Įvadas
Senyvo amžiaus asmenų ir suaugusių asmenų su negalia globa yra svarbi socialinės politikos sritis, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši sritis apima platų spektrą paslaugų ir priemonių, skirtų užtikrinti orų ir kokybišką gyvenimą asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė ar laikina pagalba. Lietuvoje šių asmenų globą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, nustatantys socialinių paslaugų teikimo principus, finansavimą, kokybės standartus ir kitus svarbius aspektus. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius senyvo amžiaus asmenų ir suaugusių su negalia globą Lietuvoje.
Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai
Norint suprasti teisinį reglamentavimą, svarbu išsiaiškinti pagrindines sąvokas, vartojamas šioje srityje.
Socialinė priežiūra - tai specialistų pagalba asmeniui (šeimai), apimanti socialinės įtraukties didinimą, asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savimi (šeima) ugdymą.
Socialinis darbuotojas - asmuo, dirbantis socialinį darbą.
Socialinių paslaugų įstaiga - socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Globos galimybės vyresnio amžiaus žmonėms
Supervizija - darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą. Supervizija gali būti vykdoma individualiai arba grupėse.
Grupinio gyvenimo namai - socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę socialinę globą ne daugiau kaip dešimčiai suaugusių asmenų su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenų.
Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras - socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, kuris teikia metodinę pagalbą organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai, gerinant jų kokybę, dalijasi gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi.
Kitos sąvokos, vartojamos teisės aktuose, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatyme, Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys globą
Socialinių paslaugų įstatymas
Socialinių paslaugų įstatymas yra vienas pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą Lietuvoje. Šis įstatymas nustato socialinių paslaugų organizavimo principus, rūšis, teikimo tvarką ir finansavimą. Įstatymas apibrėžia asmenų (šeimų) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarką.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai slaugos namų projektams
Kiti svarbūs įsakymai ir nutarimai
Socialinių paslaugų katalogas (Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymas). Katalogas apibrėžia socialinių paslaugų rūšis ir jų turinį.
Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymas). Aprašas nustato tvarką, pagal kurią vertinamas asmens ar šeimos poreikis socialinėms paslaugoms ir priimamas sprendimas dėl jų skyrimo.
Socialinės globos normos (Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymas). Šios normos nustato minimalius reikalavimus socialinės globos kokybei ir apimčiai.
Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas). Aprašas reglamentuoja asmenų mokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas). Metodika nustato principus, pagal kuriuos apskaičiuojamos lėšos, skirtos socialinių paslaugų finansavimui.
Taip pat skaitykite: Priežiūros aspektai globojant senolius
Kiti įstatymai
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šis įstatymas nustato asmenų su negalia teisių apsaugos pagrindus ir principus.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo. Šis įstatymas įtvirtina Lietuvos įsipareigojimus užtikrinti neįgaliųjų teises pagal tarptautinius standartus.
Tikslinių kompensacijų įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja tikslinių kompensacijų skyrimą asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šis įstatymas nustato apsaugos nuo smurto priemones, kurios gali būti taikomos ir senyvo amžiaus asmenims bei suaugusiems asmenims su negalia.
Institucinė globa ir jos reglamentavimas
Institucinė globa yra viena iš socialinės globos formų, kai asmenys apgyvendinami socialinės globos įstaigose. Lietuvoje institucinę globą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, nustatantys reikalavimus įstaigoms, paslaugų kokybę ir asmenų teises.
Grupinio gyvenimo namai
Grupinio gyvenimo namai yra socialinės globos įstaigos, teikiančios trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę socialinę globą ne daugiau kaip dešimčiai suaugusių asmenų su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenų. Šios įstaigos siekia sukurti namų aplinką, kurioje asmenys galėtų gyventi savarankiškai, gauti reikiamą pagalbą ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Higienos normos
- Higienos norma HN 125:2019 “Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”. Ši norma nustato bendruosius sveikatos saugos reikalavimus, taikomus suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigoms.
Viliaus Gaigalaičio globos namų pavyzdys
Viliaus Gaigalaičio globos namai yra viena iš socialinės globos įstaigų Lietuvoje, kurios veiklą reglamentuoja įvairūs vidaus dokumentai. Šie dokumentai nustato įstaigos darbo tvarką, darbuotojų atsakomybę, paslaugų kokybės standartus ir kitus svarbius aspektus.
Viliaus Gaigalaičio globos namų darbo reglamentas. Reglamentas nustato įstaigos darbo tvarką ir organizavimą.
Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus tvarkos taisyklės. Taisyklės nustato elgesio normas ir tvarką įstaigos viduje.
Viliaus Gaigalaičio globos namų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašas. Aprašas nustato darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką.
Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus kontrolės politika. Politika nustato vidaus kontrolės mechanizmus, skirtus užtikrinti įstaigos veiklos efektyvumą ir atitiktį teisės aktams.
Viliaus Gaigalaičio globos namų etikos kodeksas. Kodeksas nustato etikos principus, kurių turi laikytis įstaigos darbuotojai.
Viliaus Gaigalaičio globos namų antikorupcinio elgesio kodeksas. Kodeksas nustato antikorupcinio elgesio principus ir priemones.
Viliaus Gaigalaičio globos namų kokybės politika. Politika nustato įstaigos tikslus ir principus, susijusius su paslaugų kokybės užtikrinimu.
Įstaigos darbuotojų veiklos vertinimo ir socialinio darbuotojo profesinių kompetencijų įsivertinimo tvarkos aprašas. Aprašas nustato darbuotojų veiklos vertinimo ir profesinių kompetencijų įsivertinimo tvarką.
Viliaus Gaigalaičio globos namų paslaugų gavėjų teisių chartija. Chartija nustato paslaugų gavėjų teises ir pareigas.
Viliaus Gaigalaičio globos namų konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas. Aprašas nustato konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką.
Viliaus Gaigalaičio globos namų pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas. Sąrašas nustato pareigybes, į kurias skiriama konkurso būdu.
Metodinė pagalba ir supervizija
Socialinių paslaugų teikimo kokybė priklauso nuo darbuotojų kompetencijos ir nuolatinio tobulėjimo. Metodinę pagalbą ir superviziją teikia specializuotos įstaigos ir specialistai.
Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras teikia metodinę pagalbą organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai, gerinant jų kokybę, dalijasi gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi.
Supervizija yra darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą.