Skyrybos - emociškai ir teisiškai sudėtingas procesas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Svarbu suprasti, kaip skyrybos veikia, kai yra vaikų, ir ką tėvai turėtų žinoti, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko gyvenamosios vietos nustatymo po skyrybų klausimus, tėvų teises ir pareigas, teismų praktiką, bei pateiksime praktinių patarimų tėvams.
Vaiko interesų prioritetas
Skyrybų atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, svarbiausia yra vaiko interesai. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, tėvų gebėjimą patenkinti šiuos poreikius ir kitus veiksnius. Tai gali būti vaiko prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, jo įprasta aplinka, kiekvieno iš tėvų galimybės užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko amžius, branda ir jo norai (jei vaikas pakankamai brandus juos išreikšti).
Teisinis reglamentavimas
Lietuvos įstatymai numato, kad nė vienam iš tėvų nėra suteikiama absoliuti ir neribota teisė keisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, net jei pagal teismo sprendimą su tuo tėvu (motina) yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Visi klausimai, susiję su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.
Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Kitas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, vaiko nuolat gyventi į užsienio valstybę išvežti negalės, kol vaiko gyvenamoji vieta nebus nustatyta su juo.
Pagal suformuotą teismų praktiką, skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolat gyventi, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Nors teismų praktikoje nėra detalizuota, tačiau manytina, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) nesutikimu turėtų būti laikomos tokios situacijos, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) žodžiu arba raštu nesutinka duoti sutikimo dėl išvykimo gyventi į užsienio valstybę su vaiku (aktyvūs veiksmai) arba ignoruoja kitą iš tėvų prašantį duoti rašytinį sutikimą (neveikimas).
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Kadangi teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu, sprendžiant dėl išvykimo su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę, teismas atsižvelgia į vaiko norą. Bylose dėl leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi taip pat įvertinamos tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas, ar tėvą (motiną) ketinantį į kitą valstybę išvykti su vaiku nuolat gyventi su Lietuva kas nors sieja, t. y. ar yra artimųjų, su kuriais bendrauja ir palaiko ryšį Lietuvoje, ar turi Lietuvoje turto, moka mokesčius ir kita.
Svarbu žinoti, kad į kitą valstybę ketinantis su vaiku išvykti nuolat gyventi tėvas (motina) turėtų iš anksto pasirūpinti gyvenamąją vieta, turėti užsienyje darbą ar bent darbo pasiūlymą, žinoti, kokią ugdymo įstaigą vaikas galės lankyti, kaip bus užtikrinama vaiko sveikatos priežiūra. Jeigu vaikas kitoje valstybėje gyvens ne vienas su tėvu (motina), bet ir su kitais asmenimis, pavyzdžiui, sugyventine (-iu), gali būti vertinamas vaiko ir to sugyventinio tarpusavio ryšys, sugyventinio asmenybė (ar yra dirbantis, ar yra teistas ir pan.). Teismas taip pat gali vertinti ir dabartines gyvenimo Lietuvoje sąlygas. Rekomenduotina jau kreipiantis į teismą dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę) turėti pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus su vertimais, t. y. nuomos sutartį, gyvenamųjų patalpų nuotraukas, darbo pasiūlymą ar darbo sutartį, pažymą iš ugdymo įstaigos ir pan.
Pabrėžtina, kad įstatyme nustatyta, jog vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Taigi, išvykimas su vaiku gyventi į užsienio valstybę tikrai nereiškia, kad kitas iš tėvų likęs Lietuvoje su vaiku turės bendrauti tik elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nepaisant to, vis tiek turi būti nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka, kiek ji įmanoma atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta yra planuojama kitoje valstybėje nei skyrium gyvenančio tėvo (motinos). Skyrium gyvenantis tėvas (motina), liekantis Lietuvoje, vis tiek turi turėti vienodas galimybes rūpintis vaiku, leisti su juo laiką ir palaikyti tamprius ryšius. Tokiu atveju gali būti sudaromos galimybės kasdien bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis ir praleisti su vaiku dalį vasaros ar kitų atostogų pas skyrium gyvenantį tėvą (motiną) Lietuvoje ar užsienyje. Gali būti sudaryta ir daugiau galimybių bendrauti su kitu iš tėvų, jeigu tai yra įmanoma.
Vaiko nuomonė
Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas atsižvelgia į vaiko norą. Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvarka
Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pačių tėvų susitarimu arba teismo sprendimu.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Tėvų susitarimas
Geriausias būdas - tėvams patiems taikiai susitarti, su kuriuo iš jų gyvens vaikas. Tokį susitarimą rekomenduojama įforminti raštu ir patvirtinti teisme. Teismo patvirtintas susitarimas įgyja vykdomojo dokumento galią ir užtikrina didesnį teisinį aiškumą bei apsaugą ateityje.
