Sveikiname sulaukus savo stebuklo! Nėštumas ir gimdymas - didžiulis iššūkis mūsų kūnui, todėl laikotarpis po gimdymo yra ypatingai jautrus. Svarbiausia - atsižvelgti į savo kūno poreikius, nespausti savęs grįžti į ankstesnę formą, o suteikti organizmui tai, ko jam labiausiai reikia: meilės, rūpesčio ir švelnumo. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip pasirūpinti savimi ir savo kūnu pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, kad atkūrimas būtų kuo sėkmingesnis.
Pirmieji žingsniai atsistatant po gimdymo
Pagrindinis atsistatymo tikslas - pagerinti gyvenimo kokybę ir paruošti kūną kasdieniam aktyvumui. Treniruotis galima pradėti praėjus maždaug 6 val. po gimdymo (jei nėra kontraindikacijų). Pirmieji žingsniai:
- Jei gydytojas leidžia - gulėkite ant pilvo bent po 2-3 minutes kelis kartus per dieną.
- Gulint stenkitės dažnai keisti pozicijas.
- Netrukus po gimdymo gydytojas gali rekomenduoti stotis ir vaikščioti - drąsiai tai darykite.
- Atlikite kvėpavimo pratimus: pirmosiomis dienomis - 360° kvėpavimą gulimoje ar sėdimoje pozicijoje.
- Atlikite dubens dugno ir sėdmenų aktyvacijos pratimus.
- Įtraukite sąnarinę mankštą viršutinėms ir apatinėms galūnėms.
- Galite dėvėti kompresines kelnaites su aukštu liemeniu arba naudoti diržą. Jis neturi spausti, tik švelniai apgaubti ir suteikti lengvą kompresiją.
- Kelkitės ir gulkitės per šoną.
Dubens dugno reabilitacija
Dubens dugno raumenys po gimdymo gali būti labai nusilpę, todėl svarbu pradėti juos reabilituoti kuo anksčiau.
- Pirmąsias 2-3 dienas tarpvietės raumenys traukiasi labai vangiai.
- Pratimus galima pradėti praėjus 6 val. po gimdymo.
- Kol tarpvietė aptirpusi, atlikite 20-30 kartų per dieną po 4-5 sutraukimus.
- Atsistačius jutimams, atlikite apie 50 kartų per dieną po 5 sutraukimus.
- Svarbu lėtas, sąmoningas įtempimas ir atpalaidavimas.
- Jei po 12-16 savaičių išlieka dalinis šlapimo nelaikymas, būtina kreiptis į kineziterapeutą.
Jei buvo atlikta epiziotomija ir jaučiate diskomfortą bandant sutraukti tarpvietę, arba nepavyksta pajusti dubens dugno raumenų, neskubėkite. Laikinai nedarykite sąmoningo sutraukimo - vietoje to pabandykite vadovautis tokiu principu: atlikite ilgą, lėtą iškvėpimą lyg per šiaudelį. Toks kvėpavimas natūraliai įdarbina dubens dugną. Tiesiog įsivaizduokite, vizualizuokite jo aktyvaciją - pradžioje to visiškai pakaks.
Plyšus tarpvietei
Jei gimdymo metu plyšo tarpvietė, svarbu laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:
Taip pat skaitykite: Metodai nutraukti nėštumą anksti
- Mažinkite spaudimą į tarpvietę.
- Gulėkite ant pilvo, pasikišus pagalvėles po čiurnomis ir pilvu.
- Taikykite krioterapiją: 4-5 min.
Lengvas judėjimas po gimdymo
Lengvas judėjimas po gimdymo yra labai svarbus. Pratimus galite atlikti lovoje arba ant kilimėlio - taip, kaip jums patogiau. Švelnūs judesiai padeda palaikyti sąnarių mobilumą, gerina kraujotaką ir bendrą savijautą. Judėkite jums priimtinoje amplitudėje - pratimai neturi sukelti diskomforto. Stenkitės mankštintis kasdien.
