Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su Jėzaus gimimo data, apimant istorinius, religinius ir mokslinius aspektus. Nagrinėjama, kodėl naudojama dabartinė metų skaičiavimo sistema, kokios buvo alternatyvios datavimo sistemos senovėje ir kaip krikščionybė įtakojo dabartinio kalendoriaus paplitimą. Taip pat aptariamos skirtingos nuomonės dėl Jėzaus gimimo datos ir mėnesio, remiantis Evangelijomis ir istoriniais šaltiniais.
Dabartinė Metų Skaičiavimo Sistema ir Jos Istorinės Šaknys
Dabar naudojamas 365 dienų su trupučiu ciklas yra ilgai trukusių mokslinių paieškų rezultatas, siekiant nustatyti, kiek laiko Žemė sukasi apie Saulę. Mėnesius ir dienas galima nustatyti pagal kosminių kūnų gravitacines jėgas, tačiau metų atskaitos taškas yra logiškai sunkiau paaiškinamas. Dabar žymime, kad yra 2024 metai, bet kodėl būtent šie metai?
Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad mūsų planetai yra apie 4,54 mlrd. metų, tačiau didelę laiko dalį joje nebuvo nieko įdomaus žmonėms. Todėl kalendoriuje rašyti, kad dabar yra, tarkime, 4 540 002 024 metai, būtų nelogiška. Atskaitos tašku reikia pasirinkti kokius nors kitus, artimesnius "pradinius metus".
Senovės Datavimo Sistemos: Iššūkiai ir Sprendimai
Jokiame pasaulio istorijos laikmetyje nebuvo jokios vieningos datavimo sistemos, kuriai visi pritartų ir kuria visi naudotųsi. Viduramžiais ir Antikos laikais pripažinimo siekė daugybė skirtingų erų. Senovėje tikslas netgi nebuvo tiksliai nustatyti, kurie metai yra pirmieji (o apie nulinius metus apskritai net svarstyti nereikėtų, nes anuomet nulio sąvoka dar ir išmąstyta nebuvo). Tikslas buvo vieninga metų skaičiavimo sistema, kad skirtingi žmonės galėtų tarpusavy susikalbėti. Norint tarp skirtingų kultūrų vystyti verslą, prekybinius santykius ar paprasčiausią kultūrinį bendravimą, reikėjo, kad tos skirtingos kultūros gyventų tais pačiais metais.
Graikai buvo pirmieji, bandę visiems "įsiūlyti" savo metų skaičiavimo sistemą. Pažvelgę į savo istorijos archyvus jie nusprendė, kad Pirmieji metai turėtų būti tie, kuriais įvyko koks nors kultūriškai itin svarbus dalykas ir nusprendė, kad tai turėtų būti pirmieji metai, kai vyko Olimpinės žaidynės. Mums tai būtų 776 m. p. m. e., o graikams (ir kitoms graikų dominuojamoms kultūroms) tai buvo Pirmieji metai.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Savo sistemą turėjo ir Romos imperiją. Romos imperijai tai buvo Pirmieji metai ab urbe condita, arba A. U. C. Imperijai besiplečiant, plito ir jos metų skaičiavimo sistema. Romėnai savo sistemos nekišo per jėgą, bet kadangi jie buvo tokie galingi ir įtakingi, žmonėms buvo tiesiog patogu naudotis jų kalendoriumi ir datavimo sistema.
Bizantijos imperija metus skaičiavo nuo "pasaulio sukūrimo" (5 509 m. p. m. e.). Aleksandrijos bažnyčia metus pradėjo skaičiuoti nuo 284 mūsų eros metų - būtent tada į valdžią atėjo imperatorius Diokletianas. Šumerų kalendoriuje metai buvo "nuvienetinami" su kiekvieno naujo karaliaus karūnavimu. Apskritimo formos majų Ilgasis kalendorius prasidėjo 3114 m. p. m. e.
Dionisijaus Eksiguuso Įtaka ir Dabartinės Sistemos Įsigalėjimas
Tokiame kalendorių chaose svarbus kuklaus vienuolio Dionisijaus Eksiguuso vardas. Jis pasakė, kad datuoti metus pagal Romos miesto įkūrimą yra nesąmonė. Juk mes be jokios abejonės galime rasti svarbesnį įvykį, nuo kurio galėtume skaičiuoti. Jo pasirinkimas buvo Jėzaus Kristaus gimimas.
