Šiame straipsnyje panagrinėsime vienos lietuvės patirtį, gyvenant tarp skirtingų kultūrų - Europos ir Honkongo, o vėliau ir JAV. Tai istorija apie savęs atradimą, meilę, karjerą ir požiūrį į pasaulį.
Nuo Elektrėnų iki Honkongo: Paauglystės svajonės
Greta, kaip ir daugelis jaunų žmonių, nuo paauglystės svajojo apie gyvenimą svetur. Tačiau tai nebuvo noras pabėgti nuo gimtinės. "Atvirkščiai, Lietuvą aš labai myliu, džiaugiuosi galėdama grįžti," - teigia ji. Greitos sprendimą išvykti lėmė troškimas gyventi šiltesniame klimate. Apkeliavusi didžiąją dalį Europos, Greta suprato, kad jai vis dar per šalta, todėl pasinėrė į tropikus, kuriuose atrado Honkongą.
Honkongas: Naujas etapas
Honkonge Greta praleido ketverius metus, dalį laiko praleisdama ir Naujojoje Zelandijoje. Šis "šviesų ir jūrų miestas" ją iškart sužavėjo. Nors pradžia buvo sunki, nes pragyvenimas ten nėra pigus, o ir darbai nesimėto, tad iš pat pradžių mėčiausi tarp klubų ir restoranų administratorės darbų. Tačiau didelis susižavėjimas gamta ir žmonėmis paskatino Gretą stengtis ir siekti savo norų. Būtent Honkonge ji sugebėjo pilnai atrasti save ir atsiskleisti kaip asmenybė.
Honkongas garsėja triukšmingais ir nesibaigiančiais vakarėliais, tačiau Greta rinkdavosi kitą pusę - nuostabią gamtą. Ten ji atrado žygiavimą kalnais, kuris išmokė ją būti ramesne ir kantresne.
JAV: Nauji horizontai
Po Honkongo Greta išvyko į JAV. "Į JAV atvykau savaitei ar dviem, tačiau, kaip ir kiekvieną kartą, savaitės kelionė trunka jau kelis mėnesius," - pasakoja ji. Po ilgų svarstymų Greta nusprendė įsikurti čia. Šis sprendimas ją džiugina, nes mėgsta keisti aplinką, o būtent Amerikoje kiekviena valstybė yra labai skirtinga, pradedant nuo pačių žmonių, kultūrų, baigiant gamta.
Taip pat skaitykite: Gimimo datos nustatymo patarimai
Greta pamilo Niujorką, tačiau ne visos JAV vietos jai patiko. "Žmonės man čia yra keisti, visi išprotėję dėl populiarumo ir materialinių vertybių," - sako ji apie Las Vegasą, San Franciską ar Los Andželą. Greta prisipažįsta esanti meno žmogus, todėl ją traukia viskas, kas pagaminta žmonių rankomis ir turi kažkokią reikšmę. Būtent todėl ji pamilo Niujorką, kur kiekvienas pasivaikščiojimas po miestą prilygsta muziejaus apžiūrai.
Meilė ir vertybės
Honkonge Greta susipažino su savo širdies draugu - milijonieriumi. Tačiau, pasak Gretos, jo pinigai nebuvo priežastis, dėl kurios ji jį pamilo. "Kritikos dėl jo pinigų kiekio niekados nesu sulaukusi, nes jis negimė milijardieriumi, netgi atvirkščiai," - teigia ji. Be to, Honkonge pinigų kiekiu nelabai pasirodysi, nes dėl puikaus viešojo transporto išdėstymo žmonės nevažinėja automobiliais, apartamentais irgi nepasigirsi, nes jie praktiškai visi vienodi. Gretą sužavėjo jo paprastumas ir požiūris į darbą. "Tai žmogus, kuris dirba ne dėl pinigų, o dėl to, kad tobulėtų ir patikrintų savo jėgas. Jis tiesiog labai myli tai, ką daro, o ir aš mielai prisidedu su idėjomis, stengiuosi padėti," - pasakoja ji.
Greta pabrėžia, kad svetimų pinigų ji niekada neskaičiuoja ir sugeba užsidirbti pati. Jai didesnę laimę teikia galimybė išmokti kažko naujo ir pasisemti praktikos. Net ir sunkesnės dienos jai yra tarsi spyris į užpakalį. "Aš žinau, kad nupirktas daiktas už svetimus pinigus man neatneš tiek laimės, kaip įgytas už savus," - teigia ji. Greta vertina paprastumą ir jai nereikia brangių dovanų. Ji džiaugiasi gamta ir laiku, praleistu kartu su savo mylimuoju.