Savimasažas su volu ar masažo kamuoliukais
Savimasažas su volu ar masažo kamuoliukais po gimdymo gali būti labai naudingas tiek fizinei, tiek emocinei savijautai.
- Mažina raumenų įtampą (ypač nugaros, sėdmenų ir kojų).
- Gerina kraujotaką ir limfos tekėjimą (padeda mažinti tinimus).
- Padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną (ypač pečiams ir nugarai dėl kūdikio nešiojimo).
- Mažina stresą, gerina miego kokybę.
- Padeda atkurti ryšį su savo kūnu.
Pratimus su geltonu kamuoliuku ant pilvo atlik tik tada, jei krūtinė nėra skausminga ar jautri.
Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimą verta pradėti treniruoti nuo pirmųjų dienų po gimdymo - tai vienas svarbiausių komponentų atkuriant pilvo raumenų tonusą ir reabilituojant dubens dugną.
Pradėti galima praėjus vos kelioms valandoms po gimdymo natūraliais takais ir po maždaug 24 valandų - po cezario pjūvio.
Taip pat skaitykite: Nėštumo savaitės ir išskyros
Kvėpavimo pratimus galima atlikti įvairiose pozicijose: gulint, sėdint ar gulint ant pilvo. Išbandykite visas pozicijas ir atraskite sau patogiausią.
Pradžioje gali būti sunku pajusti pilvo raumenų įsitraukimą, tačiau reguliarus kvėpavimas padės - pojūčiai ir kontrolė su laiku ryškės.
Kvėpavimo pratimų rūšys:
- Kvėpavimas 360° - normalizuoja kvėpavimo raumenų funkciją, aktyvina giliuosius pilvo sluoksnius ir dubens dugną.
- Kvėpavimas šonkaulių uždarymui - padeda koreguoti atsikišusius šonkaulius, kurie išsiplėtė augant mažyliui.
- Kvėpavimas ant pilvo - sustiprina pilvo raumenų aktyvaciją.
- Kvėpavimas sėdint - dažnai jaučiamas kaip natūraliausias ir patogiausias būdas kvėpavimui kontroliuoti.
Kvėpuokite kasdien - atlikite bent po vieną pratimą, po 20-25 kvėpavimo ciklus.
Cezario pjūvio rando priežiūra
Rando priežiūra - tema, apie kurią dažnai kalbama per mažai. Nesvarbu, ar randas atsirado po traumos, ar po operacijos - jis gali tapti organizmo disbalanso priežastimi ir sukelti fizinių problemų. Pavyzdžiui, cezario pjūvio randas gali lemti nugaros ar sėdmenų skausmus, turėti įtakos laikysenai, biomechanikai, didinti diastazės tikimybę.
Taip pat skaitykite: Naujagimio priežiūra
Cezario pjūvio operacijos metu pažeidžiama daug sluoksnių (oda, poodis, aponeurozė, pilvo raumenys, pilvaplėvė, gimda), todėl susiformavęs randas yra rimtos traumos pasekmė. Jo priežiūra, kai randas sugija, yra itin svarbi.
Rando priežiūros priemonės:
- Masažas - padeda pagerinti kraujotaką ir limfotaką, mobilizuoti randą, didinti audinių elastingumą, mažinti skausmą, niežėjimą, jautrumą bei rando plotį.
- Kineziologinis teipas - poveikis panašus, tačiau vien tik teipas negali mobilizuoti audinių, tam būtinos rankos.
Kaip klijuoti kineziologinį teipą:
- Įsigykite kineziologinį teipą. Spalva nesvarbi.
- Sukarpykite teipą į 8-10 mažų teipukų pagal linijas. Sočiai užtenka 8 vnt. 4-5 langelių ilgio. Galite kampelius nukirpti, tai rekomenduojama daryti dėl efektyvumo.
- Papildomai jums reikės ilgesnio teipo. Jis turi būti truputį ilgesnis nei Jūsų randas - 10-15 langelių.
- Atsigulkite ant nugaros ir ištieskite kojas - paprašykite pagalbos.
