Kūdikių vystymas: istorija, tradicijos ir šiuolaikinės tendencijos

Kiekvienas kraštas, miestas ar sodžius turi savo istoriją. Tauta pažįsta save per ją. Istorijai pažinti negalime tenkintis vien užrašytais faktais, jų interpretavimu, biografijomis. Reikia pirmiausia pažvelgti į mūsų senelių, prosenelių gyvenimą, būdą, kultūrą, tikėjimą, jų darbus ir rūpesčius. Krašto istorija - turtingas tyrinėjimo objektas, susijęs su įvairiomis gyvenimo sritimis, visuomeniniais reiškiniais ir laikotarpiais. Kad ir kaip mes studijuotume žmonių praeitį, ji vis tiek mus sugrąžina prie pačių pagrindų - tėvo, motinos ir vaiko. Šis nuo amžių gyvuojantis trikampis yra šeima, kurios pagrindinis tikslas - tęsti gyvybę pasaulyje.

Šiame straipsnyje remiantis įvairia literatūra pažvelgsime į lietuviškus kūdikio laukimo papročius, krikštynas, vardynas ir kūdikio priežiūrą, įskaitant kūdikių vystymo, kuris yra praktika, naudojama įvairiose pasaulio šalyse jau daugybę metų, istoriją.

Tradicijos ir papročiai

Kalba, religija, papročiai - sudėtingos žmogaus bei tautos dvasinės savimonės dalys, - be jų išnyksta tauta. Papročių veiklos sfera įvairiopa - tai ir moralė, grožio samprata, požiūris į darbą, tėvus, tėvynę. Papročiai vienaip ar kitaip liečia žmones, juos jungia, formuojasi bendra veikla. Ši savybė labai svarbi, ypač žmonių grupei, kuri yra atitrūkusi nuo savo tautos kamieno ir atsidūrusi svečioje aplinkoje - tremtyje arba emigracijoje. Tradicijos - tai tautos išmintis ir patirtis, kuri perduodama iš kartos į kartą gyvu žodžiu bei praktiniais veiksmais. Kur nėra tradicijų,- nėra ir pilnesnio, gyvesnio dorinio jautrumo bei dorinės pedagoginės atsakomybės. Iš tradicijų galima spręsti ir apie tautos dorinį lygį. Papročiai ugdo tautos vieningumą, artimumą, pasitikėjimą. Jų dėka žmogus žino, kaip jo tautietis vienomis ar kitomis aplinkybėmis elgsis, nes ir kiti taip daro. Šita vieningumo sąmonė, šitas elgsenos bendrumas teikia ypatingos atramos, atsidūrus neturinčiame savų tradicijų krašte arba tokioje aplinkoje, kurioje žmonės laikosi kitokių tradicijų.

Liaudies tradicijos, papročiai bei apeigos per tūkstančius metų nemažai paveikė socialinių formų, žmonių dvasinės kultūros raidą. Beveik visi liaudies kultūros, ypač žodinės ir meninės kūrybos, laimėjimai įsitvirtino papročiuose ir apeigose, kuriose, nedaug pakitusios, buvo perduodamos iš kartos į kartą. Nors tokia standartizacija skatino rutiną ir atsilikimą, tačiau padėjo išlikti ilgų šimtmečių liaudies materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimams. Būdami labai pastovūs, papročiai, apeigos, tradicijos yra liaudies kultūros saugotojai ir gali būti tam tikri istorijos šaltiniai, padedantys atskleisti žmonijos sąmonės bei kultūros pažangą. Apeigas gimdė ir palaikė nuolatinis žmonių darbas ir buitis. Moterys per ilgus tūkstantmečius kūrė šeimos apeigas - gimimo bei vardo suteikimo, santuokos ir laidotuvių, - plėtojo gimininės, vėliau - šeimyninės bendruomenės papročius, kolektyvo gyvenimo, elgesio, moralės ir teisines normas. Šeimos apeigų, papročių, tikėjimų, su apeigomis susietos tautosakos tyrinėjimas rodo, kad lietuviai, kaip ir kitos tautos nuo ankstyvosios bendruomeninės santvarkos turėjo gausybę savo pasaulėjautos vaizdinių. Tikėjimuose, susijusiuose su žmogaus atėjimu į pasaulį, gyvenimu, santuoka bei išėjimu iš šio pasaulio, nuo senų senovės vyravo prosenių, kitų šeimos mirusiųjų vėlių kultas. Žmonės tikėjo, kad visose svarbiausių gyvenimo momentų apeigose drauge su gyvaisiais dalyvauja ir mirusiųjų vėlės. Jei kas jas užmirštų, sulauktų didelės bausmės. Kiekviename pamokyme, draudime, prietare ir pan. slypėjo idėja, kuri padėjo ugdyti dorą žmogų. Jų pagalba mes galime pamatyti, kokie žmogaus poelgiai buvo skatinami, o kokie peikiami. Taip pat galima teigti, kad kiekviena tauta, norėdama išlaikyti savitumą, individualumą, tautos savimonę, niekada nepamiršta savo tautos šaknų, papročių, kurie išskiria mus iš kitų tautų.

