimas, absoliuti apatija ar net pasitraukimas iš gyvenimo.
Kaip padėti vaikui?
Paprasčiausias patarimas būtų stebėti ir atidžiai klausytis savo vaiko. Tėvai pirmieji gali pastebėti net ir minimalius pokyčius ar sunkumus. Todėl pradinė pagalba yra laiku identifikuoti problemas, kai rimtesnė pagalba dar nebūtina. Deja, psichologai teigia, kad dažnu atveju vien tėvų pagalbos ir palaikančio žodžio ar atviro pokalbio neužtenka, nes asmeniniai sunkumai jau būna pažengę. Tokiu atveju labiausiai padeda vaikų arba paauglių psichologas.
Vaikų psichologo pagalba
Vaikų psichologas teikia emocinę paramą ne tik pačiam vaikui, bet ir jo tėvams, suteikdamas patarimų ir rekomendacijų raidos ir tarpusavio bendravimo klausimais. Identifikavęs esamą psichologinę būklę, psichologas padės koreguoti elgesį, ugdys emocinį išreikštumą, savo ir kitų žmonių jausmų suvokimą. Esant nepasitikėjimui savimi ir iš to kylančiomis neigiamomis mintimis, psichologas konsultacijos metu padės vaikui pamatyti savo stipriąsias puses ir kovoti su įkyriu balsu galvoje.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Rezultatai
Pagerėję santykiai šeimoje, geresni pažymiai mokykloje, socializacija, pasitikėjimas savimi ir svarbiausia - laimingas vaikas. Psichologo konsultacijos padės vaikui išreikšti užslėptus jausmus, ugdys pasitikėjimą savimi ir kitais. Jaučiantiems stresą ar nerimą mokykloje, psichologas padės susitvarkyti su neigiamais jausmais ir jaustis ramiau.
Paauglystės iššūkiai ir tėvų vaidmuo
Paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, kai vaikai siekia nepriklausomybės, atranda savo identitetą ir susiduria su įvairiais socialiniais ir emociniais iššūkiais. Raidos psichologijoje paauglystės etapui priskiriami vaikai nuo lytinės brandos pradžios iki 18-19 metų.
Nepriklausomybės siekis
Paaugliui tapti nepriklausomam reiškia turėti savo vertinimo kriterijus ir pačiam reguliuoti savo elgesį, t. y. paauglys nori galvoti pats. Dauguma paauglių mokosi būtent to. Jie iš naujo pervertina tėvų padiktuotas taisykles, vertybes, apribojimus. Kovoja su tuo, kuo abejoja, siekia didžiausios laisvės, kad galėtų išbandyti save ir savo galimybes.
Socialiniai santykiai ir bendraamžių įtaka
Paradoksalu, bet būtent tam savo nuomonę rėkte išrėkiančiam egoistui visų svarbiausia - socialiniai santykiai ir artimų žmonių palaikymas. Deja, artimaisiais jam dažniau tampa bendraamžiai. Bet ir tai normalu. Pagal garsaus psichoterapeuto Miltono Ericsono teoriją, siekiant autonomijos ir ieškant savo identiškumo, natūralu lygiuotis į panašius asmenis. Paaugliui labai svarbu priklausyti grupei: virtualiuose socialiniuose tinkluose, klasėje, komandoje, gaujoje. Priklausydamas grupei (-ėms) paauglys išbando įvairius vaidmenis, įtraukia juos į savo asmenybę arba konfliktuoja. Tai reikšmingas žmogaus raidos etapas, leidžiantis atrasti savo gyvenimo kryptį, tikslus ir prasmę.
Prisistatymo ir atsiskleidimo įgūdžiai
Kad pasiektų psichosocialinę autonomiją, paaugliams reikalingi du įgūdžiai: prisistatymo (mokėjimas atsirinkti, ką rodyti pašaliniams) ir atsiskleidimo (savęs parodymas iš intymiosios pusės). Šie įgūdžiai yra esminiai, norint suvokti save kaip asmenybę ir užmegzti gilius bei artimus santykius, teigia virtualios paauglių komunikacijos tyrimo autoriai, profesoriai Jochenas Peteris ir Patti Valkenburg.