- Mažus teipus klijuokite kryžiukais įtempus 70-80% tiesiai ant rando.
- Galiukai, už kurių laikote teipus, neturi būti įtempiami. Jie tiesiog lengvai priklijuojami.
- Užklijavus mažus teipus užklijuokite ant viršaus didelį teipą lyg pleistrą - be jokios įtampos.
- Efektyviausia teipus keisti kiekvieną dieną, nes dėl didelės įtampos teipas greičiau tampa neefektyviu. Bet galima nešioti ir iki 4 dienų.
- Geriausiai teipą nešioti kiekvieną dieną 3-6 sav. Jeigu jausite poreikį pailsėti nuo teipo, galite padaryti kelių dienų pertrauką ir pratęskite.
- Jeigu pajausite niežulį, bėrimą - pakeiskite gamintoją. Pasitaiko, kad nuo silikoninių klijų oda sualergizuoja.
- Su teipu galite maudytis. Normalu, kad kraštai šiek tiek atsiklijuoja - nieko baisaus.
- Nedžiovinkite teipo su fenu.
Kūno pokyčiai po gimdymo
Po gimdymo kūnas patiria daug pokyčių, todėl svarbu žinoti, ko tikėtis:
- Pogimdyvinės išskyros (lochijos): 4-6 savaites po gimdymo bus pogimdyminių išskyrų, vadinamų lochijomis. Iš pradžių bus daugiau kraujo ir krešulių, išskyros bus raudonos spalvos, panašios į menstruacinį kraujavimą.
- Gimdos susitraukimai: 2-3 dienas po gimdymo galite jaustis maudimą, spazmus - jie atsiranda, nes gimda po gimdymo traukiasi, mažėja.
- Krūtų pokyčiai: Krūtų pokyčius pastebėsite dar nėštumo metu - priešingai, nei dažnai manoma, (ne)žindymas nėra lemiamas faktorius kalbant apie krūtinės būklę po gimdymo.
- Emocijos: Emocijos po gimdymo nuolat keisis. Galite pastebėti, jog tapote paniurusi ir verksminga, negalite užmigti, neturite jėgų, jaučiate nerimą arba jaučiatės tarsi įkliuvusi į spąstus. Gera žinia yra ta, kad šis emocinis nestabilumas dingsta per 2-4 savaites.
Kaip sau padėti pirmosiomis savaitėmis po gimdymo
- Ilsėkitės: Miegokite tuomet, kai miega kūdikis. Eidami miegoti išjunkite telefono garsą. Jei gyveni didesnėje šeimynoje, ant kambario durų gali pakabinti lentelę „Mes miegame“.
- Gerkite daug skysčių.
- Priimkite pagalbą: Nesikuklinkite ir priimkite pasiūlymus pagelbėti su namų ruoša, pagaminti valgį, prižiūrėti kūdikį ir pan. Jei niekas nesisiūlo - paprašykite pati. Tai gali būti sunku, ypač jei nesate pratusi to daryti, bet patikėkite - dauguma artimųjų ir draugų nori padėti, tad jausis pamaloninti, jei to paprašysite.
- Nebūkite vieni: Neužsisklęskite savyje.
- Žindykite: Mamos pienas nepaprastas. Jo negali atstoti joks, net ir vitaminais, mikroelementais papildytas mišinukas. Jeigu turite galimybę, dar nėštumo metu apsilankykite paskaitoje apie žindymą, taip pat skaitykite patikimą literatūrą šia tema (gydytojų, žindymo konsultantų knygas bei žindymo eksperčių tinklaraščius).
Žindymas iš karto po gimdymo
- Naujagimis iš mamos įsčių patenka į aplinką, kurioje knibžda įvairiausių bakterijų ir virusų. Tačiau su pirmais mamos pieno lašais jis gauna imunoglobulinų (organizmas jų dar negamina). Šie priešinsis aplinkoje jau esantiems mikrobams ir tiems, su kuriais susidurs vėliau. Todėl net ir susirgęs žindomas kūdikis greičiau pasveiksta, išvengia komplikacijų.