Dionisijus paėmė savo abaką, šiek tiek paskaičiavo ir išsiaiškino, kada gimė Jėzus. Ir parašė laišką vyskupui Petronijui, kuriame paskelbė savo naują Pirmųjų metų planą, pagal kurį visi "teigiami" metai būtų pažymimi anno Domini (A.D.), arba "mūsų Viešpaties metais". Lietuvoje ši santrumpa rašoma arba tiesiog "1 metai", "2 metai" ir t. t., arba era patikslinama žodžių junginiu "mūsų eros metai".
Dionisijaus skaičiavimuose esama nemenkų prieštaravimų. Evangelijoje pagal Matą tikinama, kad Jėzus gimė Erodo Didžiojo laikais, o jis mirė 4 m. p. m. e., kas reiškia, kad gimimas turėjo įvykti iki šios datos. Kitose evangelijose ir istoriniuose šaltiniuose nurodomos įvairios datos nuo 6 ar 7 m. p. m. e. iki 7 m., nors daugelis istorikų linkę manyti, kad Jėzaus gimimo metais reikėtų pripažinti 4 ar 5 m. p. m. e. Tai reiškia, kad 1996 arba 1997 metai buvo tikrieji 2000 metai pagal anno Domini kalendorių, jeigu iš metų skaičiavimo aritmetikos pašalinamas nulis.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Nors Dionisijaus pasiūlyta naujovė neprigijo akimirksniu, jo idėją gerokai išpopuliarino draugas vienuolis, kuris keliose savo knygose, vėliau naudotose krikščionių misionierių mokymuose, naudojo A. D. datavimą. O jau tada, kai atėjo 731 metai, istorikas garbingasis Beda savo veikale „Historia Ecclesiastica Gentis Anglorum“ visas datas skaičiavo pagal A. D. kalendorių. Toks metų skaičiavimo populiarinimo būdas sėkmingai sutapo su sparčia krikščionybės plėtra. O su krikščionybe, kaip ir kadaise su Romos imperijos įtaka, plito ir nauja Pirmųjų metų sąvoka. Paskutiniai bastionai Europoje, kuriuose A. D. datavimo sistema prigijo sunkiausiai, buvo Portugalija (jie šią skaičiavimo sistemą priėmė 1422 metais) ir Rusijos imperija (1700 metais). XIX a. pradžioje praktiškai nebeliko krikščioniškų šalių, kuriose metai būtų skaičiuojami kaip nors kitaip.
Angliška santrumpa B. C. (angl. Before Christ) pradėta naudoti tik 1627 metais. Ją pasiūlė prancūzų astronomas, pareiškęs, kad jeigu pasaulis egzistavo ir iki 1 metų, vadinasi, nuo to laiko metus reikėtų skaičiuoti atbuline tvarka. Sprendimas pasirodė logiškas, todėl krikščioniškame pasaulyje prigijo gana greitai.
Buvo pasiūlytos santrumpos C. E. ir B. C. E., reiškiančios Common Era bei Before Common Era. Tai buvo šiek tiek kvaila dėl dviejų priežasčių. Pirma, metai buvo skaičiuojami taip pat, taigi, ir sistema yra iš esmės ta pati. Be to, kai dauguma žmonių pamato tokias santrumpas, jie mano, jog jas reikia iššifruoti į Christian era ir Before Christian Era, todėl santrumpa net nesprendžia tos problemos, kurią norėta išspręsti.
Alternatyvūs Scenarijai: Kas Būtų, Jei Nebūtų Krikščionybės?
Jeigu Jėzus niekada nebūtų gimęs, krikščionybė taip ir nebūtų išsivysčiusi, o Dionisijus VI amžiuje nebūtų įkišęs savo trigrašio į metų skaičiavimo sistemas, dabartiniai metai galėtų būti skaičiuojami keliais būdais:
- Vis dar naudotume romėnišką Pirmųjų metų sąvoką. Ji savo laiku buvo labiausiai išplitusi, todėl lyginant su bet kuriais kitais Pirmaisiais metais būtų pranašesnė. Tuomet dabar būtų 2777 A. U. C. metai.