Virtuali komunikacija
Suprasdami tai, galime sau leisti labai nebesipiktinti, kad mūsų paauglys pernelyg sureikšmina komunikaciją su draugais, skirdamas tam visą savo laisvalaikį, o kartais ir daugiau. Tėvai, neįvertinantys pamatinių vaiko raidos aspektų, sprendžia tik pagal tai, kas akivaizdžiai krinta į akis: buvęs normalus vaikas tampa nemotyvuotu tinginiu, užsidaro, nebeatvirauja, niekuo nesidomi… Kalbinamas burbteli kažką nesuprantama, net neatitraukdamas akių nuo savo telefono. Prašomas padėti, jis neturi laiko arba daro tai skubotai, kad kuo greičiau grįžtų prie savo veiklos, dažniausiai interneto.
Priklausomybė nuo interneto
Priklausomybė nuo interneto - problema, dėl kurios dažniausiai baiminasi paauglių tėvai. Ar tikrai ji tokia baisi? Pasak raidos psichologų, dabar paauglystę išgyvena jau Z karta, taigi, be bendrų, apskritai paaugliams būdingų poreikių, būtina atsižvelgti ir į Z kartos ypatumus. Tradiciškai jie apibūdinami kaip gimę su išmaniuoju telefonu rankoje, nuolatos prisijungę, be interneto neįsivaizduojantys savo gyvenimo, pakantūs normaliam žmogui neaprėpiamiems informacijos srautams.
Z kartos ypatumai
Be to, Z kartos kritikai teigia, kad šie vaikai yra nemotyvuoti ką nors aktyvaus veikti, nesugeba sutelkti dėmesio, vienu metu daro daugybę dalykų ir visus tik paviršutiniškai, be vaizduotės, socialinių įgūdžių ir pan. Tačiau, pasak pedagogo, dirbančio su paaugliais 40 metų, dabartiniai paaugliai yra drąsūs, komunikabilūs, nesitaiksto su nesąmonėmis. Jie kitaip bendrauja su suaugusiaisiais. Jei mokytojas jiems patinka, tai ranką ištiesia, pasisveikina, jei nepatinka, taip tiesiog ir sako arba parodo. Jie nelinkę apsimetinėti, veidmainiauti. Dabartiniams vaikams labai svarbu paaiškinti, ko tiksliai iš jų nori ir kodėl. Reikia argumentais pagrįsti savo užduotį, tada jie supranta ir padaro. Jiems svarbiau pamatyti ir išgirsti, nei perskaityti. Jie mažiau priklausomi nuo grupės, individualesni, bet pastebėjau, kad gal ir dėl to jiems labai patinka prisišlieti prie patikimo suaugusiojo.
Virtualios komunikacijos nauda
Minėtasis Patti Valkenburg ir Jochenas Peteris tyrimas atskleidė, kad bendravimas internetu palengvina ir savo lytinio identiteto tyrinėjimą. Virtualioje erdvėje paaugliai drąsiau bendrauja su priešingos lyties bendraamžiais, flirtuoja, skiria pasimatymus. Ši savęs pažinimo sritis itin reikšminga paauglystėje. Šiais virtualios komunikacijos populiarumo laikais kai kurios tiesioginio bendravimo su priešinga lytimi funkcijos naudojamos internetu. Tai turėtų paguosti nuolat nerimaujančius tėvus. Dabar prieš susitikdami paaugliai labai daug vienas apie kitą išsiaiškina internete, paieško bendrų draugų, patyrinėja vienas kito pomėgius, o tai labai palengvina pasirinkimą, eiti ar neiti susitikti tiesiogiai.
Penkiamačio formato bendravimas
Paanalizavus Z kartos komunikacijos ypatumus, susidaro įspūdis, kad jie bendrauja tarsi penkiamačiu formatu. Norint suvaldyti tokius įvairių komunikacijos kanalų teikiamos informacijos srautus, reikia be galo daug energijos. Nieko keista, kad ši karta nesugeba sutelkti dėmesio. Greit pastebėtumėte, kad vietoj žodžių imtumėte vartoti trumpinius arba tiesiog siųstumėte emocinius paveikslėlius. Ir nereikia paauglių kaltinti bendravimo kokybės stoka.
