Skiepijimas yra viena iš efektyviausių priemonių apsaugoti vaikus nuo įvairių infekcinių ligų. Tačiau, nepaisant medicinos pažangos ir moksliškai pagrįstų įrodymų apie skiepų naudą, ši tema nuolat kelia diskusijas ir abejones tarp tėvų. Šeimose gali kilti ginčų, jeigu šeimos narių požiūriai į skiepus išsiskiria. Iki 16-os metų sprendimą dėl vaiko skiepijimo priima tėvai, o nuo 16-os jaunuoliai gali patys nuspręsti ir vakcinuotis savarankiškai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime pagrindinius argumentus, kodėl vaikų skiepijimas yra svarbus, aptarsime galimas rizikas ir šalutinius poveikius, bei pateiksime ekspertų nuomones šiuo klausimu.
Skiepų Nauda: Individuali Ir Visuomeninė Apsauga
Skiepų nauda yra dvejopa: individuali ir visuomeninė. Individuali nauda apima vaiko apsaugą nuo konkrečių infekcinių ligų ir jų galimų komplikacijų. Visuomeninė nauda pasireiškia tuo, kad paskiepijus didelę dalį populiacijos, sukuriama kolektyvinė apsauga, kuri neleidžia ligoms plisti.
Kad liga vėl neišplistų, paskiepyti reikia 94-95 proc. populiacijos. Jei paskiepijama mažiau, susidaro sąlygos plisti infekcinės ligos sukėlėjams. Kai kurios ligos Lietuvoje nebėra paplitusios dėl skiepų, pavyzdžiui, poliomielitas, difterija. Tačiau pastaraisiais metais užfiksuojama vis daugiau tymų, kokliušo, epideminio parotito atvejų. Nors jų ir nėra tiek daug, tačiau jeigu neskiepysime vaikų, keli atvejai labai greitai gali tapti šimtais ar tūkstančiais atvejų.
Vakcina padėtų išvengti vaikų mirčių
Gydytojas onkoimunologas Marius Strioga tvirtino, kad vaikų skiepijimo klausimas nėra vienareikšmis. Juo labiau, kad COVID-19 vaikų neaplenkia ir neretai sukelia skausmingų padarinių jų sveikatai. Iki šiol Lietuvoje vaikų mirčių nuo COVID-19 nepasitaikė. Tačiau JAV, kaip minėjo M. Strioga, nuo šios ligos mirė daugiau nei 700 vaikų, kai nuo gripo ten kasmet miršta nuo 37 iki 200 vaikų.
„Dažniausiai vaikai perserga gana lengva ligos eiga, bet sudėtingesnių atvejų, kurie reikalautų gydymo ligoninėje, jų tikrai gali pasitaikyti ir pasitaiko. <…> COVID-19 yra liga, kurios sunkių padarinių galima išvengti vakcinacijos būdu. Jeigu tuo yra nepasinaudojama ir per sezoną turime kelis šimtus aukų vaikų, tai patys įvertinkime, kokia yra riba, kai mes sakome: ai, šitiek toleruojame, o jau nuo tos ribos skiepijame. Reikia visuomenei apsispręsti, ar tai bus moralu, ar tai bus etiška“, - akcentavo gydytojas.
Taip pat skaitykite: Ar skiepyti vaikus nuo erkių?
Taip pat M. Strioga nurodė, kad vaikus svarbu skiepyti, norint užkirsti kelią tolimesnėms viruso mutacijoms. „Jeigu visi suaugę būtų imunizuoti, ar persirgę, ar vakcinuoti ir turėtų imuninį atsaką, - virusas ieškotų nišos, kur jam tarpti, plisti. Ir jeigu didžiausia grupė, populiacija bus vaikai, savaime aišku, virusas persimes į vaikus. Vaikai persirgs - vieni sunkiau, kiti lengviau. Bet beplisdamas tokio imunologinio spaudimo, kai virusas turi jau nišą, kur gali plisti, tada jo plitimas labai ribotas. Vaikai sudaro apie 10-20 proc. populiacijos. Tada yra spaudimas virusui kisti, išvešėti, atsirasti tokiems jo variantams, kuris galėtų įgyti atsparumą jau esamam imuniniam atsakui“, - kalbėjo M. Strioga.
Palikus nepaskiepytą vaikų grupę, kuri yra labai glaudžiai kontaktuojanti, mobili, aktyvi, išlieka neišvengiama rizika, kad virusas ten persimes. O „įsisukęs“ tarp vaikų, jis gali kisti - taip susidarys naujos atmainos, svarstė gydytojas.
