Vasara - metas, kai lauko kavinėse ar paplūdimiuose dažnai matome šalia vaikų rūkančius tėvus. Suaugusieji turi galimybę rinktis, ar būti rūkančiųjų aplinkoje, arba bent jau paprašyti aplinkinių nerūkyti, tačiau vaikai tokios galimybės dažniausiai neturi. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią žalą kūdikiams daro rūkymas, ypač pasyvus ir tretinis rūkymas, bei kokios yra galimos pasekmės.
Pasyvus rūkymas ir jo pavojai
„Mano šeimos klinikos“ šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė primena, kad ekspertų skaičiavimais, viena valanda prirūkytoje patalpoje prilygsta vienai surūkytai cigaretei. Pasyvus rūkymas kasmet pasiglemžia apie pusę milijono gyvybių. Kenksmingos medžiagos patenka ne tik įkvepiant, bet ir per odą.
Pasyvaus rūkymo poveikis suaugusiems
Ilgą laiką išbuvus prirūkytoje patalpoje ar šalia rūkančio asmens, net suaugęs žmogus gali jausti intoksikacijos požymius: galvos svaigimą, skausmą, pykinimą. Pasyvus rūkymas gali sudirginti akis, sukelti čiaudulį, slogą ar kosulį. Dažnai būnant prirūkytose patalpose, didėja rizika susirgti vėžiu, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pasyvaus rūkymo poveikis vaikams
Vaikai, būdami šalia rūkančiųjų, cigarečių dūmus ne tik įkvepia. Kadangi vaikų oda plona, kenksmingos medžiagos lengvai per ją patenka į kraują. Yra duomenų, kad net 70 proc. vaikų dėl pasyvaus rūkymo susiduria su sveikatos sutrikimais, o vaikams, kurie dažnai būna prirūkytose patalpose, tikimybė susirgti plaučių ligomis išauga net 50 proc. Tėvai gali nė nepagalvoti, kad jų vaikas serga astma, bronchitu, plaučių uždegimu, įvairiomis kvėpavimo takų ir infekcinėmis ligomis ar net vidurinės ausies uždegimu dėl to, kad aplinkoje rūkoma.
Itin pažeidžiami yra kūdikiai, kurių aplinkoje apskritai neturėtų būti rūkoma. Pasyvus rūkymas gali būti net staigios kūdikių mirties sindromo priežastimi, nes nikotinas, patekęs į kūdikio kvėpavimo takus, gali sukelti ūmų kvėpavimo takų nepakankamumą.
Taip pat skaitykite: Rūkymo rizika nėštumo metu
Pasyvaus rūkymo įtaka pažinimo funkcijoms
Pasyvus rūkymas turi neigiamos įtakos vaikų pažinimo funkcijų vystymuisi, nes cigarečių dūmuose esančios medžiagos veikia nervines ląsteles. Dėl cigarečių dūmuose esančių smalkių bei kitų toksinų poveikio vaikams trūksta deguonies, tai veikia vaikų gebėjimą susikaupti, darbingumą ir mokymosi rezultatus.
Rūkymas nėštumo metu
Vienas baisiausių vaizdų - matyti besilaukiančią moterį su cigarete. Pasyvus rūkymas didina riziką pagimdyti negyvą kūdikį ar kūdikį su negalia. Tokį neigiamą poveikį gali sukelti buvimas šalia rūkančiųjų tris ar keturias valandas per parą.
Tretinis rūkymas: nematomas pavojus
Vis dažniau minimas ne tik antrinis, bet ir tretinis rūkymo poveikis, kai cigarečių teršalų įkvepiama ne tiesiogiai rūkymo metu ar būnant šalia rūkančiojo, bet rūkalų dūmams įsigėrus į baldus, kilimus ar drabužius bei vėl patekus į orą. Dėl to gydytojai įspėja nerūkyti ne tik šalia vaikų, jų aplinkoje, bet ir automobiliuose, net jeigu tuo metu važiuojama be keleivių.
Rūkymas automobilyje
Su pasyvaus rūkymo problema vaikai dažnai susiduria automobilyje, jeigu jame yra rūkoma net ir atsidarius langą. Rūkydami automobilyje žmonės mano, kad dūmai greit išsivėdins, tačiau toksiškos medžiagos susigeria į minkštus paviršius - sėdynes, kilimėlius, ir juose išlieka dar kurį laiką.
Elektroninės cigaretės: ar saugesnė alternatyva?
