Gimdymo procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidaus medicininio personalo dėmesio. Vis dėlto, net ir esant geriausiai priežiūrai, kartais pasitaiko komplikacijų, tokių kaip kraujas piene ar atskirai gabalėlis placentos po gimdymo. Ši būklė gali sukelti rimtų problemų motinos sveikatai, todėl svarbu žinoti apie jos priežastis, riziką ir gydymo būdus.
Placenta ir Jos Svarba
Placenta yra laikinas organas, kuris vystosi nėštumo metu ir aprūpina vaisių maistinėmis medžiagomis, deguonimi bei šalina atliekas. Po kūdikio gimimo placenta turi būti pašalinta iš gimdos. Įprastai tai įvyksta per 30 minučių po gimdymo. Ji, darbštuolė, ilgus mėnesius perdavinėjusi iš Jūsų į dar negimusio vaikelio kraują maisto medžiagas ir deguonį, jau visas savo pareigas atliko.
Priežastys, Kodėl Placenta Nepašalinama Visiškai
Yra keletas priežasčių, kodėl placenta gali nepasišalinti visiškai po gimdymo:
- Atoninė gimda: Gimda nesusitraukia tinkamai, todėl placenta negali atsiskirti.
- Placentos įaugimas: Placenta per giliai įauga į gimdos sienelę.
- Nepilnas placentos atsiskyrimas: Dalis placentos atsiskiria, o kita dalis lieka prisitvirtinusi. Tik štai pati placenta vargu ar pasišalins, ją reikia išstumti. Jeigu bent gabalėlis pasiliks, bėdų neišvengsime: po gimdymo užsitęsusio kraujavimo, o kažkada gal ir tos užsilikusios ir priaugusios placentos liekanos supiktybėjimo.
Galimos Komplikacijos
Jei po gimdymo gimdoje lieka placentos gabalėlių, gali kilti šios komplikacijos:
- Kraujavimas: Ilgalaikis ir gausus kraujavimas gali sukelti anemiją ir reikalauti kraujo perpylimo.
- Infekcija: Gimdoje likę audiniai gali tapti infekcijos šaltiniu, sukelti endometritą (gimdos gleivinės uždegimą) ar sepsį (kraujo užkrėtimą).
Gydymo Būdai
Gydymas priklauso nuo placentos likučių dydžio ir moters būklės:
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
- Medikamentinis gydymas: Gydytojas gali skirti vaistų, skatinančių gimdos susitraukimus, kad placenta būtų pašalinta.
- Chirurginis gydymas: Jei medikamentai nepadeda, gali prireikti chirurginio įsikišimo - gimdos išvalymo (curettage). Ši procedūra atliekama naudojant specialius instrumentus arba vakuumą.
Priežiūra Po Gydymo
Po gydymo svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir stebėti savo būklę. Rekomenduojama:
- Vartoti antibiotikus, jei jie buvo paskirti.
- Stebėti kūno temperatūrą ir kreiptis į gydytoją, jei ji pakyla.
- Vengti sunkaus fizinio krūvio.
- Laikytis asmens higienos.
Patarimai Nėščiosioms ir Jaunoms Mamoms
Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama:
- Reguliariai lankytis pas gydytoją nėštumo metu.
- Informuoti gydytoją apie visus jaučiamus simptomus po gimdymo.
- Laikytis gydytojo nurodymų dėl priežiūros po gimdymo.
Žindymo Svarba Gimdai Susitraukti
Prigludęs pirmą kartą prie motinos krūties, naujagimis pasirūpina ir savimi. Prisimename iš „Žindymo mokslo“: žindant kūdikį, motinos hipofizis išskiria du hormonus. Jau minėtąjį oksitociną, kuris priverčia susitraukti ne tik gimdoje, bet ir aplink alveoles pieno liaukose esančias raumenų ląsteles ir taip pastumia pieną tekėti iš krūties gelmės link spenelio. Ir kitą hormoną - prolaktiną, skatinantį naujo pieno gamybą. Tą ypatingąją dieną gimdymo skyriuje visiems rūpės, kad gera būtų judviem, patiems svarbiausiems: Motinai Gimdytojai ir Ateities Žmogui. Būkite drąsi! Prašykite, kad Jūsų gimusį vaikelį kuo greičiau glaustų Jums prie krūties. Geriausiai, jeigu naujagimis guldomas mamai ant pilvo nuogutis: motinos kūnas jį šildys, o jus abu apglobusi lengva antklodėlė (ją juk visai nesunku pašildyti iš anksto) neleis tai šilumai išsisklaidyti. Vaikelis nurims jausdamas Jūsų šilumą ir girdėdamas Jūsų širdies plakimą. Labai svarbus yra dar vienas, subjektyvus, kūdikio gero priglaudimo požymis - gera motinos savijauta žindant. Spenelio skausmas maitinant kūdikį krūtimi yra ženklas motinai, jog kūdikis blogai prigludęs ir čiulpia tik spenelį, maigydamas ir trindamas jį tarp dantenų ir siurbdamas jo odą. Tokį žalojantį spenelio čiulpimą reikia kuo greičiau nutraukti ir glausti kūdikį prie krūties iš naujo. Pirmojo susilietimo ir žindymo metu ant naujagimio odos ir į virškinimo traktą patenka normalių motinos mikroorganizmų, kurie yra nepatogeniški (nesukelia ligų).
Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė
Kas yra Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė? Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.
Ligos Kilmė
Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- Hormonai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių.
- Genetiniai veiksniai: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė.
- Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.
Pokyčiai Nėštumo Metu
Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Staigios vaisiaus žūties priežastis nėra visiškai aiški, tačiau literatūroje nurodoma, kad smarkiai padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija vaisiaus audiniuose gali sukelti vaisiaus širdies ritmo sutrikimą ar placentos kraujagyslių spazmą (tokiu būdu sutrikdoma vaisiaus kraujotaka). Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse. Oksitocinas tai hormonas, kuris skatina gimdą susitraukti. Oksitocinas yra labai svarbus gimdymo procesui. Būtent dėl padidėjusio šių receptorių kiekio įtariama, kad intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą.
Ligos Požymiai
Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą.
- Niežulys: Svarbu paminėti, kad bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija. Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai.
- Gelta: Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu.
- Kiti požymiai: Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja). Išskirtinis ir labai dažnas intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - staigi simptomų baigtis po gimdymo. Visgi, retais atvejais simptomai gali tęstis ir pagimdžius.
INC Nustatymas
INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos. Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių):
- Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas)
- Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH)
Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.
Gydymo Principai
Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nuatatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
SVARBU: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.
Kraujas Vaiko Išmatose
Vaikų tuštinimosi tema pirmaisiais metais labai svarbi. Kai vaikutis sunkiai tuštinasi, stena ir kankinasi, - bėda ir vaikui, ir visai šeimai. Dar baisiau išmatose pamatyti kraujo. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, pažvelgę į vystyklą galite daug sužinoti apie savo mažylio vystymąsi. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais pastebėsite rudų, geltonų ir žalių išmatų - visos šios spalvos normalios žindomiems ir mišiniais maitinamiems kūdikiams. Kraujas išmatose gali pasirodyti kaip raudoni dryžiai, tamsios dėmės arba įvairaus dydžio taškai ar lašai. Dėl to visos išmatos gali pasirodyti tamsiai raudonos ar net juodos. Tačiau, jei kūdikio išmatos yra raudonos arba tamsios spalvos, tai ne visada reiškia, kad kūdikiui teka kraujas. Kūdikio išmatose gali atsirasti raudonų dryžių ar gabalėlių dėl tam tikrų maisto produktų, tokių kaip pomidorai, burokėliai arba maisto dažikliai. Kraujo išmatose gali atsirasti dėl kai kurių infekcijų. Viena iš pavojingiausių būklių yra nekrozinis enterokolitas. Ši infekcija dažniau pasitaiko neišnešiotiems kūdikiams ir kūdikiams, turintiems kitų sveikatos sutrikimų. Nekrotizuojantis enterokolitas gali būti mirtinas. Todėl gydytojas turi įvertinti visus kūdikius, kurių išmatos yra kruvinos arba kurie turi kitų rizikos veiksnių. Naujagimiams, sergantiems nekroziniu enterokolitu, kurie maitinami iš buteliuko, kraujingos išmatos atsirada anksčiau nei žindomiems. Vis dėlto šios pavojingos priežastys yra retos. Kruvinos kūdikio išmatos gali atsirasti ir dėl retesnių priežasčių. Pavyzdžiui, Streptococcus bakterijos gali užkrėsti odą aplink išangę, sukeldamos uždegimą ir taip išmatose atsiranda kraujo priemaišų. Labai retai viena žarna gali įlisti į kitą, t.y. atsirasti invaginacija. Tai sukelia žarnyno užsikimšimą, ligą dažnai lydi stiprus ir staigus mėšlungiškas skausmas (dažniausiai su pertraukiamu verksmu), vėmimas ir kruvinos išmatos su gleivėmis, kurios gali atrodyti kaip želė. Jei naujagimio vystykluose pamatėte oranžinės, rožinės spalvos į kreidą panašią medžiagą - neišgąsdinkite. Tikėtina, kad tai yra uratų kristalai, atsirandantys, kai kūdikio šlapimas yra itin koncentruotas. Kartais motinos piene gali būti kraujo dėl sužalotų spenelių. Žindymo metu kūdikiui nepavojinga nuryti kraujo.