Lietuvos Nacionalinis Skiepų Kalendorius
Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių yra skiepijama nuo 14-os infekcijų. Lietuvos skiepų kalendorius atitinka Europos vidurkį.
Lietuvoje pagal Nacionalinį vaikų skiepų kalendorių nemokamai skiepijama nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos (Hib), poliomelito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso (ŽVP), rotaviruso, B tipo meningokoko. Ši sistema leidžia užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti nuo ligų, kurios gali sukelti rimtų komplikacijų ar net grėsti gyvybei.
Pagal Lietuvos nacionalinį skiepijimo kalendorių nemokamos vakcinos vaikams skiriamos nuo šių ligų:
Taip pat skaitykite: Gripo vakcinos vaikams: nauda ir rizika
- Tuberkuliozė (BCG vakcina)
- Hepatitas B
- Difterija, stabligė, kokliušas (DTaP vakcina)
- Poliomielitas
- Haemophilus influenzae (cHib)
- Tymai, parotitas/kiaulytė, raudonukė (MMR vakcina)
- Pneumokokinė infekcija
- Epideminis parotitas
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
- Rotavirusas
- B tipo meningokokas
Valstybės finansuomamomis vakcinomis nemokamai pasiskiepyti galima su TLK sutartį sudarančiose įstaigose.
Rekomenduojami Papildomi Skiepai
Taip pat yra ir rekomenduojamų skiepų grupė, kurių valstybė nefinansuoja, bet juos patariama atlikti siekiant užtikrinti vaiko imuninį atsparumą tam tikroms ligoms. Tai gali apimti skiepus nuo vėjaraupių, erkinio encefalito ar kitų infekcijų.
Rekomenduojami papildomi skiepai pagal amžių:
- Nuo 6 sav. iki 24 sav.: Vakcinos ROTARIX, Rotateq nuo rotaviruso sukelto vėmimo ir viduriavimo.
- Nuo 9 mėn.: Vėjaraupių vakcina VARILRIX.
- Nuo 1 metų: Vakcina nuo erkinio encefalito TicoVac, ENCEPPUR.
- Nuo 2 mėn.: Prevenar vakcina prieš pneumokoką - kvėpavimo takų infekcijų sukėlėją, rekomenduojama dažnai sergantiems vaikams.
- Nuo 1 metų: Vakcina nuo hepatito A HAVRIX.
- Mergaitėms nuo 12 metų: ŽPV vakcinos Cervarix ir Silgard.
Skiepų Saugumas Ir Šalutinis Poveikis
Skiepai yra saugūs ir veiksmingi. Mokslininkai, gydytojai ir atsakingų institucijų atstovai nuodugniai vertina kiekvieną vakciną, kad įsitikintų, jog ji yra saugi. Visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios - jos yra patvirtintos Europos vaistų agentūros ir registruotos Lietuvoje.
Dauguma su vakcinomis susijusių šalutinių poveikių yra nedideli ir paprastai praeina per kelias dienas. Kai kuriems vaikams gali pasireikšti tokios reakcijos: paraudimas, patinimas ir skausmas dūrio vietoje; irzlumas, neramumas, mieguistumas; lengvas karščiavimas.
Taip pat skaitykite: Kada skiepyti vaiką: sveikatos svarba
Rimtas šalutinis skiepijimo poveikis yra labai retas. Sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos) rizika bet kuriai vakcinai yra labai maža.
Ar pasiskiepijusiems vaikams gresia akistata su miokarditu?
Yra pasklidusi nuomonė, kad vakcina vaikams gali didinti miokardito riziką. Santaros klinikų, vaikų skyriaus kardiologė dr. Odeta Kinčinienė šį mitą paneigė, remdamasi tyrimais. Ji nurodė, kad bendras miokarditų dažnis tarp vaikų, neturinčių jokių sąsajų su Sars-Cov-2 virusu, yra netgi šiek tiek didesnis nei tarp tų, kurie pasiskiepijo. Tačiau miokardito tikimybė išauga 30 kartų, jei vaikai perserga lengva COVID-19 forma ir turi dauginio uždegimo sindromą.
Gydytoja paaiškino, kad miokarditas yra širdies raumens ląstelių uždegimas. „Jis pasireiškia didesne ar mažesne pažaida, tai gali būti grupelė ląstelių pažeista, ar didesnis plotas. Pagrindiniai pasireiškimai yra du: širdies arba krūtinės ploto skausmas, vaikai gali skųsti ritmo sutrikimais, tai yra juntamais perplakimais širdies“, - „Žinių radijui“ sakė ji.