Apie tikslų elektroninių cigarečių poveikį sveikatai dar mažai žinoma. Nemažai atliekamų tyrimų finansuojama išorinių partnerių, t. y. daugelį straipsnių, kuriuose teigiama, kad el. cigaretės nėra žalingos, rėmė cigarečių industrijos atstovai. Kituose moksliniuose straipsniuose, kuriuose nėra deklaruotų pašalinių interesų, teigiama, kad el. cigaretės yra žalingos.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: motinos atsakomybė
Nikotinas ir kitos toksinės medžiagos, esančios elektroninių cigarečių skystyje, dėl savo kancerogeninio, kvėpavimo sistemą žalojančio poveikio, gali padaryti negrįžtamą žalą vaikų ir jaunimo sveikatai. Elektroninė cigaretė yra prietaisas, susidedantis iš 3 dalių: skysčiu užpildytos kasetės, kaitiklio bei baterijos. Nuspaudus mygtuką, įjungiamas kaitiklis, kuris šildo skystį, o šiam tapus garais, jie įtraukiami į plaučius. Elektroninės cigaretės būna vienkartinės (keičiamos vienkartinės kapsulės) arba daugkartinės (naudojamos pildyklės). Daugelyje parduodamų el. skysčių yra nikotino ir aromatinių medžiagų, taip vienu metu patenkinant fizinį nikotino poreikį bei teigiamai stimuliuojant dėl malonaus kvapo (daugelis e. cigarečių vartotojų naudoja vaisių skonio e. skysčius). Mokslininkai teigia, kad e. cigaretės taip populiarėja tarp jaunimo dėl didelio skonių (kvapų) pasirinkimo. Taip pat, vartotojus traukia didelė el. cigarečių įvairovė.
Esant dabartiniam rūkymo paplitimui, manoma, kad 5,6 mln. žmonių miršta dėl rūkymo sukeltų ligų. Patyrę elektroninių cigarečių vartotojai dažniausiai įtraukia garus giliau, o prietaisą naudoja kur kas intensyviau, nei pradedantieji, todėl jų kraujyje nikotino kiekis yra didesnis ir beveik prilygsta susidarančiam rūkant įprastines cigaretes. Tyrimai rodo, kad augančiam organizmui nikotinas ir koncerogeninės medžiagos daro negrįžtamą žalą - žalingas poveikis smegenims, įskaitant pažintinius gebėjimus, bei raidą.
El. cigarečių garai skiriasi nuo įprastinių cigarečių dūmų, nes juose nėra dervų. Elektroninių cigarečių vartojimo rizika žmonių, o ypač vaikų ir jaunimo sveikatai, kelia nerimą, nes vis dar nėra aiškios ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės. Bet trumpalaikio jų rūkymo poveikio tyrimų rezultatai jau įspėja apie galimas grėsmes. Svarbu suprasti, kad elektroninių cigarečių sudėtyje esantis nikotinas sukelia priklausomybę.
Neverta rinktis iš dviejų blogybių - tradicinės ar elektroninės cigaretės. Tiesa yra ta, kad garinant elektronines cigaretes į žmogaus organizmą patenka bent keletas ypatingai nuodingų ir organizmui kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, formaldehidas, acto rūgšties aldehidas, sunkiųjų metalų nanodalelės. Minėtos medžiagos, patekusio į organizmą, gali sukelti sunkius plaučių pažeidimus ir kitaip pakenkti sveikatai. Žmonės, kurie veipina, turi dvigubai didesnę riziką susirgti vėžiu, įgyti su kraujotaka bei širdies veikla susijusių sveikatos sutrikimų. O kartais veipinimu užsiimantys žmonės patenka į ligoninę dėl kilusių traukulių.
Elektronines cigaretes garinantys paaugliai kartais sako, kad paveipinę jie nurimsta, pasijunta geriau. Tačiau daliai jaunų žmonų veipinimas ne padeda pasijusti geriau, bet sukuria emocinės sveikatos sunkumų - pavyzdžiui, jų nerimas padidėja, jie susiduria su dėmesio išlaikymo problemomis, ima dažniau elgtis impulsyviai ir neapgalvotai. O rizikingiausia, matyt, tai, kad įsigydamas elektroninių cigarečių užpildus iš nežinomų prekeivių, tu išvis negali žinoti, kokių medžiagų jame yra įdėta ir rizikuoji sukelti didelį pavojų savo sveikatai.
Taip pat skaitykite: Saugumas ir Orgazmai Nėštumo Metu
Ką daryti rūkantiems tėvams?