Kūdikio laukimas ir pasiruošimas

Pasiekęs brandos amžių, jaunimas susirūpindavo būsimu šeimyniniu gyvenimu, vaikais. Ypač šioje srityje aktyvios buvo merginos. Beveik kiekvieną dieną jos domėjosi savo ateitimi: kada ištekės, kas bus jos vyras, kiek turės vaikų ir pan. Toks savo lemties spėjimas galėjo būti burtai ir prietarai, kuriuos galima laikyti liaudies išminties pasireiškimo forma. Ypač šiems dalykams sužinoti buvo parankūs burtai, tam tikri tikėjimai ir jais pagrįsti veiksmai, kuriais žmogus savo valia nori palenkti jį supančią aplinką, gamtinį ir antgamtinį pasaulį priversti tarnauti žmonių reikalams. Dauguma burtų būdingi visai Lietuvai.

Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba

Norėdama sužinoti ar šiais metais mergina ištekės, turėdavusi Kūčių naktį apglėbti kiek gali tvoros pagalius arba paimti malkų glėbį ir po to suskaičiuoti: jei skaičius lyginis - ištekės, jei ne - tai liks netekėjusi. Tą naktį šildydavo vašką, jį liedavo į šaltą vandenį, po to žiūrėdavo kas išeis, jei susidarydavo forma panaši į vyro bruožus - vadinasi ištekėsi, jei į vaiką ar lopšį - susilauksi kūdikio, jei nei šis nei tas - gyvensi taip, kaip gyvenai. Mergina, norėdama sužinoti, kiek ji turės vaikų, smalsumą galėjo patenkinti suraukdama kaktą - kiek ištisinių raukšlių susidaro, tieks teks vaikų auginti.

Glaudžiausias buvo motinos ryšys su savo vaikais. Nepaprastas, gilus meilės jausmas savo kūdikiui, pasireiškia dar nėštumo metu. Jau tada jis buvo apsupamas gražiausiomis svajonėmis, nepaprastais vaizdiniais. Tautosakoje motinos meilė atsispindi lopšinėse ir vaikų dainose. Lopšinės žodžiai buvo skirti ne tik vaikeliui užmigdyti, bet pranašauti mažyliui gerą, laimingą ateitį. Lopšinėse motinos išsakydavo ne tik savo meilę, bet tarsi savo pageidavimus, kuo vaikas turėtų būti užaugęs. Tai lyg užkalbėjimas, kuris turėjo nepaprastą galią. Įvairūs užkalbėjimai siekia tolimus senovės laikus. Jie buvo siejami su tikėjimu, kad ištarti žodžiai turi didelę galia ir išsipildo. Čia žodis - tarsi kūrybos pradžia, nes senovės filosofija žodį laikė dieviškosios dvasios įsikūnijimu, tarpininku tarp Dievo ir žmogaus.

Kiekviena moteris, nešiodama kūdikį savo įsčiose, išgyvena giliausią dvasinį ryšį. Kūdikis, tai tarsi antroji motinos širdis, kuri plaka jos viduje, todėl natūraliai patys gražiausi žodžiai, mintys, jausmai būna skirti tai mažai sielai, kuri dar neatėjo į šį pasaulį. Kūdikio laukimas yra išskirtinis laikas moters gyvenime, kurio niekada niekas nepakartos.