- Mamos piene yra augimo ir kitų hormonų, taip pat žarnyno raidą skatinančių bei kitokių veiksnių.
- Būdamas su mama ramioje aplinkoje, liesdamasis prie jos odos, naujagimis pradeda čepsėti, kiša pirštukus į burnytę, iškiša liežuvėlį. Tai rodo, kad metas padėti naujagimiui surasti krūtį ir jį žindyti.
- Pirmomis dienomis po gimdymo krūtyse gaminasi priešpienio. Jo būna gerokai mažiau nei pieno, tačiau naudingų medžiagų - daug daugiau. Priešpienis tirštesnis ir sunkiau bėga, yra gelsvesnis nei vėlesnis pienas. Per parą jo pasigamina apie 50-100 ml (pieno - apie 750 ml), tačiau naujagimiui užtenka. Priešpienis padeda greičiau pasišalinti pirmoms naujagimio išmatoms (mekonijui).
- Nuo 2-5 d. iki 10 d. gaminasi taip vadinamasis pereinamasis pienas, turintis daug riebiųjų rūgščių, kurios ypač svarbios nervų sistemos raidai. Brandaus pieno atsiranda maždaug nuo pirmos savaitės arba dešimtos dienos.
- Pirmas kelias dienas po gimimo kūdikis žinda gana trumpai (10-15 min.). Kūdikis neretai užmiega pažindęs tik vieną krūtį. Vėliau, pradėjus gamintis subrendusiam pienui, valgyti gali ir ilgiau. Vėliau vaikas gali žįsti ir iš vienos, ir iš abiejų krūtų per vieną maitinimą. Leiskite valgyti tiek ir taip dažnai, kaip jam geriausia. Jei pieno užtenka, kūdikis gerai priauga svorio, nieko bloga, kad per vieną maitinimą valgo tik iš vienos krūties. Tačiau jei jaučiate, kad antroji nemaloniai pilna, paskatinkite mažylį šiek tiek pažįsti ir iš jos. Kitąkart maitinti pradėkite iš pilnesnės krūties.
- Jeigu vaikas dėl medicininių priežasčių po gimdymo yra atskirtas nuo jūsų, nusitraukite pieno. Taip paskatinsite jo gamybą.
Kaip sau padėti žindant:
- Pirmomis dienomis žindyti be galo svarbu, todėl kūdikiui duokite krūtį, net jei atrodys, kad niekas nebėga. Kuo dažniau jis žįs, tuo daugiau pienelio gaminsis.
- Jei manote, kad nebėga, žindydama švelniai glostykite krūtį spenelio link. O kai kūdikis stabteli pailsėti, spustelėti krūtį (ne per stipriai!). Taip pienelį paskatinsite tekėti. Jei reikia, pakartokite tai keletą kartų.
- Jei dėl medicininių priežasčių esate atskirta nuo kūdikio, būtinai nusitraukite pieno, kad skatintumėte gamybą. Nusitraukinėkite rankomis į platų puodelį, nes traukiant pientraukiu tirštas priešpienis nusėda ant sienelių ir jo lieka mažiau. Kai įmanoma, tą darykite šalia vaiko (tai padeda pienui tekėti) ir sumaitinkite šaukšteliu pati.
- Jei gimdant buvo pasitelkti nuskausminamieji vaistai ar kūdikis gimė mažesnio svorio, vaikelis gali būti mieguistas. Jam sunkiau tinkamai apimti krūtį ir pradėti žįsti. Speneliu ar savo pirštu švelniai braukdama aplink lūpytes naujagimį paskatinsite prasižioti.
- Cezario pjūvis dažniausiai atliekamas taikant dalinę nejautrą. Kai jis susiuvamas (maždaug po 20-30 min.), naujagimį galima pamaitinti. Net ir po visos nejautros mama gali žindyti iškart, kai tampa sąmoninga.
