Vasara - atostogų ir kelionių metas, o daugelis renkasi Europos šalis. Keliaujant gali nutikti įvairių dalykų, įskaitant susirgimus ar traumas. Jei esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), jausitės saugesnis. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra ESDK, kaip ją gauti, ką ji apmoka nėštumo atveju ir kitus svarbius aspektus, susijusius su sveikatos draudimu keliaujant po Europą.
Kas yra Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK)?
ESDK yra dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu vienoje iš Europos Sąjungos (ES) šalių narių. ESDK galioja visose ES šalyse narėse: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje.
ESDK suteikia teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies gyventojams. Tai reiškia, kad užsienyje viešintiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms bus suteikta būtinoji medicinos pagalba tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vietos gyventojams. Šios išlaidos visiškai arba iš dalies bus apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Nuo 2013 m. liepos 1 d. ESDK naudojasi ir Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys nustatytus mokesčius (taip pat ir sveikatos draudimo mokestį) išvardintose Europos šalyse. Jiems kortelę išduoda atitinkamos šalies institucija, o naudinga ji tuomet, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos laikinai atvykus į Lietuvą ar kurią kitą sąraše nurodytą šalį.
Kaip ir kur gauti ESDK?
ESDK galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK), jei esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Prašymą galima pateikti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu bei elektroniniu paštu. ESDK išduodamos ir vaikams.
Taip pat skaitykite: Kelionė tarp žemynų
ESDK galioja nuo 1 mėnesio iki 6 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų kategorijai asmuo priklauso (pvz., pensininkams išduodama 6 metų laikotarpiui, dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 2 metų, moksleiviams ir studentams vienerius mokslo metus ir pan.). Tačiau, nurodytą laiką kortelė galios tik tuomet, jei nesikeis jos turėtojo draustumo statusas, t. y. jei visą nurodytą laikotarpį asmuo Lietuvoje bus apdraustas.
ESDK ir nėštumas: ką apmoka?
Nėštumas nėra liga, tačiau tai ypatinga būklė, kuriai gali prireikti medicininės pagalbos kelionės metu. ESDK apmoka būtinąją medicinos pagalbą, susijusią su nėštumu, pavyzdžiui, netikėtai prasidėjusį gimdymą ar komplikacijas. Tačiau svarbu atsiminti, kad ESDK negarantuoja nemokamos planinės sveikatos priežiūros, t. y. jei keliaujate į kitą šalį specialiai gimdyti, ESDK išlaidų nepadengs.
Jeigu gyvenate ir esate apdrausta sveikatos draudimu ne Lietuvoje, bet vienoje iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ar Šveicarijos Konfederacijoje, gimdymas jums nekainuos, tačiau prieš tai turėsite gauti Formą S2 (anksčiau - E 112) ir ją turėti gimdymo metu. Jeigu iki gimdymo jums reikės papildomos medicininės nėštumo priežiūros, t.y. į Lietuvą atvyksite anksčiau ir norėsite, kad jūsų nėštumo eigą stebėtų gydytojas, jums reikės turėti Europos sveikatos draudimo kortelę.
Ar susirgus ir pateikus ESDK užsienio šalyje visos paslaugos teikiamos nemokamai?
Ne visos paslaugos yra teikiamos nemokamai. Lietuvos apdraustajam keliaujant užsienyje susirgus, būtinoji medicinos pagalba suteikiama pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais. Pavyzdžiui, jei toje šalyje nustatyta, kad pacientams taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti.
Jei nepateiksite ESDK kreipiantis į gydymo įstaigą, už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas reikės sumokėti visą kainą. Grįžus į Lietuvą, galite kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl išlaidų būtinajai medicinos pagalbai kompensavimo bei mokėjimus patvirtinančių dokumentų originalus ir išrašus iš medicininių dokumentų.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų iniciatyvos: kalbų diena
Teisės aktai suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja tos šalies valstybinėje sveikatos sistemoje, t.y. turi sutartį dėl tokių paslaugų teikimo su tos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama įstaiga. Taigi, ligonių kasos negali apmokėti už medicinos pagalbą, jei ji suteikta gydymo įstaigoje, veikiančioje už valstybinės sveikatos sistemos ribų.
Ką daryti, jei draustumas nutrūksta?
Pasikeitus draustumo statusui ar pametus kortelę, reikia apie tai pranešti ligonių kasai, nes gaunantis ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti jos pasibaigus draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui.
Pagal pateiktą ESDK užsienyje suteikus būtinąją medicinos pagalbą, išlaidas apmoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Jei nustatoma, kad paslaugos buvo suteiktos neapdraustam asmeniui, neteisėtai pasinaudojusiam ESDK, o išlaidas VLK apmokėjo pagal šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas, konstatuojama, kad buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą tenka atlyginti arba savanoriškai, arba per teismą.
Pirmiausia VLK informuoja apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba prašo pateikti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus. Savanoriškas žalos atlyginimas sukelia mažiau nepatogumų negu teismo sprendimo vykdymas.
Jei kortelę praradote (ją pametėte ar pavogė), kreipkitės į policiją, kur gausite pažymą apie dokumento praradimą.