Be burtų ir spėliojimų savo ateitį buvo galima nulemti ir tam tikru elgesiu, nes prietarai - tai tikėjimas į tam tikras paslaptingas gamtoje veikiančias jėgas, kurios turi įtakos ir jo likimui, atitinkamu elgesiu galima išvengti šių jėgų blogos įtakos ir iš to sekančių nelaimių. Ištekėjusi moteris su rūpesčiu ir nerimu laukė atsakingo gyvenime momento - gimdymo. Šiam tikslui taip pat tarnavo - tikėjimai. Koks tai bus išbandymas: sunkus ar lengvas, ji galėjo sužinoti žvilgtelėjusi į vyro kaktą: jei aukšta kakta - tai laukia sunkus gimdymas, jei žema - tai gimdys lengvai.

Laukiant kūdikio, moteris turėjo pasirūpinti ne tik juo, bet ir savimi. Pirmiausia ji turėjo tinkamai maitintis, norėdama sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Juo labiau, kad gimdymas buvo atsakingas momentas gyvenime. Dėl to, kad jis vyko be kvalifikuotos medikų pagalbos pavojingas tiek gimdyvėms, tiek kūdikio gyvybei, todėl moteris turėjo būti pasirengusi tiek fiziškai, tiek morališkai, nes kiekvienai gimdymas buvo balansavimas tarp gyvybės ir mirties. Būsimai motinai būtina pasirūpinti kūdikio kraiteliu: drabužėliais ir vystyklais. Kraitelį motina siuvo iš nešiotos drobės. Buvo tikima, kad pirmą kartą vystyti kūdikiui reikia vystyklų, siūtų iš senos drobės, nes tada vaikui drabužiai neplyš, mokės juos gražiai dėvėti.

Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos

Mūsų senoliai vaiko auklėjimu ir būsimuoju jo gyvenimu rūpinosi dar jam negimus. Būsimojo kūdikio savotišką auklėjimą motina pradėdavo metu: griežtai laikydavosi tradicinių papročių, magiškų veiksmų, būrimų, draudimų, paveldėtų iš tolimų papročių. Nėščia moteris stebėdavo aplinką, kontroliuodavo savo elgesį, vengdavo nusižengti Dievui, žmonėms, ypač artimiesiems. Tai darė todėl, kad jos kūdikis - būsimasis žmogus - būtų fiziškai ir moraliai visavertis, doras, teisingas, gero būdo, gražus bei sveikas. Žmonių nuomonė apie nėščios moters elgesį taip pat atsispindi ir dainose.

Bevaikių šeimų padėtis

Tuo laiku buvo manoma, jeigu šeima negali susilaukti vaikelio, tai dėlto kalta tik moteris, todėl jos imdavosi įvairiausių būdų ištaisyti šią padėtį. Liaudyje buvo žinoma įvairiausių natūralių bei mistinių būdų. XX a. 3 - 5 dešimtmetyje, kaip liudija etnografinių tyrinėtojų medžiaga į bevaikes šeimas aplinkiniai jau mažiau kreipė dėmesio: pakito vyravęs toks griežtas ankstesnis požiūris. Be to, moterys turėjo daugiau galimybių kreiptis į gydytojus, kurie sugebėdavo labiau pagelbėti. Bevaikių šeimų kaime buvo nedaug. Nesulaukusios vaikų, šeimos problemą spręsdavo įvaikindamos juos. Retai kada bevaikė šeima specialiai paimdavo iš prieglaudų svetimus vaikus. Dažniau augindavo giminių ar neturtingųjų šeimų. Neretai šeimos priglausdavo ir išaugindavo merginų pavainikius. Atsitikdavo ir taip, kad šeima rasdavo „pamestą“ kūdikį. Kartais nuskriaustoji mergina kūdikį palikdavo jo tėvui. Vadinasi, bevaikės šeimos neretai tapdavo prieglobsčiu našlaitėms bei pamestinukams.

Buvo manoma, kad nuo to kaip elgsis moteris nėštumo metu priklausys kūdikio fizinės, psichinės bei dorovinės savybės. Lietuvių šeima laikė garbe turėti daug vaikų. Neturėti vaikų - didelė nelaimė, taip pat gėda prieš kaimynus ir gimines, Dievo bausmė ne tik šiame gyvenime, bet ir po mirties. XIX - XX a. pirmoje pusėje šeima kuri turėjo daugiau vaikų buvo labiau gerbiama, nes Dievo ir žmonių pagirta. Daug vaikų turėti vengė turtingieji, nes nenorėjo, kad užaugęs sūnus išdraskytų valaką. Tokios šeimos turėdavo du ar tris vaikus. Bet kartais atidėliodami gimdymą, pavėluodavo ir likdavo be vaikų. sakydavo, kad tokie žmonės šeimoje kaip basliai. Bevaikių nemėgdavo, juos pajuokdavo, Kupiškėnų krašte pajuokai liepdavo jiems gandrus varlėmis penėti.