Ką daryti, pamačius kraują vaiko išmatose, - jaudintis, nekreipti dėmesio, lėkti pas gydytoją? Visuomet, nors ir pastebėjus nežymų kraujo kiekį išmatose (kraujo taškelius, siūlelius, lašiukus), reikia nelaukti ir pasikonsultuoti su gydytoju, nes, kaip minėjau, priežasčių yra daug ir pagal vieną požymį - kraują išmatose - negalima nustatyti priežasties. Žaizdelių, kitaip - išangės įplėšų, atsiranda, kai per kietos išmatos eina pro išangę. Įplėšos skausmingos, dėl to mažyliui skauda, atsiranda kitų nemalonių jutimų. Mažyliui skauda tuštinantis, todėl vaikutis pastenėjęs pravirksta. Kadangi skauda tuštinantis, storojoje žarnoje kaupiasi išmatos, pučiasi pilvukas. Pasak Amerikos pediatrų akademijos (AAP), išangės įtrūkimai yra dažniausia kraujo atsiradimo vaiko išmatose priežastis. Taip, kartais tai atsitinka po trauminio sužalojimo, pavyzdžiui, užspringimo.
Hemorojus Kūdikiams
Hemorojus būdingas suaugusiesiems, tačiau kartais jis gali atsirasti ir kūdikiams bei mažiems vaikams. Kūdikių hemorojus - tai tiesiosios žarnos ir išangės venų patinimas. Jei vaikas moka kalbėti, jis gali apibūdinti niežulio ar dirginimo jausmą aplink išangę. Dažniausia mažų vaikų hemorojaus priežastis yra vidurių užkietėjimas. Jei vaikas labai stena, susidarto spaudimas šalia tiesiosios žarnos esančioms venoms. Kita hemorojaus priežastis mažiems vaikams yra lėtinis kepenų nepakankamumas. Kai kepenys neveikia tinkamai, venos, pernešančios kraują į kepenis, gali nukreipti kraują į kitas venas. Pastebėjus hemorojaus požymius, mažylio gydytojas (dar geriau - gydytojas vaikų chirurgas-proktologas) turėtų ištirti nuodugniau. Kolonoskopinis tyrimas atliekamas pritaikius bendrąją nejautrą.
Kitos Kraujo Išmatose Priežastys
- Išangės įtrūkimai: dėl išangės odos įtrūkimų ar plyšimų gali atsirasti kraujo arba skausmas tuštinimosi metu.
- Išangės karpos: genitalijų karpos dažniausiai yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) pasekmė.
- Tiesiosios žarnos polypus: t.y. nenormalų ląstelių augimą, kuris dažniausiai yra nekenksmingas. Polipai gali būti plokšti arba iškilę.
- Odos žymes (akrohordonus): tai mažos, nešvarios odos ataugos.
Hemorojus kūdikiams dažniausiai praeina savaime. Tinkamas gydymas priklauso nuo priežasties. Dieta: dėl vidurių užkietėjimo gali būti patarta valgyti daugiau skaidulų. Kūdikiams gali tekti pakeisti mišinius arba gerti daugiau motinos pieno. Ne visas kruvinas išmatas reikia gydyti.
Stebėjimas ir Ištyrimas Po Gimdymo
Liga „Stebėjimas ir ištyrimas po gimdymo“ yra susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su gimdos, kiaušidžių ir krūtų anatomija. Po gimdymo organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti šias sistemas. Gimda, po vaiko gimimo, turi grįžti į savo pradinę būseną, o hormonų lygis gali keistis, kas turi įtakos kiaušidžių funkcijai ir pieno liaukų veiklai. Pagrindinės „Stebėjimo ir ištyrimo po gimdymo“ priežastys gali būti susijusios su fiziologiniais, emociniais ir socialiniais veiksniais. Fiziologiniai pokyčiai po gimdymo, tokie kaip hormonų lygio svyravimai, gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Emociniai veiksniai, tokie kaip stresas ir depresija, taip pat gali paveikti moters sveikatą. Psichologinės problemos, tokios kaip depresija ar nerimas, gali padidinti riziką po gimdymo.