Savijauta po gimdymo
Jeigu jūs laukiatės mažylio, tai tikriausiai bent jau truputį bijote ne tik gimdymo, bet ir to, kaip jausitės vos pagimdžiusi. Nesinori imti sekti pasakų, kad tereikia pagimdyti, o tuomet baigsis visi vargai - pagimdžius dar gali būti juntamas diskomfortas, tačiau viskas laikina ir viskas praeina, o kai žinai, ko tikėtis, tai tampa dar ramiau, ar ne?
- Prasideda kraujavimas, vadinamas liochija, dažnai intensyvesnis nei per mėnesines, jis palaipsniui silpnės, pirmas porą dienų išskyros bus kraujingos, vėliau rusvos ir tik po maždaug trijų savaičių jos taps bespalvėmis. Stebėkite, ar jų kiekis staiga nepadidėja, ar išskryos nepradeda skleisti nemalonaus kvapo - jeigu taip, tai sakykite gydytojui, tai pirmi infekcijos požymiai. Staigiau atsistojus arba pasijudinus pirmosiomis dienomis galite pajausti stipresnį kraujo pliūpsnį, bet viskas gerai, valosi po gimdymo likę kraujo krešuliai, audinių likučiai. Reikėtų naudoti higieninius paketus arba įklotus, bet jokiu būdu ne tamponus!
- Jūsų gimda jau pradeda po truputį trauktis - jausite skausmą pilvo apačioje, panašų, kaip per mėnesines arba kaip sąrėmių metu - skausmas silpnesnis, jeigu gimdėte pirmąjį kartą. Skausmai yra normalus reiškinys, jie sustiprėja, kai žindote vaiką, tai taip pat normalu.
- Jausis silpnumas visoje pilvo srityje, nes raumenys dar praradę tonusą, o jūsų vidaus organai, kurie seniau buvo pasislinkę, kad vaikutis turėtų vietos augti, tik dabar pradeda grįžti į pradines pozicijas. Sunku nupasakoti, tačiau atrodys, kad lyg ir kvėpuojasi kitaips, lyg ir širdis ne toje vietoje plaka, bet tokie pojūčiai normalūs.
- Jus kamuoja nuovargis, tikriausiai paskutinės dienomis prastai miegojote, kankino sąrėmiai, reikia daug ilsėtis.
- Bus sunku šlapintis. Kai kurios moterys visai nenori, o dalis nori, tačiau nusišlapinti nepavyksta. Kita vertus, po gimdymo praėjus 6 - 8 valandoms nusišlapinti būtina, stenkitės tiek, kiek galite, bandykite antrą, trečia kartą, jeigu niekaip nepavyksta. Tai padės atkurti raumenų, esančių aplink šlapimo pūslę, tonusą, o taip pat padės išvengti šlapimo takų infekcijų.
- Žinoma, kad turite nemažą žaizdą pjūvio vietoje. Dažnai gydytojai rekomenduoja truputį pakosėti, tai stimuliuoja pjūvio vietą, žaizda gis greičiau.
Viskas bus gerai! Svarbiausia, nebijokite klausti, jeigu jaučiatės keistai, net jeigu jūsų simptomai, atrodo ir nesusiję su gimdymu, net jeigu vieno ar kito dalyko klausti nepatogu ir nejauku.
Ką svarbu prisiminti
Vaikelio atėjimo į pasaulį laukiančios moterys neretai nerimauja ne tik dėl paties gimdymo, bet ir dėl savo savijautos susilaukus mažylio. Kūdikio susilaukusios mamytės nori visą savo dėmesį ir jėgas skirti savo mažyliui, tačiau joms būtina prisiminti, kad tinkamai nepasirūpinus savimi, jos neturės jėgų pasirūpinti vaikučiu.
Vos pagimdžiusioms moterims reikėtų daugiau ilsėtis, vengti stresinių situacijų, nepamiršti visavertės, sveikos mitybos principų, vartoti pakankamai skysčių bei atidžiai stebėti savo kūną.