„Miokarditų atvejai gali būti siejami su daugeliu vakcinų. Šiuo atveju, ši vakcina nėra jokia išimtis ir jokia dažnesnė. <…> Miokarditas gali būti, sukeltas tiesiogiai paties viruso, po to praėjus virusinei infekcijai, imuninei reakcijai atsiradus, arba jau šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, vakcinos. “, - teigė ji.
Vidutinis, su vakcina nesusijęs vaikų mirtingumas nuo virusinio miokardito siekia apie 5 proc. populiacijos. Tuo tarpu mirčių, siejamų su vakcinacija ir miokarditu, šiuo metu nefiksuojama, teigė vaikų kardiologė. Susirgę virusiniu miokarditu, visiškai pasveiksta apie 50 proc. vaikų, apie 30 proc. turi nuolatinių simptomų, o likusieji turi latentinių simptomų ir turi būti nuolat tikrinami.
Tėvų Abejonės Ir Specialistų Rekomendacijos
Specialisčių teigimu, dažniausiai į gydymo įstaigas ateina abejojantys tėvai, kuriems reikėtų skirti daugiau dėmesio. Dalis tyrimo dalyvių teigė, kad bijo šalutinio poveikio, trūksta patikimos informacijos apie vakcinas ir apskritai nebetiki jokių vakcinų veiksmingumu. Šie atsakymai yra pandemijos pasekmė.
Vaikų gydytoja primena, kad skiepus leidžiama suplanuoti ir individualiai. Žmonės labai daug praranda, nes neįskiepijus šių vakcinų, vaikas netenka apsaugos. Vėliau, kai pradės lankyti vaikų kolektyvą ir susidurs su tomis infekcijomis, neturės imuninės apsaugos.
Kviečia šeimas remtis racionaliais argumentais
Onkoimunologas M. Strioga įsitikinęs, kad kilus ginčams dėl vaikų skiepijimo, tėvams reikėtų vadovautis sveiku protu ir racionaliais argumentais. „Svarbu, kad argumentai būtų pagrįsti racionaliais faktais remiantis. Ne tokiais: kažkur girdėjau, kad vėžį sukels, čipą įves. Visas nuomones galima išklausyti, bet, <…> sunku suvokti, kodėl kitais klausimais mes specialistų, tiek tarptautinio, tiek nacionalinio lygio, nuomonių klausome ir vykdome, ką rekomenduoja įvairių ligų profilaktikoje, diagnostikoje, gydyme. O štai staiga, esant šiai pandemijai, visuomenėje staiga nuspręsta: nekreipkime dėmesio“, - svarstė M. Strioga.
STI atstovas: tėvų žodis dėl skiepų - lemiamas
Advokatą, Sveikatos teisės instituto atstovą, Justą Sakavičių Vaiko teisių tarnybos požiūris į vaikų skiepus kiek stebino. „Keistas yra apskritai institucijos padidintas dėmesys šitai temai. Sunku įsivaizduoti kitą atvejį, kada Vaiko teisių apsaugos tarnyba bandytų padėti išspręsti šeimyninį klausimą vaiko ir tėvo dėl medicinos paslaugų teikimo. Man keista tokia pozicija, bet čia turbūt atliepiama bendrai į visą situaciją Lietuvoje ir pasaulyje. Sutikite su tuo, kad ne kiekvieną ginčą tarp vaiko ir tėvo sprendžia institucija“, - kalbėjo jis.
Su teiginiu, kad vaikas nuo 16 metų gali savarankiškai pasiskiepyti, advokatas ne visai sutiko. Jis laikėsi nuomonės, kad tėvų dalyvavimas vaiko skiepijimo procese - itin svarbus. „Čia nėra viskas taip vienareikšmiška. Yra teisės aktų, kad skiepijimas vaikų (nedetalizuojamas jų amžius), vyksta tik su tėvų sutikimu. <…> Yra įvairių teisės aktų dėl skiepijimo tvarkos - juk ten pasirašo tėvai, atsako į klausimus apie vaiko sveikatos būklę. Kodėl čia turėtų būti išimtis? Ar vaikas, atėjęs skiepytis nuo 16 metų, visą žinos savo ligos istoriją, atsakys į klausimus apie alergijas?“, - dėstė mintis J. Sakavičius.
Jis davė pavyzdį, kad nepilnamečiai, pasiskiepiję be tėvų žinios, gali šią informaciją nuo tėvų nuslėpti. Jeigu vaikams po vakcinos pasireikštų šalutinis poveikis, tuomet tėvai nežinotų, kaip elgtis ir kur kreiptis, teigė advokatas. „Tėvai turi būti informuojami, nepaisant vaikų amžiaus. Ir pagal civilinį kodeksą, ir pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymą, turi tėvai rūpintis vaikų sveikata, o vaikas apibrėžiamas iki 18 metų“, - nurodė jis.