Motinystei mergaitės buvo ruošiamos nuo kūdikystės. Motina mažas mergytes pratindavo daryti lėles, jas vystyti, prižiūrėti. Bijodama, kad užaugusi dukrytė nebūtų bevaikė, motina ta intencija duodavo išmaldą elgetoms, užprašydavo mišias. Prieš prasidedant mėnesinėms, motina vesdavosi dukras į bažnyčią, melsdavosi ir prašydavo elgetas pasimelsti už jos dukrą, kad nebūtų bevaikė. Per piršlybas ir vestuves, kad dukra būtų vaisinga, motina atlikdavo maginius veiksmus. Kupiškio apylinkėse, su piršliais sutarus vestuves, būsimos jaunosios motina sušluodavo nuo stalo trupinius į prijuostę ir nunešusi į tvartą sušerdavo veršingai karvei, kad dukterį Dievas laimintų vaisiumi. Išleidžiamą į jungtuves jaunąją apvilgdavo išvirkščiu rūbu, kad blogi žmonės nepakenktų jos vaisingumui. Išvažiuodama į bažnyčią (Šimonių apyl.), jaunoji su pamergėmis tris kart apeidavo stalą, o eidamos čiupinėdavo staltiesę. Kiek kartų tai padarydavo, tiek jaunoji ateityje turėsianti vaikų. Vaikų troško ir vyrai.

Palankynos

Biblinės palankynos, kai gimusio kūdikėlio Jėzaus atėjo aplankyti Trys Karaliai, buvo kuklios. Marija svečių niekuo nepavaišino, nė nepasiūlė prisėsti, bet užtat kokių dovanų gavo! Kokios palankynų mados šiais laikais? Senovėje lietuviai į palankynas eidavo labai anksti. Vos moteris pagimdydavo, nors dar nebūdavo pakilusi iš patalo, prasidėdavo kūdikio lankymas, kuris buvo vadinamas palankynomis, rodynomis, apgėlais. Palankynos, beje, buvo tik ištekėjusių moterų reikalas.

Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas

Kodėl palankynos būdavo tokios ankstyvos? Nes netrukus prasidėdavo kiti ritualai, pavyzdžiui, krikštynos, kurios dažniausiai įvykdavo per pirmąsias savaites. Be to, vos gimdyvė pakildavo iš lovos, jos jau laukdavo daugybė buities darbų, kūdikio priežiūra. Į palankynas buvo privalu atnešti dovanų, populiariausia - maistas (kiaušiniai, duona). Taip buvo linkima skalsos ir turtingo gyvenimo. Lankytojos ėjo po vieną ar susitarusios. Viešnios visada būdavo vaišinamos, dalydavo patarimus. Apie tai, kad gimdyvę ir kūdikį lankyti eitų vyrai, duomenų nėra.

Nors nėra išleista jokio palankynų vadovėlio, lyg susitarę lietuviai laikosi tam tikrų tradicijų. Po truputį keičiasi mada, kad iki kūdikio gimimo negalima pirkti kraitelio. Vis mažiau šeimų tiki prietarais, ir gimęs vaikutis jau viską turi. Todėl į palankynas jau retai nešama vonelė ar vystymo stalas.

Kai gyvenome deficito laikais, į palankynas buvo solidu atnešti barškutį, batukus, šliaužtinukus ar megztą kostiumėlį. Atėjus daiktų pertekliaus laikams, įsivyravo nauja mada - dovanų kortelės arba pinigai. Dabar populiaru demonstruoti išradingumą ir rasti tokią dovaną, kuri nustebintų.

Psichologai mano, kad pirmą mėnesį nereikėtų pulti lankyti mamos ir naujagimio. Dauguma gimdyvių, sužinojusios, kad tėvai ar dėdės su tetomis jau susiruošę atvažiuoti, neapsidžiaugia. Kuo pavaišinti? Kaip spėti susitvarkyti? „Kelias savaites po gimdymo vyras vis lakstė į parduotuvę šampano ir pyrago, o aš vis pjausčiau kumpį, sūrį, duoną ir pomidorus. Ėjo bendradarbės, kaimynės, studijų draugės. Vakarais vos vilkdama kojas rankiodavau lėkštes, valydavau grindis. O juk dar reikėdavo vaikutį maudyti, maitinti.