Televizija, kino pramonė ir žiniasklaida neretai suformuoja klaidingą įspūdį, kad vos pagimdžiusi moteris puikuojasi plokščiu pilvuku, lyg nėštumo nė nebūtų buvę.
Moterys, kurioms buvo atliktas Cezario pjūvis, jaus nemenką visos apatinės kūno dalies skausmą, pjūvio vieta dažniausiai yra patinusi, paraudusi.
Pastojusių moterų organizme esančių hormonų koncentracija ima keistis, o tai sąlygoja kraujotakos suintensyvėjimą bei krūties audinio pakitimus. Pagimdžiusių moterų krūtys išskiria neriebų (apie 1,5% riebumo, motinos pieno riebumas siekia 3-4%), tirštą, gelsvos spalvos priešpienį, kuriame gausu apsauginių, augimą skatinančių medžiagų bei vitaminų.
Kiekvienos moters organizmas, odos ir audinių ypatybės skiriasi - jeigu moters oda ir audiniai elastingesni, tai po gimdymo ji junta nedidelį skausmą, tačiau, jeigu yra priešingai, akušeris gali priimti sprendimą kirpti tarpvietę gimdymo metu. Prakirpta tarpvietė susiūnama pasišalinus placentai, žaizda dažniausiai gyja apie dvi savaites, šiuo laikotarpiu reikėtų pasisaugoti, mažiau sėdėti, nusišlapinus, pasituštinus gerai apsiplauti. Pirmąsias dienas po gimdymo kirptą ir susiūtą tarpvietę tempia, šiek tiek skauda, tačiau skausmas neturėtų būti ypač intensyvus ar nepakenčiamas.
Vos pagimdžiusios moters gimda sveria apie 1 kg, tad iškart po gimdymo ji ima po truputį trauktis iki kol pasiekia savo normalią būseną ir galiausiai vėl sveria vos 50 g. Gimdai susitraukiant moterys junta aštrų, spazmuojantį papilvės skausmą, kuris šiek tiek primena menstruacinius skausmus arba sąrėmius.
Pagimdžius prasideda kraujavimas, kuris vadinamas lochija. Išskyrų dažniausiai daugiau nei per menstruacijas, kraujavimas yra intensyvesis, jis gali tęstis iki 6 savaičių. Moterims reikėtų naudoti higieninius paketus ar įklotus.
Vos pagimdžiusioms moterims yra sunku šlapintis, dalis moterų nė nejunta poreikio. Po gimdymo praėjus 6-8 valandoms nusišlapinti būtina, nepavykus reikėtų šiek tiek palaukti ir vėl bandyti.
Gimdymo metu organizme vykstantys virškinimo procesai sulėtėja, o tai gali tapti pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo priežastimi, moteris gali jausti sunkumo jausmą ir net skausmą.
Daugelis moterų nėštumo metu priauga papildomo svorio, tačiau didelę jo dalį sudaro nėštumo metu susikaupęs vanduo.
Paskutinės nėštumo savaitės bei gimdymas tikrai gerokai išvargina, mažylio susilaukusios moterims, atrodytų, net galvą sunku pakelti.
Mažylio gimimas, rūpestis juo, šeimos narių, giminaičių ir draugų dėmesys, fizinis diskomfortas, miego trūkumas, hormoniniai pokyčiai lemia mamyčių nuotaikų svyravimus. Mamytės, kurios jaučiasi prislėgtos, liūdnos, apatiškos, suirzusios, piktos turėtų stebėti save - jeigu šis dvasinis skausmas trunka ilgiau nei dvi savaites, vertėtų pasikonsultuoti su medikais ir psichologais, kadangi tai pirmieji pogimdyvinės depresijos ženklai. Su pogimdyvine depresija susidūrios moterys turi suvokti, kad ši savijauta nepriklauso nuo jų pačių, tai nėra „blogos motinos“ ar „motinystės inkstinkto nebuvimo“ požymis.
Kas vyksta moters organizme po gimdymo?
Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Akušeriai- ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Gimda
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makšties išskyros (lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis ir išoriniai lytiniai organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Hemorojus
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
#