Greta nesigėdija apsipirkinėti nebrangiose parduotuvėse, Lietuvoje lankosi "second hand" parduotuvėse ir net pati pasisiūna kokį apdarą. Ji ir toliau važinėja viešuoju transportu ir skaičiuoja, kaip ir kur sutaupyti. "Aš turbūt daugiau išleidžiu ant svetimų žmonių, negu pati ant savęs," - prisipažįsta ji.
Meilė ir harmonija
Greta labai saugo savo asmeninį gyvenimą, tačiau atvirai kalba apie savo jausmus širdies draugui. "Didžiausia mano gyvenimo laimė yra mano širdies draugas," - teigia ji. Pagaliau tvirtai gali atsakyti, kad atradau tą kitą puselę savęs, su kuria galiu būti savimi ir net minutę nesudvejoti dėl kažkokių savo veiksmų. Be to, Gretą žavi tai, kad jos ir širdies draugo gyvenimo požiūriai yra visiškai vienodi, bet labai skirtingi interesai į veiklą. Todėl visada turime kuo pasidalyti ir kuo vienas kitą papildyti.
Taip pat skaitykite: Muzikos apžvalga: "Gimiau Pačiu Laiku"
Greta labai gerbia savo draugą, nes jis nuostabus, labai protingas žmogus, bet viduje toks pats vėjavaikiškas kaip ir aš. Smagu, kai vienas kitą galime suprasti ir papildyti. Turbūt per ilgus buvimo kartu metus esame susipykę vos du ar tris kartus, pasirodo tai tikrai yra manoma.
Modelio karjera: Realistinis požiūris
Dėl savo išvaizdos Greta dažnai sulaukia pasiūlymų dirbti modeliu. Tačiau ji į tai žiūri realistiškai. "Aš tik nusišypsau ir atsakau, kad esu realistė (juokiasi)," - sako ji. Greta supranta, kad grožis dar nereiškia, jog gali tapti modeliu. Šioje profesijoje kamera turi būti tave įsimylėjusi, nes kartais net patys gražiausi žmonės nuotraukose išeina tris kartus prasčiau nei atrodo realybėje. Tiesą sakant, aš pati niekad nebuvau susidomėjusi šia profesija, tiek dėl nepasitikėjimo savimi, tiek dėl susidomėjimo stokos. Bet aš domiuosi mada ir džiaugiuosi matydama gražias fotosesijas. Nors esu moteris, mano akys džiaugiasi žiūrint į kitą gražią moterį, visada su mielu noru pagiriu, jei tik man kažkas patinka. Lietuvoje tai daryti ypatingai lengva, nes mes turime tiek daug gražių ir dailių lietuvaičių. Manau, kad lietuviai yra patys laimingiausi vyrai šioje Žemėje.
Grožis ir aktyvus gyvenimas
Greta džiaugiasi nepriekaištinga figūra ir dėkoja už tai genams ir aktyviam gyvenimui. "Turbūt labiausiai turėčiau dėkoti genams ir aktyviam gyvenimui," - sako ji. Kai tik gali - žygiuoju per kalnus, o ir su draugais stengiamės laisvalaikį leisti itin aktyviai. O grįžtant į Honkongą stengiuosi apsilankyti sporto salėje.
Pastebėjau, kuo aktyvesnė esu, tuo daugiau energijos turiu, būnu produktyvesnė, nuotaika geresnė. Taip pat nesu didelė mėsos mėgėja, esu pamišusi dėl jūros gėrybių, bet turiu didelę silpnybę cukrui. Tad jei nebūčiau tokia aktyvi, manau, kad tektų apsvarstyti cukraus suvartojimo kiekį.
Šokėjos karjera: Nostalgiški prisiminimai
Dar mokykloje, Elektrėnuose, Greta subūrė savo šokių grupę, o dvyliktoje klasėje, besilankant Vilniuje, pastebėjo skelbimą apie šokių atranką. Net nesudvejojus nusprendžiau save išbandyti. Tik dabar prisiminus sunku nesijuokti, nes mano pasirodymas nebuvo visiškas dešimtukas. Bet agentūra mane atsirinko ir tuo metu tai buvo dar viena įgyvendinta svajonė, kuri mane vertė jaustis beprotiškai laiminga. Pradėjus dirbti turėjau galimybę ir keliauti po pasaulį. Taip sutikau begalę kitų šokėjų, daug išmokau.
Taip pat skaitykite: Vaikų literatūros tendencijos
Dabar šokiai man tik prisiminimas ir nostalgija, nors pasiilgstu veiksmo, išsekimo. Bet su šokiais niekada nesiejau savo ateities, tai buvo hobis ir pramoga. Man tiesiog labai patinka muzika, o tie, kurie mane pažįsta, žino, kad jei tik kur nors skambės muzika, klubai judės iš šono į šoną.