Taip pat skaitykite: Europos Sąjunga paprastai
Papildomas draudimas nėštumo metu
Žinotina, kad būtinosios medicinos pagalbos mastai Europos šalyse skirtingi, todėl verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Dauguma draudimo kompanijų gimdymo nelaiko draudiminiu įvykiu, todėl nekompensuoja gimdymo užsienyje išlaidų. Priklausomai nuo draudimo bendrovės, gali būti padengiamos tik riboto dydžio išlaidos susijusios su komplikacijomis dėl nėštumo ar gimdymo.
Gimdymas Lietuvoje: kainos ir galimybės
Lietuvoje gimdymas yra svarbi sveikatos priežiūros paslauga, kurios prieinamumas ir kaina yra aktualūs kiekvienai būsimai mamai.
Gimdymas su PSD
Visoms privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustoms moterims gimdymas sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), nieko nekainuoja. Tai reiškia, kad jei esate apdrausta PSD, galite nemokamai gimdyti bet kurioje ligoninėje, klinikose ar gimdymo namuose, kurie yra sudarę sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis. Jums tereikės turėti savo asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę (Forma Nr. 025/a).
Pagal Sveikatos draudimo įstatymą moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų iki gimdymo (t. y. jei jūs dirbate, teritorinės ligonių kasos informaciją apie jūsų sveikatos draudimą gaus iš kitų registrų).
Pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, galite Valstybinės ligonių kasos (VLK) interneto svetainėje.
Gimdymas neturint PSD
Jei nesate apdraustas PSD, už gimdymą reikės susimokėti pačiam. Valstybinės ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigoms už gimdymą sumoka nuo 451 iki 950 eurų (priklausomai nuo sudėtingumo). Jeigu gimdymo metu atliekamas cezario pjūvis, mokama nuo 1081 iki 1933 eurų (priklausomai nuo sudėtingumo).
Kitos galimybės neturintiems PSD
Jei į Lietuvą atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas jums netaikomas. Tai reiškia, kad nemokate PSD įmokų ir todėl neturite teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSD fondo lėšomis. Ne ES šalių studentai, kurie neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos, nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų.
Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes:
- Įsigykite privatų sveikatos draudimą iš tokių draudimo bendrovių kaip BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam.
- Savarankiškai apmokėkite kiekvieną apsilankymą pas gydytoją ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
Privatūs sveikatos draudimai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo pasirinkto poliso. Su privačiu sveikatos draudimu paprastai turėsite sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai ir vėliau prašyti kompensacijos iš draudimo bendrovės, nebent draudimo polise nurodyta kitaip. Gydytojo konsultacija Lietuvoje dažniausiai kainuoja nuo 20 iki 100 EUR, o hospitalizavimo kaina priklauso nuo ligoninėje praleisto laiko, medicininių procedūrų ir palatos tipo.
PSD įmokų mokėjimas
Jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prievolė mokėti PSD įmokas jums taikoma nuo pirmos leidimo galiojimo dienos. Jei nedirbate ir nesate draudžiami valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei neteksite darbo ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, PSD įmokas už jus mokės valstybė.
Jei turite leidimą laikinai gyventi ir dirbate Lietuvoje, jūsų darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą. Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo. Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis. Jei dirbate savarankiškai, įmokas turėsite mokėti savarankiškai.
Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. 2025 m. minimali mėnesinė PSD įmoka yra 72,45 EUR.
Papildomos paslaugos gimdymo metu
Nors gimdymas su PSD yra nemokamas, didesnės ligoninės, klinikos, gimdymo namai dažnai siūlo įvairių, papildomų paslaugų gimdyvėms ir jų šeimos nariams, už kurias reikia susimokėti:
- Atskira palata.
- Individuali priežiūra ir slauga (kai pacientė pati renkasi gydytoją ir akušerę).
- Epidūrinė nejautra gimdymo metu.
- Vyro apgyvendinimas palatoje.
- Papildomi tyrimai ir konsultacijos.
- Brangesni vaistai.
- Cezario pjūvio operacija pagal moters pageidavimą (nesant medicininių indikacijų).
Už visas papildomas, mokamas paslaugas turi būti mokama „oficialiai“, t.y. gydymo įstaigos kasoje, pagal gydymo įstaigoje galiojančią tvarką.
Kai kuriose ligoninėse jau įvesta oficiali tvarka, kuomet galima susitarti su konkrečiu gydytoju dėl gimdymo priežiūros, sumokant į ligoninės kasą nurodytą užmokestį. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus gimdymo namuose individuali priežiūra ir slauga nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriuje (visą gimdymo laikotarpį), kai pacientė pati renkasi gydytoją ir akušerę, kainuoja: gydytojas - 201,41 Eur, akušerė - 100,70 Eur. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (Antakalnyje) ta pati paslauga: gydytojas - 244,19 Eur, akušerė - 122,09 Eur.