Štai keletas dovanų idėjų:

• Drabužėliai. Pirkdami drabužėlius, būtinai pasižiūrėkite, kokio ūgio kūdikiams jie skirti. Dažnai močiutės ir tetos priperka miniatiūrinių rūbelių, kuriuos kūdikis bematant išauga.
• Batukai. Tai dovana, kuri pralinksmins, bus daili, tačiau kažin ar labai pravers.
• Sauskelnės. Tai nėra tokia elementari dovana, kaip atrodo. Sauskelnes palankynoms galite nešti tik pasitarę su tėvais.
• Kosmetika. Tai irgi gana kebli dovana. Nebent žinote, kokia naujagimio oda (sveika, alergiška, jautri), koks tėvų požiūris į ekologiškus produktus.
• Žaislai. Patikėkite, dauguma svečių neša kramtukus, barškučius ir sukučius virš lovytės. Šie žaislai tinka labai trumpai, vaikučiui reikalingi vos kelis mėnesius. Verčiau nupirkite lavinamąjį žaislą vyresniam vaikui. Toks tiks po metų ar kelerių.
• Nuotraukų albumai, rėmeliai. Deja, irgi galite nepataikyti, nes ne visi tėvai gamina popierines nuotraukas ir kaišioja jas į albumus.
• Žurnalo mamoms prenumerata. Džiugins visus metus.
• Vaikiškų melodijų, lopšinių, pasakų įrašai. Prireiks ne iš karto, bet paskui labai pravers.
• Mobilioji auklė.

Kūdikių drabužėlių dydžiai:

• Dydis (cm) Amžius
• 56-62 Iki 3 mėnesių
• 62-68 3-6 mėnesių
• 68-74 6-9 mėnesių
• 75-80 9-12 mėnesių

Kūdikių vystymas: istorija ir dabartis

Kūdikių vystymas - tai praktika, naudojama įvairiose pasaulio šalyse jau daugybę metų. Anksčiau kūdikiai būdavo suvystomi į „kokoniukus“ ir taip laikomi gana ilgai. Šiais laikais net ir ką tik gimę kūdikiai nebevystomi.

Kadangi turiu ilgą darbo stažą, dar pamenu, kaip anksčiau visi kūdikiai būdavo suvystomi į “kokoniukus” ir taip laikomi gana ilgai. Dabar vos gimusiam naujagimiui apvelkami marškinėliai, šliaužtinukai, ir jis gali laisvai judėti. Kuo vaikelis daugiau juda, tuo greičiau jis vystosi.

Pasak medikės, tai nebepraktikuojama ne tik dėl išaugančios staigios kūdikių mirties sindromo, bet ir dėl teisingos vaikelio raidos. Jei kūdikis suvystomas, jam neleidžiama judėti, jo motorika ir kiti vystymosi procesai gali užtrukti ilgiau.

Vystymo nauda

Mintis, kad suvystytas kūdikis jaučiasi ramiau ir saugiau, yra paprastai paaiškinama. Gimda paskutinius vaisiaus vystymosi mėnesius suteikia erdvę, kurioje judėjimas yra labai apribotas. Ši apribota erdvė suteikia saugumo jausmą besivystančiam vaisiui. Vaisius gauna taktilinę (lytėjimo) ir proprioceptinę (receptoriai yra raumenyse ir sąnariuose) stimuliaciją, kuri pasižymi centrinę nervų sistemą raminančiu poveikiu. Jei naujagimis ar kūdikis labai neramus, jam sunku užmigti ar miegodamas jis dažnai nubunda, vienas iš būdų jam padėti iš tiesų galėtų būti vystymas. Suvysčius kūdikį galima jam padėti pasijusti taip, lyg jis ir vėl būtų mamos pilve.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad suvystyti vaikai miega geriau, nes tai jiems primena būseną gimdoje. Ypač aktyviai šie refleksai pasireiškia per rankų judesius. Tai yra prenatalinio periodo atgarsiai, kurie natūraliai užgęsta per pirmuosius gyvenimo mėnesius ir tuomet atsiranda tikrieji judesiai. Vystymas palengvina greitesnį atsipalaidavimą, kūdikiui lengviau išlaikyti kūno poziciją.

