Kūdikio gimimas - tai ypatingas įvykis, kuris gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir iššūkių. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad tai yra laimingiausias šeimos gyvenimo etapas, realybė neretai būna kitokia. Nauji tėvai, ypač moterys, gali susidurti su pogimdyvine depresija, kuri gali sukelti pyktį ant vyro. Ši būklė pasireiškia ne tik moterims, bet ir vyrams, ir gali turėti įtakos visai šeimai. Svarbu atpažinti simptomus ir laiku kreiptis pagalbos.
Pogimdyminė depresija: kas tai?
Pogimdyminė depresija - emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Dažniausiai ji pasireiškia po gimdymo praėjus maždaug 4-6 savaitėms, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminė depresija yra vienas iš nuotaikos sutrikimų, atsiradusių pogimdyviniame laikotarpyje. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą.
Pogimdyminės depresijos simptomai
Dažniausi pogimdyvinės depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika
- Bevertiškumo, kaltės jausmai
- Dideli apetito, svorio, miego pokyčiai
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
- Energijos praradimas arba nuovargis
- Dėmesio koncentracijos sunkumai
- Nesidomėjimas anksčiau mėgtomis veiklomis
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir/ar pasikartojančios mintys apie mirtį
Pogimdyvinis liūdesys (melancholija) vs. pogimdyminė depresija
Pogimdyvinis liūdesys/melancholija (angl. baby blues) dar nėra depresija. Melancholija yra pakankamai dažna neseniai pagimdžiusių moterų tarpe. Tai vyksta dėl hormoninių pokyčių, pasikeitusio gyvenimo, jo rolių. Jausti daug ir įvairių jausmų pereinamajame laikotarpyje yra visiškai normalu. Tiek artimiesiems, tiek naujiems tėvams ne visada lengva iš pirmo žvilgsnio suprasti kada liūdesys ir jautrumas pasiekia klinikinį lygmenį- depresiją.
Svarbu atsiminti, kad pogimdyvinė melancholija savaime praeina suteikus paramą, bėgant laikui bei turint vidinių resursų susitvarkyti su pasikeitusiu gyvenimu. Melancholija nuo depresijos skiriasi tuo, kad melancholija iš esmės apsunkina, tačiau nesutrikdo bendro žmogaus funkcionavimo bei kontakto su kūdikiu, kaip kad nutinka depresijos atveju.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Pogimdyvinė melancholija - lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, pasireiškianti net iki 80 proc. moterų, ypač būdinga susilaukus pirmagimio. Palyginimui, tėvystės melancholiją patiria maždaug kas ketvirtas (t. y. Pogimdyvinė melancholija gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių) ir praeina savaime.
Pogimdyvinė psichozė
Pogimdyvinė psichozė, tai psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos). Taip pat manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi gimdymo išgyvenimas (traumuojantis ar komplikuotas gimdymas, neišnešiotas arba nesveikas kūdikis), biologiniai veiksniai (laikinas skydliaukės sutrikimas, turintis įtakos nuotaikos sutrikimui, hormonų koncentracijos pokyčiai), gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinės aplinkybės (stresą keliantys įvykiai, pvz., artimo žmogaus netektis ar liga).
Pogimdyvinė psichozė prasideda pamažu (požymiai pasireiškia netrukus po gimdymo), dažnai išryškėja 2-3 savaitės po gimdymo. Kankina fizinis ir psichinis silpnumas. Gimdyvė tampa liguistai jautri, greitai pervargsta. Pervargusi moteris kurį laiką beveik nustoja miegoti, apima liguista baimė dėl kūdikio (pvz., jai atrodo, kad pakeis kūdikį).
Baimė stiprėja, atsiranda depresija (moteris tampa liūdna, apatiška, niekuo nesirūpina), paranoja, kliedesiai ir haliucinacijos (klausos, regos). Kartais pasitaiko, kad asmuo nesuvokia vietos, laiko ir savęs, praranda kontaktą su realybe, sutrinka judesiai, nuotaika pasidaro liguistai pakili, apima judrumas. Kartais pogimdyvinė psichozė išsivysto iš (negydomos) pogimdyvinės depresijos.
Pogimdyminė depresija vyrams
Pogimdyvinė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Svarbu suprasti, kad vyrus vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir moteris. Pastebima, kad vyrų pogimdyvinė depresija dažniau nei moterims pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais bei kitomis psichiaktyviosiomis medžiagomis.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Vyrai dažnai lieka šešėlyje. Vyrų depresija gali turėti tų pačių neigiamų pasekmių visai šeimai kaip ir moters depresija. Svarbu kreiptis pagalbos ir tokiu būdu pasirūpinti savimi ir savo šeima.