V. Usonis: privalomi skiepai - kokybiški ir saugūs
Vaikų ligų vyriausiojo respublikos specialisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, skiepijimai - efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė. „Sprendimas privalomais skiepais skiepyti vaikus leistų sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo riziką kolektyvuose“, - komentuodamas siūlymą į darželius priimti tik pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių paskiepytus vaikus sakė profesorius. Daktaro teigimu, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams turi būti sudaryta saugi aplinka. Tam ir skirta valstybės lėšomis finansuojama Nacionalinė imunoprofilaktikos programa. „Logiška, kad iš tėvų būtų prašoma pažymos apie vaiko skiepus. Taip vaikų ugdymo kolektyvuose būtų sudaryta saugi epidemiologinė aplinka“, - įsitikinęs profesorius V. Usonis. Daktaro teigimu, skiepijimų efektyvumas ir saugumas įrodytas daugybėje tyrimų, kurių rezultatai publikuojami mokslo leidiniuose. Vakcinų nepageidaujami poveikiai nuolat analizuojami ir lyginami su kitų šalių duomenimis. Pasak V. Usonio, dažniausiai nepageidaujami poveikiai yra nesunkūs, trumpalaikiai ir praeinantys be gydymo, todėl kai kurių tėvų keliamos abejonės dėl Lietuvoje skiepijamų vakcinų saugumo ir efektyvumo, jo žodžiais, nepagrįstos.
Ligos retos, bet jų sukėlėjai niekur nedingę
Kai kurios vakcinomis valdomos ligos tapo itin retos, tačiau jų sukėlėjai nenustoja cirkuliuoti visuomenėje, galimi įvežtiniai užkrečiamųjų ligų atvejai, todėl susiklosčius nepalankiai situacijai, kai skiepijimo apimtys sumažėja žemiau rekomenduojamų, po kurio laiko neišvengiamai kyla ligų protrūkiai. Profesorius V. Usonis nuolat primena ir apie tai, kad kolektyvuose yra vaikų, kurių skiepyti negalima dėl jų sveikatos būklės. „Todėl labai svarbu iki minimumo sumažinti užkrato atsiradimo vaikų kolektyve tikimybę ir to galima pasiekti skiepijant visus vaikus, neturinčius medicininių kontraindikacijų skiepijimui", - pabrėžia Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ligų vyriausiasis specialistas.
DUK apie skiepų kalendorių vaikams
Ar galima atidėti vaikų skiepijimą?
Nors kai kurie tėvai gali norėti atidėti skiepijimą, svarbu laikytis rekomenduojamo skiepų grafiko, kad vaikas būtų apsaugotas nuo ligų kuo anksčiau. Vėluojant skiepyti, vaikas gali tapti pažeidžiamas infekcijoms.
Ar gali vaikas gauti kelis skiepus vienu metu?
Taip, keli skiepai gali būti suleidžiami vieno apsilankymo metu. Rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju.
Ar vaikas gali būti skiepijamas, jei jis serga?
Lengva liga, tokia kaip peršalimas ar nedidelė temperatūra, paprastai nėra priežastis atidėti skiepijimą. Tačiau verta pasitarti su gydytoju dėl skiepo atidėjimo.
Ar skiepai gali sukelti ligą, nuo kurios turėtų apsaugoti?
Ne, skiepai negali sukelti ligos, nuo kurios jie skirti apsaugoti. Kai kurios vakcinos sudarytos iš susilpnintų ar negyvų virusų ar bakterijų, todėl jos negali sukelti ligos.
Ką daryti, jei vaikas praleido skiepą?
Jei praleidote planuotą skiepą, susisiekite su savo gydytoju ir susitarkite dėl vizito. Skiepijimo grafikas gali būti koreguojamas.
Ar reikalingi papildomi skiepai keliaujant į užsienį?
Priklausomai nuo kelionės tikslo, gali reikėti papildomų skiepų. Būtina pasitarti su gydytoju prieš kelionę, kad užtikrintumėte, jog vaikas yra tinkamai apsaugotas.
Ar reikia skiepyti vaikus nuo retų ligų?
Taip, nes skiepijimas padeda išvengti tiek užsikrėtimo, tiek ligos plitimo.
Kodėl vaikų skiepijimas naudingas?
Skiepai yra viena efektyviausių priemonių, kuri leidžia apsaugoti nuo ligų tai, kas tėvams yra svarbiausia - jų vaikų sveikatą.