Vystymas taip pat gali pagelbėti kūdikiams, kurie patiria nepaaiškinamo verkimo epizodus, kuriems skausmingai kaupiasi dujos. Vystyklui prispaudus rankytes, kūdikiai neišbudina patys savęs dėl pasireiškiančių naujagimių refleksų, o tai, žinoma, reiškia ne tik daugiau poilsio sparčiai augančiam naujagimiui, bet ir jo tėveliams.

Galima rizika ir atsargumo priemonės

Naujausi tyrimai atskleidė, kad kūdikių vystymas gali būti pražūtingas. Nustatyta, kad staigios kūdikių mirties sindromo rizika išauga dvigubai, jei kūdikis užmigdytas ant šono yra suvystytas. Rizika taip pat didesnė tarp vyresnio amžiaus suvystytų kūdikių.

Visgi, kad vystymas taptų tikra pagalba kūdikio miegui, būtina tai daryti tinkamai ir laikytis saugumo rekomendacijų:

• Tvirtai, bet ne per stipriai: Labai svarbu kūdikius vystyti nei per tvirtai, nei per laisvai.
• Tinkama apranga: Jei naudojate paruoštą vystyklą, atkreipkite dėmesį į gamintojo rekomendacijas, kaip rengti kūdikį priklausomai nuo aplinkos temperatūros.
• Guldykite tik ant nugaros: Pagal SKMS (Staigios kūdikių mirties sindromo) prevencijos rekomendacijas, kūdikius patariama guldyti tik ant nugaros.
• Laisvos kojos: Visuomet papildomai patikrinkite, ar nesuveržti kūdikio klubai ir jis gali patogiai judinti kojytes.
• Pakankamai laiko ir laisviems judesiams: Būdravimo metu visuomet kūdikį išvystykite ir leiskite jam kuo daugiau pajudėti paguldytiems ant tvirto paviršiaus bei nešiojamam ant rankų susipažinti su aplinka.
• Miegoti… ne per ilgai: Todėl būtinai pažadinkite ir išvystykite kūdikį, kad jis tinkamu metu galėtų atsigerti pienuko.

Jei vaikelis nugriūna, apsiverčia ant pilvuko, įsikniaubia į patalus ir negali pasukti galvos, kvėpuoti, tuomet, žinoma, gali įvykti nelaimingas atsitikimas. Yra įvairių teorijų, tačiau jau seniai moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad kūdikiams nėra saugu miegoti ant pilvo. Apie tai visuomet informuojami tėvai.

Tačiau, dėl kūdikio saugumo, delsti neverta ir būtina atsisakyti vystymo kai tik kūdikis rodo ženklus, kad netrukus apsivers. Kiekvienas kūdikis šį raidos etapą pasiekia skirtingu laiku, todėl atsižvelkite į individualius ženklus. Įprastai vystymo lengviausia atsisakyti palaipsniui: keletui naktų palikite laisvą vieną ranką, po to abi rankas, jei reikia, dar kurį laiką privystydami kūną.

Kaip pasirinkti vystyklus

Atsakant į klausimą, į ką geriausia vystyti, verta paminėti, kad pasirinkimas iš tiesų nemažas. Skiriasi tiek vystymo būdas, tiek pačių vystyklų patogumas.

Vystyklų tipai:

• Vystymas į laisvo audeklo vystyklą: Iš pirmo žvilgsnio pats paprasčiausias vystymo būdas, kuriam tereikia didelio, kiek tampraus audinio gabalo.
• Vystyklai kokonai: Tokie vystyklai primena tamprius maišelius. Paprastai jie būna užtraukiami užtrauktuku arba užsegami lipukais.
• Užtvirtinantys rankų poziciją: Paprastai tokie vystyklai turi papildomą įtvirtinimą besiblaškančioms kūdikio rankytėms.

Populiarūs prekiniai ženklai:

• „Love to dream swaddle up“
• „Woombie“
• „Swaddle Me“
• „Anna & Eve Swaddle Strap Arms“
• „Oohbubs Legs Out Swaddle“

Nepaisant plataus vystyklų pasirinkimo, negalima teigti, jog vystymas tinka absoliučiai visiems kūdikiams.