Kaip pogimdyvinės depresijos simptomai pasireiškia vyrams?
Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs. Kadangi pradžioje dauguma vyrų nejaučia tokio glaudaus emocinio ryšio su kūdikiu, kaip moterys, vyrui gali kilti jausmas, kad jis nereikalingas, atskirtas tarsi „už borto“.
Kas gali sukelti depresiją vyrams po gimdymo?
Priežastys gali būti įvairios. Vyrams, kaip ir moterims, po nėštumo gali keistis hormoninis fonas, ypač testosterono koncentracija, o tai gali turėti įtakos nuotaikai. Nerimas dėl tėvystės, naujos atsakomybės, finansiniai iššūkiai ir dideli gyvenimo pasikeitimai gali ūminti būklę. Bemiegės naktys, padidėję emocijų atlaikymo poreikiai šeimoje gali kelti iššūkius. O depresijos ar kitų sutrikimų epizodai praeityje gali būti svarbus veiksnys depresijos atsinaujinimui arba pradžiai šiame tranzitiniame gyvenimo laikotarpyje.
Pykčio ant vyro priežastys po gimdymo
Neretai pogimdyvinė depresija pasireiškia pykčiu ant vyro. Šį pyktį gali lemti įvairūs veiksniai:
- Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo, todėl moteris gali tapti irzli ir pikta.
- Stresas ir nuovargis: Naujagimio priežiūra reikalauja daug energijos ir laiko, todėl mama jaučiasi nuolat pavargusi ir įsitempusi.
- Partnerio palaikymo stoka: Jei moteris jaučiasi, kad vyras nepakankamai padeda rūpintis kūdikiu ir namais, ji gali pradėti pykti ant jo.
- Nerealūs lūkesčiai: Moteris gali turėti nerealų įsivaizdavimą apie motinystę ir partnerystę, o kai realybė neatitinka lūkesčių, ji gali nusivilti ir pykti.
- Seksualinio gyvenimo pokyčiai: Po gimdymo moteris gali jausti sumažėjusį seksualinį potraukį arba patirti diskomfortą lytinių santykių metu, o tai gali sukelti įtampą poroje.
- Santykių problemos: Jei pora jau anksčiau turėjo santykių problemų, kūdikio gimimas gali jas paaštrinti.
Ką daryti, jei jaučiate pyktį ant vyro po gimdymo?
Svarbu suprasti, kad jausti pyktį po gimdymo yra normalu. Tačiau svarbu neleisti, kad šis pyktis sugriautų santykius su vyru. Štai keletas patarimų, ką daryti:
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
- Kalbėkitės su vyru: Pasakykite jam, kaip jaučiatės ir kodėl pykstate. Stenkitės kalbėti ramiai ir konstruktyviai.
- Prašykite pagalbos: Nebijokite prašyti vyro pagalbos rūpinantis kūdikiu ir namais.
- Skirkite laiko sau: Raskite laiko pailsėti ir atsipalaiduoti. Tai padės sumažinti stresą ir nuovargį.
- Kreipkitės į specialistus: Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti su savo emocijomis, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
- Nepamirškite vienas kito: Stenkitės rasti laiko pabūti kartu su vyru, pasikalbėti, pasimėgauti vienas kito draugija.
Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?
Puiki žinia ta, kad pogimdyvinė depresija yra gydoma.
- Struktūra/dienos planas: Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.
- Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau.
- Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.
- Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.
- Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.
- Dėmesingumas ir atsipalaidavimas - naudinga praktikuoti dėmesingumą, kad sumažintumėte nerimą ir stresą.
Pogimdyvinės depresijos gydymas
- Psichoterapija: Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių.
- Medikamentinis gydymas: Sunkesniais atvejais gali prireikti ir vaistų.
- Pagalbinės priemonės: Gydant vyrų depresiją puikiai tinka joga, įvairių rūšių meditacija, sąmoningumo praktikos, sportas ir t. t.
- Rizikingų veiklų atsisakymas.
- Pokalbiai apie savijautą: Duokite sau laiko - atmikite, kad prisitaikymas prie kūdikio, pakitusio gyvenimo ritmo užtrunka.
Kada kreiptis į specialistus?
Kreiptis į specialistus reikėtų, jei:
- Jaučiatės prislėgta, liūdna ar bejėgė didžiąją laiko dalį.
- Jums sunku pasirūpinti savimi ar savo kūdikiu.
- Mintys apie savižudybę ar kūdikio sužalojimą.
- Jaučiate didelį nerimą ar paniką.
- Jūsų santykiai su vyru pablogėjo.
Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta svarbūs išgyvenimai, siejantys visą šeimą, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku. Jaučiant emocinius sunkumus galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu. Taip pat ir Krizinio nėštumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu būdu.