Gretai teko koncertuoti kartu su pasaulinėmis žvaigždėmis. Tai leido pamatyti įžymių žmonių gyvenimą iš arti, tad dabar galiu pasakyti - jis nėra jau toks lengvas. Ne paslaptis, kad ne maža dalis pasaulio žmonių svajoja tapti nors kiek įžymesniais, nes galvoja, kad jie tik maudosi šlovėje ir piniguose. Bet mano patirtis leido pamatyti ir juodąją šios profesijos pusę. Bemiegės naktys, šimtai repeticijų, tūkstančiai tampančių fanų, kurie prašo nusifotografuoti ar autografų, o kiekvienas žingsnis turi būti aptartas su prodiuseriais. Taip pat reklamavimas savęs klubuose ir net kai visiškai nesvarbu, ar tu tam nusiteikęs. Taip pat varginančios kelionės, konkurencija, pikti antifanų komentarai. Pabendravus su keliais atlikėjais supratau, kad jie realybėje yra visai kitokie, ir visas sceninis įvaizdis yra tik sukurtas personažas. Dauguma jų yra išties labai draugiškos, šiltos ir linksmos asmenybės.
Kritika ir susitaikymas su dėmesiu
Greta turi nemažą sekėjų būrį socialiniuose tinkluose, tačiau pripažįsta, kad pasitaiko ir kritikų. "Jei gauni komplimentą, pasiruošk gauti ir kritikos. Tai visiškai normalus dalykas, nes visiems neįtiksi," - teigia ji. Žinoma, esu girdėjusi kandesnių žodžių, kurie priverdavo nuliūsti ar net supykti, o daugiausiai liūdesio sukėlęs „pliurpalas“ buvo, kad į užsienį važiuoju ne šokti, o kitais reikalais užsiimti. Tuo metu būdavo skaudu, nes mes atiduodavome paskutines savo jėgas šokiams.
Bet laikui bėgant nustoji kažkam kažką įrodinėti, nes supranti, kad ir ką gyvenime bedarytum, atsiras žmogus, kuris sugebės tave įžeisti net ir tavęs nepažinodamas.
Ateities planai: Lietuva ir Naujoji Zelandija
Greta neplanuoja grįžti į Lietuvą artimiausiu metu, tačiau neatmeta tokios galimybės ateityje. "Niekados nesakau ne, bet kol kas planų apie grįžimą į Lietuvą neturiu, kaip ir neturiu jokių planų ir apie kitas šalis," - sako ji. Aš gyvenu šia diena ir neturiu didelių planų į priekį, nes nemėgstu, kai mano suplanuoti planai sugriūna ir lieka neįgyvendinti. Kol kas džiaugiuosi dažnu apsilankymu Lietuvoje, nes turiu galimybę susitikti su artimaisiais ir man labai brangiais draugais.
Na, o kaip bus ateityje, pagyvensim, pamatysim. Žinau tik vieną, kad jei atsirastų vaikučių pabiručių, didžiausią laiko dalį norėčiau praleisti Lietuvoje ir Naujoje Zelandijoje. Ten, kur gražiai žaliuoja gamta ir be galo nuostabūs žmonės, kur vaikai galėtų džiaugtis gamtos laisve, man priimta kultūra ir išmoktų gerų manierų.
Svajonės: Taika ir pagalba kitiems
Greta turi svajonių, kurios yra labai paprastos, bet kartu ir labai sudėtingos. Man labai liūdna, jog turint tokias nuostabias galimybes gyventi taikiai ir laimingai tokioje nuostabioje planetoje, mes ją naikiname. Visi pilietiniai ar politiniai karai mane verčia jaustis labai nusiminusia. Visada klausiu savęs, kodėl dėl dviejų ar daugiau žmonių nesutarimų vyksta karai ir miršta tūkstančiai nekaltų žmonių. Ir visa tai dažniausiai vyksta dėl materialinių dalykų, kaip Žemės plotas ar pinigų. Tiesiog liūdna, kad taikioje Žemėje nesugebame gyventi taikiai, todėl mano vienas iš norų yra, kad žmonės būtų paprastesni ir paslaugesni vienas kitam.