Simptomai, Diagnostika ir Gydymas
Pagrindiniai simptomai, kurie gali pasireikšti po gimdymo, apima nuovargį, nuotaikos svyravimus, depresijos požymius, fizinį diskomfortą, pvz., skausmus pilvo srityje, bei krūtų skausmą žindymo metu. Diagnostika apima išsamų medicininį įvertinimą, kuris gali apimti fizinį patikrinimą, kraujo tyrimus ir ultragarso tyrimus. Gydytojas gali užduoti klausimus apie moters emocinę būklę, fizinę sveikatą ir žindymo patirtį. Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, skirtus depresijai ar nerimui gydyti, taip pat hormoninių lygių reguliavimą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę terapiją, grupinius užsiėmimus mamoms ir socialinę paramą. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir atitiktų kiekvienos moters poreikius.
Naujagimių Gelta
Naujagimių gelta - tai geltonos medžiagos bilirubino kiekio padidėjimas kraujyje. Žiūrėdami į vaiką, plika akimi matome, kad jis pagelto. Tai ir vadiname naujagimių gelta.
Geltos Priežastys ir Grupės
Kai gimsta, naujagimis pradeda kvėpuoti plaučiais. Nebereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo vaikelį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurią organizmas turi pašalinti. Naujagimių medžiagų apykaita dar labai lėta, nes kepenų fermentai (būtent jie skatina bilirubino apykaitą) nepakankamai brandūs. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai yra nebrandesni. Todėl 3-4 parą beveik visi naujagimiai pageltonuoja. Naujagimių geltą reikėtų skirstyti į dvi grupes. Pirmuoju atveju tai yra fiziologinė norma arba tranzityvinė naujagimių būklė. Vaikelio organizme esančio bilirubino kiekis neviršija normos, todėl jokio gydymo nereikia. Jeigu gelta ryški ir užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, būtina atlikti bilirubino kiekio tyrimus.
Kai naujagimis pagelsta pirmąją parą, gelta ryškėja labai greitai, randamas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje. Šiuo atveju naujagimių geltą būtina gydyti. Priežasčių gali būti daug. Bilirubino kiekis gali padidėti dėl skirtingų mamos ir kūdikio kraujo grupių, dėl nesutampančio rezus antigeno mamos ir vaiko organizmuose. Priežastis gali būti po gimdymo likusioje didelėje kraujosruvoje yrantis kraujas. Jeigu naujagimis ir po dviejų savaičių tebėra geltonas, reikia ieškoti priežasčių, kodėl gelta užsitęsė. Kartais tai gali būti ir rimtos ligos, pavyzdžiui, įgimto hepatito, požymis. Jei naujagimiai serga įgimta citomegalija, toksoplazmoze, įgimtu sepsiu, gelta pasireiškia kaip šių ligų simptomas. Gelta gali prasidėti dėl tulžies takų atrezijos, kai nėra tulžies pūslės ar tulžies pūslės latakų. Bilirubino apykaita vyksta, bet tulžis negali ištekėti. Pasitaiko įgimtų fermentų apykaitos sutrikimų, kai kepenyse nėra reikalingų fermentų.
Motinos Pieno Gelta
Naujagimių pageltonavimo priežastis gali būti ir vadinamoji motinos pieno gelta. Neretai žindomiems kūdikiams gelta užsitęsia. Atmetus galimas priežastis: nėra kraujosruvų, tulžies atrezijos, jokios ligos, kartais konstatuojama, kad gelta užsitęsė dėl žindymo. Atlikę kraujo tyrimus, pamatytume padidėjusį bilirubino kiekį. Manoma, kad motinos piene yra medžiagų, kurios „konkuruoja” su bilirubinu. Kadangi mažylio būklė gera, jis valgo, miega, puikiai auga jo svoris, nepadidėjusios kepenys ir blužnis, jis yra žvalus, konstatuojama, jog jis yra sveikas. Pagal paskutiniąsias rekomendacijas, nei vaikučiui, nei mamai neskiriamas gydymas. Patariama vaiką toliau žindyti ir stebėti. Paprastai, kai būna motinos pieno gelta, bilirubino kiekis kraujyje nepasiekia tų kritinių koncentracijų, kurios vaikui galėtų būti pavojingos. Bilirubino koncentracija būna šiek tik didesnė nei norma. Retkarčiais, labai pakilus bilirubino kiekiui, naujagimis 24-48 val. gali būti maitinamas tik dirbtiniu maisteliu. Per tą laiką bilirubino kiekis sumažėja ir mama žindymą gali tęsti. Žindymą reikėtų laikinai nutraukti, jei labai aukštas bilirubino lygis ne krenta, o kyla toliau.