- Krikščionybės neatsiradimas reikštų, kad būtų erdvės kitoms per pasaulį išplisti galinčioms religijoms. Viena iš tokių svarstytinų religijų yra Islamas. Jeigu Islamas būtų išplitęs Vakarų pasaulyje ir Europoje, tikriausiai naudotume jų datavimo sistemą. Nors, žinoma, be krikščionybės būtų gana sudėtinga kalbėti ir apie Islamo atsiradimą. Kaip bebūtų, Islamo Pirmieji metai yra 622 metai - būtent tada pranašas Mahometas persikėlė iš Mekos į Mediną (šis įvykis vadinamas Hidžra). Pagal tokį labai jau hipotetinį įvykių scenarijų šiandien ant mūsų stalų stovėtų 1445 m. p. H. (metų po Hidžros) kalendoriai.
Galėjo įsigalėti ir kokia nors kita religija, įskiepijusi savo datavimo sistemą, arba grįžtume prie kokios nors archaiškesnės kalendoriaus versijos - tokios, kaip Bizantiškoji. Po pasaulį raizgantis vis tankesniam prekybos kelių tinklui, plintant žmonių populiacijai ir izoliuotoms bendruomenėms atsiveriant, bendri Pirmieji metai būtų praktiškai neišvengiami. Net nelabai svarbu, kokie tiksliai tai būtų metai. Faktas, kad dabar gyvename 2024 metais, yra tiesiog istorinis atsitiktinumas.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Evangelijų Pasakojimai ir Jėzaus Gimimo Data
Iš keturių Evangelijų tik dvi pasakoja apie Jėzaus gimimą. Pasak Luko, Juozapas su nėščia Marija keliavo iš Nazareto Galilėjoje į Betliejų Judėjoje gyventojų surašymui, paskelbtam Kvirino, ir ten gimusį kūdikį paguldė į ėdžias. "Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą." (Lk, 2,8). Pasak Mato, Juozapas su Marija gyveno Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, ir ten gimė Jėzus. Tada atkeliavo Rytų išminčiai, pasakodami, kad matė danguje užtekančią gimusio Žydų karaliaus žvaigždę. Bijodamas konkurento, Erodas "išžudė Betliejuje ir jo apylinkėje visus berniukus, dviejų metų ir jaunesnius" (Mt 2,10). Bet įspėtas angelo Juozapas su šeima jau buvo pabėgęs į Egiptą. Iš ten po Erodo mirties jis grįžo ir apsigyveno Galilėjoje, Nazareto mieste.
Šios dvi versijos prieštarauja viena kitai, bet abi įrodinėja tą patį: kad Jėzus gimė Betliejuje ir vienaip ar kitaip susijęs su Nazaretu. Versija apie gyventojų surašymą rodo į Jėzaus gimimo metus. Žinoma, kad pirmasis surašymas vyko apie 6-8 m. prieš Kr. prie Sirijos valdytojo Sencijaus Saturnino, o antrasis - prie valdytojo Kvirino 6-7 m. po Kr. Ir Matas, ir apokrifiniai šaltiniai vieningai sako Jėzų gimus Erodo Didžiojo laikais. Šis karalius mirė 4 m. prieš Kr.
Nuomonių Įvairovė dėl Jėzaus Gimimo Dienos
Už Jėzaus gimimo metus ne mažiau problematiška yra jo gimimo diena. Seniausias išlikęs krikščioniškos Biblijos komentaras yra fragmentai iš „Komentarų pranašui Danieliui“ parašyti Ipolito Romiečio III a. pradžioje. Viename nuoraše nurodoma, kad Kristus gimęs gruodžio 25 d. Tyrinėtojai linkę prie nuomonės, kad ši data yra vėlesnis perrašinėtojo intarpas. Kituose dviejuose išlikusiuose variantuose minimas balandžio mėnuo. Šią versiją patvirtina rastas ir Vatikano bibliotekoje saugomas Ipolito antkapis, ant kurio šono išlikęs Velykų kalendorius. Jame prie balandžio 2 d. yra iškaltas paaiškinimas graikiškai; „Kristaus gimimas II a. prieš Kr.“
III a. po Kr. pradžioje gyvenęs Klemensas Aleksandrietis nurodo kelias galimas Kristaus gimimo datas: 3 m. prieš Kr. lapkričio 18 d., 2 m. prieš Kr. balandžio 20 ir gegužės 20 d. Tuo tarpu jau minėtas Epifanijus IV a. pabaigoje rašė Kristų gimus sausio 6 d. Ši data buvo įsitvirtinusi Rytų krikščionių tradicijoje. Aleksandrijos bažnyčia Egipte jos laikėsi iki 431 m., Palestinos krikščionių bažnyčia - iki V a. vidurio, o Armėnų bažnyčia iki šiol Kalėdas švenčia sausio 6 d.