Kūrybinis projektas "Mano paauglio pasaulis"
Kad dar geriau pažintumėte savo pačių paauglius, siūlau namie atlikti nedidelį kūrybinį projektą „Mano paauglio pasaulis“. Jums reikės: A3 formato popieriaus, senų žurnalų, žirklių ir klijų. Galvodami apie savo vaiką, vartykite žurnalus ir iškirpkite tai, kas kris į akis. Tai gali būti nuotrauka, paveikslėlis, tekstas ar šiaip koks abstraktus fragmentas. Kai jau turėsite pakankamai medžiagos, pabandykite viską sukomponuoti ant popieriaus lapo. Seminare koliažą darę paauglių tėvai buvo maloniai nustebinti, kiek daug panašumų yra visų paauglių pasauliuose. Tėvai džiaugėsi atradę ne tik panašumų, bet ir savo vaiko unikalių pomėgių bei veiklų. Daug juoko sukėlė masinis tėvų impulsas kuo greičiau rasti mobiliojo telefono nuotrauką ir pirmiausia ją įklijuoti į savo vaiko pasaulio paveikslą.
Lankstumas ir supratimas
Jei auginate paauglį, išbandykite šį psichologinį žaidimą - turėsite puikią galimybę geriau pažinti savo vaiką, pamatyti ne tik jo trūkumus, bet ir pranašumus, gebėjimus. Nesmerkite savo vaikų, kad jie ne tokie kaip jūs, kad jie bendrauja kitaip ir kitais būdais, kad jų neįmanoma suprasti. Pabandykite būti lankstesni, žaismingesni, bendraudami naudokite įvairesnius ryšio kanalus ir lygiavertiškesnę kalbą.
Draugystės svarba ir tėvų įtaka
Paauglystėje draugystė tampa itin svarbi, nes draugai padeda vaikams atrasti savo identitetą, jaustis priimtais ir suprastais. Tačiau kartais tėvai nerimauja dėl savo vaikų draugų pasirinkimo.
Tolerancija ir taktika
Psichologė Tammy Finch pataria tėvams šioje situacijoje būti tolerantiškiems ir taktiškiems. „Tėvai neturėtų skubėti teisti kito vaiko vien dėl jo išvaizdos ar kitų paviršinių dalykų. Jūsų vaikas gali draugauti su kitu vaiku, net jei skiriasi šeimos vertybės. Daugelis tėvų tokiais atvejais tampa pernelyg kritiški, tačiau visa, ką jiems reiktų padaryti - tai susitelkti į poveikį, kurį šie santykiai daro jūsų vaikui. Neturėtumėte kalbėti su savo vaiku apie tai, kaip jo draugas rengiasi ar elgiasi. Kalbėtis reikia apie tai, ką pastebėjote savo vaiko elgesyje. Jums turi rūpėti jūsų vaiko saugumas, o ne jūsų asmeniniai norai“, - sako psichologė.
Vaikų pasirinkimo laisvė
Atsispirkite savo instinktui pareikalauti, kad vaikas nutrauktų santykius su abejotinu draugu. Tai retai suveikia. Iš tikro poveikis gali būti netgi priešingas. Jei sieksite viską kontroliuoti, galiausiai rizikuojate viską prarasti. Jūsų vaikas draugaus su tuo, su kuo norės draugauti, ir jūs to galite nė nežinoti.
Mokymasis iš klaidų
T. Finch manymu, svarbu turėti omenyje, kad paaugliai mokosi iš savo klaidų. Tai turėtų būti jų tapimo suaugusiais dalis - jei tik nėra padaroma rimta žala. „Po kelerių metų jie paliks namus“, - sako ji, - „ir jūs norėsite, kad jie mokėtų būti nepriklausomi ir laisvi, galėtų daryti klaidas, tačiau jaustis saugūs.“
Draugų pažinimas
Ji taip pat siūlo geriau pažinti vaikų draugus: „Pasikvieskite tą draugą, dėl kurio labiausiai baiminatės, į namus. Galite sužinoti, kad jis anaiptol nėra pavojingas ar baisus. Jei ne, bent jau jūsų vaikas pamatys, kad galite būti atviri skirtumams“.