Svarbiausias dalykas, kurį rūkantys tėvai gali padaryti - mesti rūkyti. Turintiems rūkymo priklausomybę ir norintiems, bet negalintiems mesti rūkyti iš karto, kaip mažiau kenksmingas rūkymo būdas kai kuriose šalyse rekomenduojami kaitinamojo tabako ir kiti bedūmiai tabako gaminiai, kuriuose „išjungiamas“ degimo procesas. Pasak gydytojos, galbūt jie mažiau kenksmingi, tačiau jų poveikis kol kas dar nėra iki galo ištirtas.
Gydytoja pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais iš savo pacientų girdi, kad jaunesni žmonės į šią problemą žiūri kur kas atsakingiau ir vaikų aplinkoje tiek namuose, tiek viešose vietose stengiasi nerūkyti.
Rūkymas žindymo laikotarpiu
Jei kūdikio susilaukusi mama rūko, mažylis ne savo noru tampa pasyvus rūkorius. Nors mama rūko atokiau nuo kūdikio, nikotinas ir kiti kenksmingi toksinai kaupiasi ore, mamos organizme ir piene, įsigeria į drabužius. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad krūtimi maitinami kūdikiai, net jei jų mamos nemeta rūkyti, vis tiek patiria mažesnę riziką susirgti įvairiomis ligomis, nei dirbtinai (t. y. pieno mišiniais) maitinami kūdikiai.
Nedideli nikotino ir kitų tabako dūmuose esančių cheminių medžiagų (švino, arseno ir formaldehido) kiekiai patenka ir į motinos pieną. Mesti rūkyti - bene pats svarbiausias žingsnis, jei norite iš tiesų apsaugoti savo ir savo šeimos sveikatą. Jeigu jums sunku mesti rūkyti, svarbu nenutraukti žindymo, bet dėti visas pastangas, kad sumažintumėte neigiamą poveikį kūdikiui. Kai kuriuose tyrimuose buvo nustatyta, kad rūkančios mamos savo kūdikius žindo trumpiau nei nerūkančios. Kartais potraukis būna toks stiprus, kad mamos geriau ne meta rūkyti, o nuraukia žindymą, tačiau, kaip jau minėta, tai - netinkamas sprendimas. Nors elektroninės cigaretės yra kiek saugesnė alternatyva, lyginant su tradicinėmis cigaretėmis, tačiau reikėtų pasistengti atsikratyti ir šio žalingo įpročio. Kai kurios besilaukiančios moterys ir žindančios mamos elektronines cigaretes renkasi kaip mesti rūkyti padedančią priemonę.
Pasyvus rūkymas - ne mažiau žalingas, tad mama ar tėtis turėtų rūkyti lauke arba bent jau kitoje patalpoje. Svarbu, kad cigarečių dūmai ir juose esančios dalelės nepatektų į mažylio kvėpavimo takus. Prieš einant rūkyti galima užsimesti viršutinį drabužį (pavyzdžiui, striukę ar lietpaltį): jis padės apsaugoti kasdienius drabužius nuo dūmų dalelių ir nemalonaus kvapo. Kai kurie tyrimai rodo, kad rūkymas turi įtakos kūdikio svorio augimui. Tad verta stebėti, ar žindantis kūdikis, kurio mama rūko, normaliai priauga svorio. Jeigu mažylis sveria per mažai, galima išbandyti įvairius būdus pieno kiekiui padidinti.
Žindančiai mamai rūkant, nikotino kiekis jos kraujyje ir piene iš pradžių didėja, o laikui bėgant pradeda mažėti. Be to, iškvepiamo anglies monoksido kiekis žymiai padidėja pirmąją valandą po rūkymo (tiesa, nedidelius jo kiekius rūkanti mama iškvepia dar 24 valandas). Taigi, rūkant iškart po maitinimo nikotino kiekis piene sumažės, vėliau vėl žindomas kūdikis įkvėps mažiau anglies monoksido. Praėjus maždaug 90 min. po rūkymo mamos kraujyje ir piene nikotino sumažėja maždaug perpus.
Mesti rūkyti gali padėti ne tik įvairios terapijos, išmaniųjų telefonų programėlės, specializuota literatūra ir pan., bet ir tam skirti produktai (pavyzdžiui, nikotino guma ar pastilės). Jei įsigijote mesti rūkyti padedančių priemonių su nikotinu, naudokite jas iškart po maitinimo, kad prieš pat žindymą nikotino kiekis kraujyje spėtų sumažėti. Transderminiai nikotino pleistrai nuolat aprūpina organizmą nikotinu, todėl jo kiekis kraujyje ir piene išlieka pastovus. Tačiau nikotino lygis bus kur kas mažesnis, nei rūkant įprastas cigaretes. Žindančioms mamoms, kurios vartoja mesti rūkyti padedančius medikamentus, negalima vėl pradėti rūkyti.