Šiaurės Afrikoje, kuri priklausė Romos imperijai, jau III a. atsirado tradicija Jėzaus gimtadieniu laikyti gruodžio 25 d. Nukryžiavimo diena laikyta kovo 25 d., ir ji teologiškai susieta su gimimu. Tačiau Julijus Afrikietis III a. atsirėmė į kovo 25 d. ne kaip gimimo, o kaip pradėjimo dieną. Pridėjus devynis nėštumo mėnesius, bus gruodžio 25 d. Šį aiškinimą, pateiktą 221 m., vėliau palaikė šv. Augustinas savo ankstyvuosiuose raštuose.
Pačioje Romoje Kalėdas gruodžio 25 d. pradėta švęsti 336 m., o Konstantinopolyje - tik 380 m. Žiemos saulėgrįžos priskyrimas Jėzaus gimimo laikui yra susietas su Jono Krikštytojo gimimu per vasaros saulėgrįžą. Evangelistas Lukas nurodo, kad tarp Jono ir Jėzaus gimimų praėjo šeši mėnesiai. Kalėdas švęsti gruodžio 25 d. bažnyčios hierarchai sutarė dar vėliau, tik 431 m. Datos patvirtinimas toliau centralizavo krikščionybę, leido kovoti su sektomis ir skelbti jas eretiškomis.
Kritika Dėl Tradicinės Gimimo Datos
Viskas būtų gerai su gimtadienio data, jei ne Luko Evangelijoje minimi piemenys, leidžiantys naktį su banda laukuose. Betliejaus apylinkėse, iškilusiose 780 metrų virš jūros lygio, žiemos būna gana žvarbios. Gruodis yra lietingas, naktys šaltos, kartais gausiai pasninga. Nei dabar, nei prieš 2000 metų tenai gyvulių laukuose žiemomis niekas nelaiko ir nelaikė.
2012 m. popiežius Benediktas XVI išleido trečiąją trilogijos dalį „Jėzus iš Nazareto: vaikystės pasakojimai“. Joje pats popiežius patvirtina, kad Jėzus Kristus gimė ne gruodžio 25 d. ir ne visuotinai pripažintais metais. Metus dabar mes skaičiuojame pagal vienuolio Dionisijaus Mažojo (Exiguus) išvadas. 525 m. popiežius Jonas I jam pavedė sudaryti Velykų lenteles. Pasak popiežiaus Benedikto XVI, vienuolis skaičiuodamas padarė klaidų. Tai netrukdo mums ir toliau naudotis jo pasiūlyta atskaitos data, kuri negali būti Jėzaus gimimo metais.
Astronominiai Aiškinimai ir Kalėdų Žvaigždė
Australų astronomas Dave’as Reneke’as, pasinaudodamas sudėtinga kompiuterine įranga, pažymėjo tikslią dangaus kūnų poziciją ir sudarė nakties dangaus žemėlapį, kaip jis būtų turėjęs atrodyti virš Šventosios žemės prieš 2 tūkst. metų. D. Reneke’as teigia, kad išminčiai tikriausiai interpretavo planetų suartėjimą ir sušvitimą kaip lauktą ženklą ir vedini žvaigžde palaikyto švytėjimo, kaip rašoma Biblijoje, nuėjo į tvartelį Betliejuje, kuriame gimė Kristus. Remdamasis Mato evangelija, D. Reneke’as akcentavo planetų suartėjimą, kuris įvyko Liūto žvaigždyne birželio 17 d. 2 a. pr. Kr. Prieš 2 a. pr. Kr. dvi planetos priartėjo prie pat viena kitos ir sušvito tarsi viena. Netvirtiname, kad tas švytėjimas buvo Kalėdų žvaigždė, tačiau toks aiškinimas turi tvirčiausią pagrindą iš visų.