Būnant čia, Amerikoje, sunku nepastebėti didelio kiekio benamių. Taip pat pastebėjau, kad kai kurie iš jų turi nerealius talentus. Supratau, kad visi skubame nuteisti, neįsitikinę patys, nes visada aplinkiniai bando įtikinti, kad tai jų pačių kaltė, kad jie atsidūrė gatvėje ir kad neturėčiau savo pinigų švaistyti ant jų, bet man visada sunku praeiti neįmetus pinigų į indėlį ar tiesiog nenupirkus kokių maisto produktų, kai širdis jaučia, kad žmogus nebando išpešti pinigo dėl savo paties tingumo. Bet po kažkiek laiko pradėjau prašyti atlygio - noriu išgirsti istoriją, kaip tas žmogus atsidūrė dabartinėje situacijoje. Išgirstu daugybę skirtingų bei liūdnų istorijų.
Kas praradę artimą žmogų nebesugebėjo atsitiesti nesulaukus pagalbos rankos ar peties, kas bankrutavo, kas užaugo girtuoklių šeimoje ir matė blogą pavyzdį, o kas užaugo gatvėje ar tiesiog nežinojo nuo ko ir ką pradėti. Juk kartais ir mums patiems reikia to piršto dūrio iš patyrusių asmenų , kurie užvestų ant teisingo kelio. Todėl turiu kiek neįprastą svajonę - noriu sukurti talentų realybės šou benamiams. Kur kažkam būtų ištiesta pagalbos ranka pastebėjus jo talentą. Bet čia ir vėl atsidūriu toje padėtyje, kai net nenumanau, kaip ir nuo ko turėčiau pradėti (šypsosi).
Honkongas: Iššūkiai ir ateitis
Pastaruoju metu Honkongas susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant griežtą kelionių politiką ir žodžio laisvės suvaržymus. Toks skirtingas požiūris kelia klausimų dėl Honkongo, kaip regioninio centro, ateities, ypač emigrantų verslo bendruomenėje, kuri daugelį metų migravo tarp buvusių britų kolonijų, garsėjančių mažais mokesčiais, palankiais darbo įstatymais ir lengva imigracijos politika.
Griežta Honkongo kelionių politika rodo, kaip stipriai jo vadovai nori padaryti įspūdį Pekinui, kuris po audringų, kartais smurtinių prodemokratinių protestų 2019 metais ėmėsi veiksmų išgyvendinti pasipriešinimą.
Danny Lau, vadovaujantis Guangdongo provincijoje, kitoje Kinijos sienos pusėje, esančiai gamyklai, gaminančiai statybines medžiagas daugiausia JAV klientams, sakė, kad „Honkongą, kaip Azijos tarptautinį finansų centrą, lengvai galėtų perimti Singapūras“, jeigu Honkongas ir toliau tęs savo „COVID Zero“ politiką.
C. Lam ir kiti Honkongo pareigūnai teigia, kad ši politika yra populiari visuomenėje ir pasiteisino slopinant viruso plitimą: per visą pandemiją mieste buvo užregistruota mažiau nei 12 300 susirgimų ir tik 213 mirčių.
Tačiau kelionių politika kelia dar daugiau rūpesčių Honkongo įmonėms, kurios jau ir taip susidūrė su Kinijos remiamais žodžio laisvės suvaržymais, klausimais dėl teismų nepriklausomybės ir su švietimo sistema, dabar orientuota į patriotizmą.
Honkonge per metus, pasibaigusius birželį, buvo užfiksuotas rekordinis 89 200 gyventojų nutekėjimas, o naujausia metinė vyriausybės apklausa parodė, kad JAV įsikūrusių įmonių skaičius mieste sumažėjo trečius metus iš eilės, iki 1 267 - jų čia 6,2 proc. mažiau nei 2018 metais.
Viena Amerikos prekybos rūmų („AmCham“) apklausa parodė, kad daugiau nei 40 proc. jų narių svarsto galimybę išvykti iš miesto.
Pasak jo, daugelis bendrovių svarsto priemones, kurios neleistų perkelti savo įmonių, įskaitant žmonių perkėlimą į žemyninę dalį arba tam tikrų darbo vietų perkėlimą į kitas vietoves, pavyzdžiui, Singapūrą.
Rugpjūtį Singapūro premjeras Lee Hsien Loongas pažadėjo sugriežtinti suvaržymus užsienio darbo jėgai ir padidinti atlyginimus žemas pajamas uždirbantiems darbininkams, miestui-valstybei atsigaunant po pandemijos sukeltos recesijos.
Be to, Singapūre gyventojų skaičius mažėja jau antrus metus iš eilės, visų pirma dėl to, kad dėl griežtos COVID kontrolės iš šalies išvyko nemažai užsieniečių darbuotojų, studentų ir rezidentų.
Vis dėlto Honkongo verslo bendruomenė yra susirūpinusi.