Teismo sprendimas
Jei tėvai nesutaria, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia teismas. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.
Reikalingi dokumentai
Norint pradėti spręsti su vaikais susijusius klausimus po išsiskyrimo (net jei nebuvote susituokę), reikės šių pagrindinių dokumentų:
- Vaiko (-ų) gimimo liudijimas (-ai).
- Jūsų asmens tapatybės dokumentas.
- Kito tėvo (motinos) asmens duomenys ir žinoma kontaktinė informacija.
- Duomenys apie Jūsų ir kito tėvo (motinos) gaunamas pajamas ir turimą turtą (pvz., darbo užmokesčio pažymos, banko išrašai, nekilnojamojo turto registro išrašai).
- Informacija apie vaiko poreikius ir išlaidas (pvz., išlaidos darželiui/mokyklai, būreliams, sveikatos priežiūrai).
- Jei yra, ankstesni susitarimai ar teismo sprendimai, susiję su vaiku.
Bendravimo su vaiku tvarka
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
"50:50 procentų laiko" modelis
Dėl besikeičiančio visuomenės požiūrio ir vis dažniau pasitaikančio abiejų tėvų noro maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime, teismų praktikoje santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bylose per pastaruosius keletą metų pradėjo ryškėti nauja tendencija sprendžiant klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo - pradėtas taikyti vadinamasis „50:50 procentų laiko“ arba kitaip - „skandinaviškas“ modelis. Šio modelio esmė - abiejų tėvų maksimalus įsitraukimas į vaikų priežiūrą ir išlaikymą. Vaikų gyvenamoji vieta formaliai yra nustatoma su vienu iš tėvų, tačiau nustatoma specifinė skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarka, kuri lemia, kad abu tėvai praleidžia vienodai laiko su vaikais, pavyzdžiui, nustatant, kad skyriumi gyvenantis tėvas (motina) su vaikais bendraus kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Tokiu būdu abiem tėvams yra sudaroma galimybė maksimaliai įsitraukti į vaikų gyvenimą.
Tačiau teismų praktikoje yra išskiriami tam tikri kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar 50:50 bendravimo tvarkos nustatymas nepažeis vaikų interesų. Tam reikšmingos yra tokios aplinkybės, kaip kiekvieno iš tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaikų ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaikų socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalių jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikus į ugdymo įstaigas ir pasiimti iš jų, tėvų darbo grafikai ir kt.
Išlaikymas (alimentai)
Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne, ir ar gyvena kartu. Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) privalo mokėti alimentus vaikui. Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje dažnai orientuojamasi, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Kai nustatomas 50:50 bendravimo su vaikais modelis, vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Taigi, šių išlaidų, susijusių su būtinųjų (kasdieninių) vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, maistas, drabužiai, būstas ir pan.), priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą, tad jos gali būti nepriteisiamos. Vis dėlto vaiko poreikiai neapsiriboja vien būtinosiomis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų papildomų tėvų išlaidų (pavyzdžiui, privati mokykla, būreliai, stovyklos ir pan.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo yra formaliai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Vaiko gyvenamosios vietos keitimas
Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios - pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Toks aplinkybių pasikeitimas gali būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Praktiniai patarimai tėvams
- Susitarkite taikiai: Stenkitės susitarti su kitu tėvu dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo. Taikus susitarimas mažiau traumuoja vaikus, leidžia išsaugoti pagarbius tėvų santykius ir sutaupo laiko bei pinigų.
- Laikykitės vaiko interesų: Visada prisiminkite, kad svarbiausia yra vaiko gerovė. Priimkite sprendimus, atsižvelgdami į vaiko poreikius ir jausmus.
- Bendraukite su vaiku: Palaikykite nuolatinį ryšį su vaiku, nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena su jumis, ar ne. Dalyvaukite vaiko gyvenime, domėkitės jo pomėgiais ir sunkumais.
- Būkite lankstūs: Būkite pasirengę keisti susitarimus, jei to reikalauja vaiko interesai. Gyvenimas nuolat keičiasi, todėl svarbu prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
- Kreipkitės į specialistus: Jei jaučiate, kad negalite susitarti su kitu tėvu, kreipkitės į mediatorių, psichologą ar teisininką. Specialistai gali padėti rasti sprendimą, kuris atitiks visų šalių interesus.