Pasiruošimas gimdymui

Jeigu sutikus draugę mieste išgirsite nustebusį „Ką, tu dar negimdai?“, tai ženklas, kad iš tiesų jau tuoj gimdysite! Ar esate visiškai pasirengusi didžiajam įvykiui? Nagi, pasitikrinkime!

5 „darbai“, kuriuos turi atlikti iki gimdymo:

1. Paskutiniai sveikatos patikrinimai ypač svarbūs: Gydytojas patikrina, ar placenta vis dar pakankamai aprūpina vaisių ir ar jis gerai vystosi. Ultragarso tyrimo metu pamatuojama, kaip placenta ir virkštelė aprūpinama krauju. Juk būtent per motinos kraują negimęs kūdikis nuolat gauna deguonį ir maisto medžiagas. Nėštumo pabaigoje kasdien per placentą prateka 80 litrų kraujo, kai, pavyzdžiui, nėštumo viduryje jo pratekėdavo tik 28 litrai. Taip pat gydytojas dar kartą patikrina, kurioje vietoje yra placenta. Jeigu ji priešais ar netoli gimdos kaklelio, gali prireikti Cezario operacijos. Baigiantis nėštumui ima mažėti gimdymo vandenų ir ultragarso metu specialistas įvertina ir šį rodiklį.
2. Stenkitės sustiprėti prieš gimdymą: Prieš pat gimdymą derėtų papildyti energijos atsargas. Geriausia valgyti dažnai ir po nedaug - tai mažiausiai apkraus jūsų organizmą. Maitinkitės kaip ilgų nuotolių bėgimas prieš svarbias varžybas: daug šviežio ir termiškai neapdoroto maisto, kuriame gausu ląstelienos, angliavandenių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Rinkitės pieno ir pilno grūdo produktus, šviežias salotas ir daržoves.
3. Ar namuose viskas „sustyguota“? Jau turite būti susikrovusi krepšį į gimdymo namus su daiktais, kurių prireiks ligoninėje. Iš anksto sukrautas kraitelis padės išvengti panikos, jeigu viskas staiga prasidėtų. Patikrinkite, ar krepšyje visos reikalingos priemonės. Pasidėkite matomoje vietoje telefono numerius, kurių jums gali prireikti. Pavyzdžiui, taksi firmos, gydytojo, greitosios medicinos pagalbos ar gimdymo namų. Jeigu kas vakarą savo automobilį pasistatote vis kitoje vietoje, gerai įsidėmėkite, kur jį palikote, mat prasidėjus gimdymui jaudulys gali padaryti savo. Jei gimdysite ne pirmagimį, iš anksto pasirūpinkite, kas prižiūrės jūsų atžalas prasidėjus gimdymui, kol būsite ligoninėje.
4. Privalote turėti visus būtinus dokumentus: Lietuvoje yra galimybė iš anksto susitarti su akušere ar gydytoju dėl asmeninės priežiūros gimdymo metu. Tačiau net jei jūs ir su niekuo nesitarėte, būkite tikra, kad gimdymo namai jus mielai priims. Susitarimas iš anksto su specialistu leidžia iš anksto susitarti dėl to, kur bus vaikutis iš karto po gimdymo (su jumis ar naujagimių kambaryje), kokioje pogimdyminėje palatoje būsite. Taip pat pasirūpinkite visais svarbiais dokumentais. Turėkite su savimi asmens tapatybės dokumentą, nėščiosios kortelę ir dokumentą, bylojantį apie sveikatos draudimą. Iš anksto pagalvokite apie laikotarpį po gimdymo. Ar galės jūsų partneris pasiimti atostogas? O gal po gimdymo jums padėti atvyks mama ar draugė? Nepamirškite, kad pirmomis dienomis po gimdymo pagalba tiesiog būtina.
5. Metas pasirūpinti paskutiniais pirkiniais kūdikiui: Gali būti, kad jau seniai supirkote viską, ko prireiks jūsų mažyliui, nes pirkti naujagimiui yra labai malonu. Dalis būsimų mamų mėgsta supirkti būsimam vaikeliui viską iš anksto iki paskutinio daiktelio. Vis dėlto nepamirškite, kad kūdikis labai greitai auga ir iš esmės jam reikia ne taip jau ir daug.

tags: #kudikiu #vystydavo #vystyklais #ir #surisdavo #juosta