Bendras vaizdas
Kalbant apie vaikų santykius, svarbu, kad tėvai turėtų omenyje visą bendrą perspektyvą. Dalis paauglių identiteto formavimosi yra skirtingų draugysčių užmezgimas ir stebėjimas, kas veikia ir kas ne. Subalansuotas gyvenimas būtinas, kad paaugliai neužstrigtų nesveikuose santykiuose. Ženkite žingsnį atgal, pažvelkite į savo vaiko gyvenimą. Ar jis turi hobį, ar sportuoja? Ar stengiasi gerai mokytis? Jei bendras vaizdas jus tenkina ir yra tik vienas ar du nerimą keliantys draugai, atsitraukite. Dažniausiai tokie santykiai būna neilgalaikiai. Stenkitės nesusitelkti ties vienu draugu - svarbu, kokia yra visuma.
Įsikišimas ir bendravimas
Kartais tėvams reikia įsikišti, ir kartais verta susipažinti su vaiko draugo tėvais. Jei jų požiūris panašus į jūsų, tai tikras privalumas - vadinasi, galite veikti kartu ir pasirūpinti atžalomis. Svarbiausia - bendrauti su savo vaiku, tačiau kruopščiai pasirinkite žodžius. Pradėkite kalbėti apie tai, kas vyksta, tačiau nekalbėkite negatyviai. Vaikas neturi jausti, kad tėvai jį puola. Kalbėkite apie vaiko elgesį, o ne apie abejotinus draugus.
Stebėjimas ir bendravimas
Draugų pasirinkimas yra svarbi paauglystės dalis, ir jūs ne visada suprasite vaiką ar sutiksite su jo pasirinkimais. Svarbiausia - stebėti vaikus ir bendrauti su jais: tik taip sužinosite, ar jie užmezga sveikus santykius ir kada metas pakalbėti apie jų elgesį ir pasekmes. Likite ramūs ir užtikrinti, stebėkite iš šono - taip daug geriau žinosite, kada įsikišti, o kada leisti įvykiams tekėti sava vaga.
Gimimo eiliškumas ir asmeniniai santykiai
Gimimo eiliškumas taip pat gali turėti įtakos asmeniniams santykiams. Psichologė Linda Blair teigia, kad ankstyvosios vaikystės patirtys stato pamatą, ant kurio kursime savo gyvenimus ir romantinius santykius.
Vyriausias vaikas
Vyriausi vaikai dažniausiai būna inteligentiški, labai atsakingi ir siekiantys aukščiausių tikslų. Kai jie užauga ir įsimyli, šios teigiamos savybės persiduoda ir jų asmeniniams santykiams. Jie labai organizuoti ir atsakingi, linkę rūpintis ir globoti kitus. Santykiuose pirmagimiais visada galima pasitikėti: jie daug iš savęs reikalauja ir yra labai savikritiški. Tačiau užaugę vyriausi vaikai neretai tampa perfekcionistais, mėgsta visus ir viską kontroliuoti.
Vidurinysis vaikas
Galima sakyti, jie viena koja stovi ten, kur pirmagimiai, o kita ten, kur jaunėliai. Tai iš prigimties taikdariai. Jie geriausiai iš visų vaikų moka prisitaikyti, dažniausiai yra labai diplomatiški ir geri derybininkai, nes jiems nuolat reikia tartis su vyresniais ir jaunesniais vaikais. Jie labai vertina teisingumą. Viduriniesiems vaikams užaugus svarbu išmokti kalbėti apie tai, kas netenkina santykiuose. Kartais šie asmenys per daug lengvai pasiduoda kitų žmonių įtakai.
Jaunėlis
Jauniausi vaikai nuolat ieško kitų žmonių dėmesio, jie linkę rizikuoti ir mėgsta sužavėti kitus. Santykiuose jaunėliai linkę būti žaismingi ir spontaniški. Tai žmonės, su kuriais lengva bendrauti ar tiesiog būti šalia. Jie labai anksti išmoksta tinkamai bendrauti su vyresniais šeimos nariais. Paprastai jiems sekasi kurti glaudžius asmeninius santykius. Neigiamos jų savybės yra tos, kad jaunėliai gali tikėtis, kad kiti visada už juos viską nuspręs ir gali būti gana vėjavaikiški kaip partneriai. Jaunėliai gali siutinti pirmagimius dėl savo gebėjimo visus sužavėti.