Rūkymo poveikis nėštumo metu ir po jo
Neigiama rūkymo nėštumo metu įtaka gali pasireikšti ne tik vaisiui, naujagimiui, bet ir lydėti žmogų visą gyvenimą. Tuo pačiu tai yra nuo motinos priklausomas koreguojamas rizikos veiksnys, kurį galima pašalinti. Taip būtų užkirstas kelias galimoms komplikacijoms ir pasekmėms. Moksliniai tyrimai rodo, kad 35 - 75 proc. rūkančių moterų atsisako šio žalingo įpročio dar nepasibaigus nėštumui.
Kaip informuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos specialistė akušerijos ir ginekologijos srities, profesorė Rūta Nadišauskienė, rūkant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Tabako dūmuose yra ir apie 90 vėžį sukeliančių medžiagų. Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Kuo mažiau deguonies ir maisto medžiagų gauna vaisius, tuo labiau sutrinka normalus jo vystymasis.
Tokio dalyko, kaip „saugus motinai ir jos vaisiui surūkomo cigarečių skaičiaus“ paprasčiausiai nėra. Nepavykus mesti rūkyti iki nėštumo, moteris tai gali padaryti nėštumo metu. Geriausių rezultatų pasiekiama, jei nėščioji neberūko jau nuo pirmojo trimestro, tačiau mesti rūkyti niekada nebūna per vėlu. Rūkymas padidina persileidimo, vaisiaus apsigimimų, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo netgi naujagimio žūties riziką. Taip pat, kūdikis gali gimti per mažo svorio. Labiausiai tai įtakoja rūkymas trečiajame nėštumo trimestre.
Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkymas neigiamai įtakoja ir žindymą. Tai pasireiškia mažesniu išsiskiriančio pieno kiekiu, mažesniu jo maistingumu ir trumpesne žindymo trukme. Rūkančių tėvų vaikai po gimimo dažniau serga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, astma ir ausų uždegimais. Vėliau mokyklinio amžiaus vaikai dažniau susiduria su skaitymo ir rašymo sunkumais. Lyginant su nerūkančių tėvų vaikais, jie prasčiau koncentruoja dėmesį, yra hiperaktyvūs bei pasiekia prastenių mokymosi rezultatų.
Nėštumas dažnai priverčia moteris susimąstyti ne tik apie savo, bet ir apie savo būsimo naujagimio sveikatą, todėl nėščiosios dažnai ieško pagalbos. Nėščioji visada gali kreiptis į savo bendrosios praktikos slaugytoją, šeimos gydytoją ar akušerę. Motinai ir būsimam kūdikiui palankiau būtų, jei moteris iš karto mestų rūkyti. Tačiau, jei tai pasirodo per sunku, moteris galėtų mažinti surūkomų cigarečių kiekį po truputį. Nėštumo metu pakaitinė nikotino terapija turėtų būti naudojama tik prižiūrint gydytojui ir išbandžius nemedikamentinius metodus.
Jei moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali neigiamai paveikti vaisių. Šis poveikis pasireiškia padidėjusia persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ar mažesnio gimimo svorio tikimybe.
Pasyvaus rūkymo sukeliamos ligos
„Cigarečių dūmuose randama apie 4 tūkst. nuodingų medžiagų, kurias šalia esantys žmonės įkvepia į plaučius. Pabuvus prirūkytoje patalpoje vos valandą - poveikis toks pat, lyg būtumėte surūkę vieną cigaretę. Nerūkantysis, pabuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą. Be to, šie dūmai dirgina akių, burnos, nosies gleivines, o tai sukelia akių ašarojimą, kosulį. Tačiau didžiausia problema kyla tuomet, kai kalbame apie pasyvaus rūkymo poveikį vaikams, kurie yra itin jautrūs cigarečių dūmams“, - įspėja gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič.
Atrodo, savaime suprantamas faktas, kad rūkyti šalia vaikų nereikėtų. Vis tik gydytoja pastebi, kad tokios situacijos pasitaiko dažniausiai dėl to, kad tėvams trūksta informacijos apie pasyvaus rūkymo sukeliamą pavojų aplinkiniams. Pavyzdžiui, retas susimąsto, kad vaikai būdami šalia rūkančiųjų ne tik įkvepia cigarečių dūmų, tačiau dėl jų plonos odos kenksmingos medžiagos lengvai per ją patenka į kraują. Kitas aspektas, anot specialistės, yra tas, kad dažnai šalia mažamečių rūko tie žmonės, kurie patys užaugo tokioje aplinkoje.