Felixas Chungas, už teisinę sistemą pasisakantis įstatymų leidėjas, kuris Įstatymų leidybos taryboje atstovauja tekstilės pramonei, sakė, kad Honkongas „negali atsijungti nuo likusio pasaulio“, jei jis nori tapti tarptautiniu finansų centru.
Singapūro pareigūnai įvairiomis priemonėmis stengiasi atkurti ryšį su pasaulio ekonomika, nors vyriausybė jaučia spaudimą teikti pirmenybę vietiniams gyventojams, ne užsieniečiams, gerai apmokamų darbo vietų rinkoje.
Praėjusį savaitgalį kalbėdamas per televiziją ministras pirmininkas Lee Hsien Loongas pareiškė, kad Singapūras negali likti „užrakintas ir uždaras neribotą laiką“, o gyventojai turėtų nusiteikti, kad dar kurį laiką bus „daug COVID-19 atvejų“.
Honkongo lyderė Carrie Lam laikosi priešingo požiūrio ir pirmadienį interviu „Bloomberg TV“ pabrėžė, kad net viena mirtis būtų „didelis rūpestis“, nes ji vadovaujasi Kinijos „COVID Zero“ politika, kai netoleruojamos jokios vietinės infekcijos.
Nors ir išreiškė susirūpinimą dėl miesto reputacijos, C. Lam teigė, kad jos „pareiga yra apsaugoti savo žmones“, o verslas bet kuriuo atveju traktuoja Honkongą kaip vartus į žemyninę dalį.
Net visiškai paskiepyti Honkongo gyventojai, vykstantys į tokias šalis kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, turi 21 dieną izoliuotis viešbutyje, tuo tarpu Singapūras pradeda leisti keliauti į šias ir kitas vietas be privalomo karantino sugrįžus.
Grupėje, kurioje yra 55 000 narių, palaikančių karantine įstrigusius asmenis, vienas narys rašė, kad miesto restoranuose, baruose, paplūdimiuose ir pėsčiųjų takuose tvyro nuobodulys, o daugelis gyventojų, kurie mato, kaip Europoje ar JAV gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, dažnai nenori grįžti.
„Aš čia gimiau ir šiame gražiame mieste gyvenau 36 metus, bet daugiau taip nebegaliu. Nebegaliu to pakęsti, - rašė vienas grupės narys, kurio įrašas nuo pirmadienio popietės sulaukė daugiau nei 1 000 „patiktukų“ ir beveik 500 komentarų.- Svarbu tai, kad jei būtų bent menka viltis - jog kažkurią X dieną mes atsidarysime, - atmosfera čia būtų visai kitokia. Tačiau dabar atrodo, kad vilties ar pabaigos nematyti.“
„Mes, žinoma, palankiai vertiname Singapūro modelį, nes išnaikinti COVID yra labai sunku, - sakė D. Lau, kuris yra Honkongo mažųjų ir vidutinių įmonių asociacijos garbės pirmininkas.- Ten ir po penkerių metų greičiausiai bus atvejų. Ar ketinate uždaryti sieną penkeriems metams?“
Ginčydama kaltinimus, kad Honkongas negali savarankiškai nustatyti politikos, C. Lam pirmadienį pareiškė, kad miestui, kaip finansų centrui, sekasi „labai gerai“.
Praėjusią savaitę ji teigė, kad žemyninė dalis yra „svarbesnė“ nei tarptautinis verslas.
Ir nors bendras įmonių su užsienio motininėmis bendrovėmis skaičius šiais metais išaugo iki rekordinio lygio, 9 049, - pirmadienį C. Lam šią statistiką įvardijo kaip miesto konkurencingumo ženklą, - duomenys rodo, kad daugiausia įmonių padaugėjo iš Kinijos.
Praėjusią savaitę „AmCham“ prezidentė Tara Joseph „Bloomberg News“ sakė, kad Honkongo vyriausybei daromas spaudimas atsiverti buvo tarsi „kalbėjimasis su siena“.
„Mūsų laukia antrosios Kalėdos iš eilės, kai nedaug šeimų keliaus namo, o tai nepadeda bendram sprendimus priimančių pareigūnų pasitikėjimui Honkonge“, - sakė Frederikas Gollobas, Europos prekybos rūmų Honkonge pirmininkas.
Tai gali būti nelengva.
Singapūras sugriežtino savo imigracijos politiką ir atidžiau tikrina bankus, fondų valdytojus, valdymo konsultacines bendroves ir kitas įmones, įtariamas „diskriminacine įdarbinimo praktika“, kai vietiniai gyventojai keičiami užsieniečiais.