Vienturtis vaikas
Augdami vienturčiai vaikai niekada neturi varžytis su kitais dėl tėvų meilės ir dėmesio. Jie yra paprasti, atsakingi ir priklausomi nuo kitų. Tačiau kadangi į juos visada būdavo nukreiptos tėvų akys, užaugę šie vaikai gali reikalauti daug dėmesio ir meilės sau. Jie užaugo būdami dėmesio centre ir yra įpratę, kad beveik visada jų emociniai bei fiziniai poreikiai būtų patenkinti. Teigiama, kad užaugusiems vienturčiams vaikams geriausiai kurti santykius su suaugusiais pirmagimiais, nes tiek vieni, tiek kiti vertina atsakomybę ir patikimumą. Su jaunėliais santykiai gali būti šiek tiek kampuoti (sudėtingi). Vienturčiai vaikai auga tarp suaugusiųjų, todėl gali būti pernelyg rimti ir jaunėlių spontaniškumą bei pomėgį rizikuoti gali laikyti vaikiškais.
Santykių stiprinimas ir emocinė gerovė
Norint sukurti sveikus ir harmoningus vaikų ir tėvų santykius, svarbu investuoti į emocinę gerovę, bendravimą ir tarpusavio supratimą.
Tvarus bendravimas
Tvarus, pozityvus bendravimas poroje yra pagrindas sveikai šeimai. Poros tikslai turėtų būti aiškūs, o asmeninė prasmė santykiuose - suvokiama. Vyro ir moters atsakomybės ir pareigos, emociniai poreikiai, lūkesčiai, saugumas ir ribos turėtų būti aptariami atvirai ir nuoširdžiai. Dialoginis bendravimas yra būtinas norint išvengti nesusipratimų ir konfliktų.
Pasiruošimas tėvystei
Pasiruošimas tėvystei yra svarbus žingsnis kuriant darnią šeimą. Tėvo ir motinos vaidmenys, funkcijos ir pareigos šeimoje turėtų būti aiškiai apibrėžti. Nėštumas ir kūdikystė yra ypatingi laikotarpiai, reikalaujantys daug dėmesio ir rūpesčio.
Vaiko emocinė raida
Vaiko emocinė raida yra nuolatinis procesas, kuriam reikia nuolatinio tėvų dėmesio. Svarbu kurti sveiką santykį su vaikais, brėžti ribas ir leisti vaikams išreikšti savo jausmus.
Šeimos įtaka
Šeima, kurioje augau, yra mano kuriamos šeimos pagrindas. Mano tėvo ir mamos vaidmuo šeimoje, mano santykis su mama ir tėvu, mano vaikystė - visa tai turi įtakos mano santykiams su savo vaikais. Tėvų teigiamos ir neigiamos savybės taip pat daro įtaką mano elgesiui ir požiūriui į gyvenimą.
Harmonija ir balansas
Harmonija ir balansas visose asmeninio gyvenimo srityse yra būtini norint sukurti laimingą šeimą. Savęs pažinimas, savianalizė, tikslingi asmenybės pokyčiai, motyvai, elgsena, veiksmai, saviugdos pratimai, mano dvasinė ir fizinė ekologija, energijos šaltiniai, mano aplinka, savirealizacija - visa tai padeda man būti geresniu tėvu ir partneriu.
Socialiniai santykiai
Darnūs ir pozityvūs santykiai su kaimynais, gimine, draugais, bendradarbiais, kolegomis, tvari tauta, pasaulis kaip šeima, bendruomeniškumas - visa tai prisideda prie mano gerovės ir laimės.
Emocinis intelektas
Emociniai poreikiai ir norai, emocijų reiškimas, emocinis intelektas, emocijų valdymas - visa tai padeda man suprasti save ir kitus, kurti tvirtus ir patikimus santykius.
tags: #asmeniniai #vaiku #ir #tevu #santykiai