Gimdymas privačiuose gimdymo namuose
Tiems, kam itin svarbus komfortas, jauki aplinka ir individuali priežiūra, yra galimybė gimdyti privačiai. Vienintelė Lietuvoje tokias paslaugas teikia Baltijos Amerikos klinika. Čia natūralaus gimdymo kaina 3600 Eur. Į šią sumą įskaičiuojama: 2 lovadieniai stacionare, pusryčiai, gimdymas, naujagimio apžiūra ir skiepijimas (nuo TBC (tuberkuliozės) ir hepatito), ginekologo apžiūra po gimdymo (1 diena), akušerio konsultacija (1 diena). Cezario pjūvio kaina - 4600 eurų.
Kaip sužinoti, kiek kainavo gydymas?
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina pacientus aktyviau naudotis suteikta galimybe ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas. Yra keletas būdų sužinoti, kiek kainavo gydymas ir kokios paslaugos buvo suteiktos:
- Paciento atmintinė: Visi pacientai išrašymo iš ligoninės dieną gauna Paciento atmintines, kuriose paaiškinta, kad tokią informaciją jie gali gauti pateikę prašymą TLK, TLK atstovui savivaldybėje arba internetu.
- Kreipimasis į TLK: Pacientas, gydęsis ligoninėje ir norintis gauti popierinę ataskaitą (suvestinę) apie gydymo kaštus, turi atvykti į TLK arba pas TLK atstovą savivaldybėje ir pateikti prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jei dėl ataskaitos kreipiasi paciento atstovas, jis turi pateikti ir atstovo asmens tapatybę ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
- Internetu: Prisijungti prie VLK teikiamų e.
Patarimai nėščioms keliautojoms
Nėštumas - ne liga, tikrai ne priežastis atsisakyti pomėgio keliauti. Atitrūkti nuo kasdienybės, su jos nešama rutina ir stresais, pasisemti naujų įspūdžių - visa tai tik į naudą būsimai mamai ir vaikeliui. Tačiau svarbu keliauti atsakingai ir saugiai.
- Geriausias laikas keliauti: Dauguma ginekologų sutaria, kad keliones geriausia planuoti antrojo nėštumo trimestro metu (nuo 14 iki 26 savaitės). Nei pašaliniai kvapai, nei neįprasti skoniai nebeerzina ir netemdo nuotaikos. Statistika rodo, kad persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika antrajame nėštumo trimestre yra mažiausia.
- Kada geriau atsisakyti kelionės: Po 7-ojo nėštumo mėnesio kelionių geriau atsisakyti: mažylis gali ateiti į pasaulį anksčiau, nei planuota. Geriau atsisakyti kelionės, jeigu ankstesnis nėštumas nutrūko dėl persileidimo, jei yra įvykęs priešlaikinis gimdymas, darytas cezario pjūvis. Jei būtinai norite pakeisti aplinką, vykite į poilsio namus ar sanatoriją.
- Gydytojo konsultacija: Prieš kelionę pasikonsultuokite su savo gydytoju. Jis įvertins jūsų nėštumo eigą ir pateiks rekomendacijas dėl kelionės. Jei ketinate skristi lėktuvu, o nėštumas akivaizdžiai matosi, pasirūpinkite gydytojo pažyma apie numatomą gimdymo laiką. Dauguma aviakompanijų savo taisyklėse yra nustatę neskraidinti moterų nuo tam tikros nėštumo savaitės (priklausomai nuo aviakompanijos nuo 26-36 savaitės).
- Medicinos pagalba: Būtinai atsižvelkite į tai, kad prireikus medicinos pagalbos ji būtų tinkamo lygio ir greitai pasiekiama.
- Tinkamas transportas: Kelionė savo automobiliu, jei ne jūs pati vairuojate, dauguma atveju yra patogiausia, o labiausiai tuo, kad bet kada galite sustoti ir išlipti pamankštinti kojas, nueiti į tualetą. Jei nėštumo metu keliaujate lėktuvu ar autobusu, būtų geriau, kad kelionė truktų ne ilgiau kaip 2-3 valandas. Pasirūpinkite pagalvėlėmis nugarai ir kaklui. Ilgiau trunkančios kelionės metu nusiaukite.
- Atsargumas su saule ir maudynėmis: Saulė yra gerai tik kol ja nepiktnaudžiaujama: ilgas mėgavimasis saule gali baigtis šilumos smūgiu ar nudegimais. Yra keletas medicininių aplinkybių, kuomet į vandenį geriau nelipti - dėl vandens procedūrų paklausykite savo gydytojo rekomendacijų. Bet apskritai, plaukiojimas labai naudingas - stiprina dubens raumenis, kurių prireiks gimdymo metu. Ypač naudinga maudytis jūroje - vandenyje esantys mikroelementai patenka per odą į organizmą ir stiprina tiek mamos, tiek vaiko imunitetą.
- Maistas ir gėrimai: Egzotiškų virtuvių degustacijas geriau atidėti palankesniam metui. Venkite gatvėje parduodamo maisto (taip pat ir vaisių) bei kitų produktų, kurie nerekomenduojami nėštumo metu. Žiūrėkite, kokį vandenį geriate.
- Atsargumas su fiziniu krūviu: Nepervarkite, atidžiai rinkitės ekskursijas, įvertindamos fizinį krūvį. Dėvėkite patogius drabužius, avėkite patogią avalynę.