Marija Antuanetė, Prancūzijos karalienė, yra viena iš labiausiai aptariamų istorinių asmenybių. Jos gyvenimas, apipintas prabanga, intrigomis ir tragišku likimu Prancūzijos revoliucijos metu, iki šiol įkvepia menininkus, istorikus ir visuomenę. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Marijos Antuanetės vaidmenį motinos, jos santykius su vaikais ir kaip tai atsispindėjo istoriniame kontekste.
Marija Antuanetė: nuo Austrijos princesės iki Prancūzijos karalienės
Marija Antuanetė (Marie-Antoinette), gimusi 1755 m. lapkričio 2 d., buvo Austrijos imperatorienės Marijos Teresės dukra. 1770 m. ji ištekėjo už Prancūzijos sosto įpėdinio Liudviko, vėliau tapusio karaliumi Liudviku XVI. Atvykusi į Prancūziją, Marija Antuanetė susidūrė su priešiškumu dėl savo užsienietiškos kilmės ir buvo kritikuojama dėl savo išlaidumo bei artimų ryšių su favoritus, kurių reputacija buvo bloga.
Karalienės įvaizdis ir visuomenės nuomonė
Prancūzijoje Marija Antuanetė buvo nemėgstama kaip užsienietė, vėliau tapo dar nepopuliaresnė dėl savo favoritų blogos reputacijos ir išlaidumo, daugelio manymu, turėjusio įtakos Prancūzijos vyriausybės finansiniams sunkumams. Nors teigiama, kad karalienė išlaidavo dideles sumas pinigų (1787 m. karaliaus šeima išleido 1 250 000 livrų, kai Prancūzijos visos pajamos buvo 560 mln. livrų), svarbu pažymėti, kad tai tik dalis bendro paveikslo.
Marijos Antuanetės įvaizdis buvo nuolat formuojamas ir keičiamas, ypač Prancūzijos revoliucijos metu. Ji buvo vaizduojama kaip lengvabūdė ir abejinga karalienė, o jai priskiriami žodžiai "Jei žmonės neturi duonos, tegul valgo pyragaičius" tapo arogancijos ir atitrūkimo nuo realybės simboliu. Vis dėlto, istorikai teigia, kad ši frazė jai nebuvo pasakyta, o tai tik dar vienas būdas diskredituoti karalienę.
Motinystė ir santykiai su vaikais
Nors Marija Antuanetė dažnai vaizduojama kaip lengvabūdė karalienė, svarbu pažymėti, kad ji buvo ir motina. Susilaukusi vaikų, ji stengėsi būti rūpestinga ir mylinti motina. Nors sklido paskalos, kad vaikai nuo karalienės meilužių, Liudvikas XVI itin mylėjo savo vaikus. Karalienė stengėsi atsiriboti nuo dvaro ir sukurti savo karalystę karalystėje.
Taip pat skaitykite: Apie Mergelę Mariją
Marija Antuanetė siekė, kad jos vaikai susipažintų su žemės ūkiu. Tačiau jos prielankumo valstiečių klasei nepakako, kad ji neprarastų savo galvos, bet ji stengėsi.
Prancūzijos revoliucija ir tragiškas likimas
1789 m. prasidėjus Prancūzijos revoliucijai, Marija Antuanetė buvo ryžtingesnė už vyrą, laikėsi bekompromisės pozicijos ir siekė Austrijos karinės intervencijos. 1791 m. karališkoji šeima bandė pabėgti iš Paryžiaus, tačiau buvo sugauta ir sugrąžinta kaip belaisviai. 1792 m. monarchija buvo panaikinta, o 1793 m. Liudvikas XVI buvo nukirsdintas.
Po vyro mirties Marija Antuanetė buvo atskirta nuo sūnaus Liudviko Karolio ir kalinta atskirai. Teisme jai priminė krūties formos indą, briliantų skandalą ir iždo švaistymą. Ji net kaltinta tvirkinusi 8 metų sūnų. 1793 m. spalio 16 d. Marija Antuanetė buvo giljotinuota.
Marijos Antuanetės palikimas
Marija Antuanetė įėjo į istoriją ne dėl laimėjimų, o dėl fatališkų nesėkmių. Jos gyvenimas tapo įspėjimu apie prabangos ir atitrūkimo nuo realybės pavojus. Tačiau ji taip pat prisimenama kaip motina, stengusis apsaugoti savo vaikus revoliucijos akivaizdoje. Marijos Antuanetės įvaizdis ir toliau gyvuoja mene, literatūroje ir kine, įkvepiant naujas kartas.
Marijos Antuanetės laiškai: paslaptys ir atradimai
Prancūzijos revoliucijos metu Marija Antuanetė slapta susirašinėjo su Švedijos grafu Axel von Fersen - artimu draugu ir meilužiu. Šiuose laiškuose daugiausiai rašoma apie politiką, tačiau kai kuriuos žodžius ir ištisas eilutes nežinomas cenzorius užbraukė. Mokslininkai, pasitelkę rentgenofluorescentinę spektroskopiją, iššifravo paslėptą informaciją ir nustatė cenzorių. Paaiškėjo, kad cenzoriumi buvo pats Axelis von Fersen.
Taip pat skaitykite: Kelias į Muzikos Olimpą: Monikos Marijos Paulauskaitės istorija
Taip pat skaitykite: Asmeninis Monikos gyvenimas