70 proc. vaikų dėl pasyvaus rūkymo susiduria su sveikatos sutrikimais, o vaikams, kurie dažnai būna prirūkytose patalpose, tikimybė susirgti plaučių ligomis išauga net 50 proc. Pasyvus rūkymas vaikams gali iššaukti tokias ligas, kaip astma, bronchitas, plaučių uždegimas, įvairios kvėpavimo takų ir infekcinės ligos ar net vidurinės ausies uždegimas. Kalbant apie kūdikius, jų aplinkoje apskritai neturėtų būti rūkoma - jie yra itin pažeidžiami, o pasyvus rūkymas gali būti net staigios kūdikių mirties sindromo priežastimi.
Pasyvus rūkymas ir pažinimo funkcijos
Gydytoja taip pat patvirtina faktą, kad pasyvus rūkymas turi neigiamos įtakos vaikams, kai kalbame apie pažinimo funkcijų vystymąsi: „Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad cigarečių dūmuose esančios medžiagos veikia nervines ląsteles, dėl to gali sulėtėti vaikų vystymasis“. Gydytoja T. Volosevič priduria, kad dėl cigarečių dūmuose esančių smalkių bei kitų toksinų poveikio vaikams, kurie dažnai būna šalia rūkančiųjų, trūksta deguonies. Savaime suprantama, kad tai turi įtakos jų gebėjimui susikaupti, darbingumui ir mokymosi rezultatams.
Rūkymas ir kūdikio miegas
Nikotinas, esantis rūkančios matinančios motinos piene, trumpina kūdikio miego laiką. Tyrimai parodė, kad motinų, rūkiusių iki maitinimo, kūdikiai miegojo vidutiniškai 37% trumpiau. Nikotinas mažina prolaktino, hormono, stimuliuojančio pieno atsiradimą, gamybą organizme. Rūkančių moterų pieno mažėja sparčiau. Moterys, kurios rūkė prieš, per ir po nėštumo, dvigubai dažniau nustoja matinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių. Yra žinoma, kad bent pirmąsias 24 savaites maitinimas krūtimi yra nepaprastai svarbus kūdikio sveikatai.
Tyrimais nustatyta, kad didžiausia nikotino koncentracija motinos piene būna 30-60 minučių po surūkytos cigaretės. Nikotinas išsivalo per maždaug tris valandas. Todėl mažesnis blogis yra užsirūkyti iškart po maitinimo, negu prieš pat jį.
Patarimai rūkančioms mamoms
- Rūkykite lengvesnes cigaretes ir kiek įmanoma, mažinkite surūkomų cigarečių skaičių per dieną.
- Jei nekreipsime dėmesio į kitus neigiamus rūkymo aspektus, o tik į nikotino kiekį, mažiau kenkia keleto cigarečių surūkymas, negu priemonių nuo rūkymo, kurių sudėtyje yra nikotino naudojimas. Ypač tai pasakytina apie nikotino pleistrus, kurie aprūpina organizmą pastoviu nikotino kiekiu.
- Jei galite nerūkyti, nerūkykite.
Išvados
Rūkymas daro didžiulę žalą kūdikiams ir vaikams, tiek tiesiogiai, tiek per pasyvų ir tretinį rūkymą. Svarbu suprasti, kad net mažiausias kiekis cigarečių dūmų gali turėti neigiamą poveikį vaiko sveikatai ir vystymuisi. Rūkantys tėvai turėtų siekti mesti rūkyti arba bent jau nerūkyti šalia vaikų ir jų aplinkoje. Elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai nėra saugi alternatyva ir turėtų būti vengiama. Svarbiausia - rūpintis vaikų sveikata ir gerove, kuri yra neįkainojama.
Kasmet gegužės 31-ąją vykdoma akcija „Gimiau nerūkantis“ siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą rūkymo poveikį vaisiui ir paskatinti nėščiąsias ir žindančias moteris nerūkyti (bei nebūti rūkančiųjų aplinkoje) dėl sveiko savo vaikelio vystymosi. Tačiau svarbu paminėti, kad nustoti rūkyti labai svarbu ir dar tik norinčiai susilaukti vaikų šeimai. Tyrimų duomenimis, rūkantys vyrai bei moterys turi dvigubai didesnę riziką turėti nevaisingumo problemų nei nerūkantys žmonės.