Pavojai ir Stebėjimas
Visus naujagimius, kuriems pasireiškia geltos požymiai, reikia labai atidžiai stebėti. Tėvai turi žinoti, kodėl pernelyg didelė bilirubino koncentracija kraujyje yra pavojinga - bilirubinui pasiekus kritinę koncentraciją, jis gali patekti į smegenis. Tai labai pavojinga, nes gali būti toksiškai paveikiami (apnuodijami) smegenų branduoliai. Atsiranda tipiški smegenų pažeidimo simptomai: vaikelis pasidaro dirglus, gali spiegiančiai rėkti, po to tampa vangus, nebenori žįsti krūties, sumažėja jo raumenų tonusas. Jeigu tokia būklė užsitęsia, raumenų tonusas gali padidėti, įsitempia rankos ir kojos. Vaikutis riečia nugarą, atlošia galvą, gali atsirasti traukulių, sutrikti kvėpavimas.
Priežiūra Po Gimdymo
Nėščiosios lanko įvairiausius kursus, kaupia žinias ir mokosi, kaip sėkmingai išnešioti savo mažylį, kaip užmegzti pirmąjį ryšį, kaip sėkmingai žindyti. Tačiau reikia nepamiršti ir savęs bei žinoti, kaip tinkamai pasirūpinti savimi po gimdymo, kada atnaujinti fizinę veiklą, ar skiriasi rekomendacijos natūraliai gimdžiusioms ir cezario pjūvį turėjusioms moterims? Kaip išnaikinti randą, likusį po cezario operacijos? Ar tiesa, kad natūraliai pagimdžiusioms moterims, tik grįžus iš operacinės, yra rekomenduojama pagulėti ant pilvo? Kita teorija, kodėl tai galėtų būti rekomenduojama - gulint ant nugaros kraujas kaupiasi makštyje (makštis nėra tiesi, ji yra įstrižai palinkusi į nugaros pusę), o gulint ant pilvo lengviau išteka. Ar ką tik pagimdžiusioms moterims yra rekomenduojama speciali dieta (pvz. skaidulų)? Ar skiriasi rekomendacijos gimdžiusioms natūraliai ir turėjusioms cezario sekciją? Jei moteris pagimdė natūraliai, yra sveika ir gerai jaučiasi, ji gali valgyti viską. Nėra kažkokios „pogimdyminės“ dietos. Po cezario pjūvio operacijos praėjus 2 val. galima gerti vandenį, po 6 val. - valgyti ir keltis iš lovos (priklausomai nuo būklės).
Fizinis Aktyvumas ir Randų Priežiūra
Iškart po gimdymo galima daryti dubens dugno stiprinimo ir Kėgelio pratimus. Pirmosiomis dienomis ar net savaitėmis gali atrodyti, kad nors ir stengiatės, tačiau raumenys nesusitraukia. Sportuoti ar treniruotis patariama neskubėti, palaukti maždaug 6 savaites, kol nustos valytis gimda. Vengti greito liesėjimo >2,2 kg/mėn. Pirmiausiai reikėtų nebijoti ir praėjus parai po operacijos nebeklijuoti pjūvio pleistru, o leisti žaizdai „kvėpuoti“ - taip skatinamas jos gijimas. Randai susidaro, kai audiniai yra nebeaprūpinami krauju. Tam, kad atsistatytų kraujotaka, reikalingas tam tikras masažas. Todėl beveik nėra skirtumo, ar naudosite specialų kremą nuo randų, ar tiesiog atliksite masažuojamuosius judesius rando periferijoje, poveikis bus panašus. Specialius korsetus naudinga dėvėti ne tik po cezario pjūvio operacijos, bet ir po gimdymo natūraliais takais. Korsetas prilaiko pilvo organus, kad jie per greit nenusmuktų į staiga atlaisvėjusią pilvo ertmę.
Kada Kreiptis į Gydytoją ir Žarnyno Funkcija
Per kiek laiko po gimdymo moteris turėtų pasituštinti? Kodėl tai taip svarbu? Po gimdymo moteris pirmą kartą pasituštinti turi ne vėliau kaip trečią parą. Tokia rekomendacija yra todėl, kad kuo žmogus ilgiau nesituština, tuo labiau kietėja viduriai ir pasituštinti darosi vis sunkiau. Pirmą kartą tuštintis, ypač, jei vaginalinio gimdymo metu plyšo ar buvo siūta tarpvietė, gali būti baisu, skausminga.
#