Pykinimas ir vėmimas yra vieni dažniausių nusiskundimų, varginančių nėščias moteris pirmuoju nėštumo trimestru. Šis nemalonus reiškinys gali varijuoti nuo lengvo rytinio šleikštulio iki sekinančio vėmimo, kuris kartojasi daugybę kartų per dieną ir net naktį. Apie keturiems penktadaliams moterų pykinimas ir vėmimas susilpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20% moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pykinimo ir vėmimo priežastis nėštumo metu, jų klasifikaciją pagal sunkumą, galimus gydymo būdus ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Virškinimo trakto sutrikimai nėštumo metu
Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje (pvz., pykinimas, vėmimas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL)) ir (ar) padidėjusiu prostaglandinų lygiu (pvz., viduriavimas). Kai kurie VT sutrikimai yra būdingi tik nėštumo laikotarpiu. Dažniausiai jų gydyti nereikia, tačiau būna atvejų, kai besilaukiančiai moteriai pasireiškia lėtinės su VT susijusios ligos, kai speciali priežiūra ir gydymas tampa būtinybe. Siekiant rasti geriausią sprendimą dėl nėščiųjų priežiūros ir gydymo išsivysčius VT sutrikimams, svarbu suprasti minėtų sutrikimų pasireiškimo dažnį ir priežastis.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Pykinimas ir (ar) vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Per pirmąjį nėštumo trečdalį, paprastai 6-8 nėštumo savaitę, net 91 proc. moterų vargina pykinimas. Lengva šio VT sutrikimo forma vadinama rytiniu pykinimu. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais. Jei pykinimas ir (ar) vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus. Nėščiųjų pykinimą ir (ar) vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija.
Kodėl nėštumo metu atsiranda pykinimas?
Pykinimas, ypač pirmąjį trimestrą, yra susijęs su hormoniniais pokyčiais organizme. Staigus žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) lygio pakilimas, taip pat padidėjęs estrogenų kiekis ir jautresnė uoslė bei virškinimo sistema sukelia nemalonius pojūčius, ypač rytais.
Taip pat prisideda:
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
- Sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje.
- Padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
- Lėtėjanti virškinimo sistema.
- Padidėjęs jautrumas kvapams.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė paaiškina: „Pykinimas nėštumo pradžioje yra dažnas reiškinys ir dažniausiai nepavojingas. Tačiau kai simptomai tampa tokie stiprūs, kad moteris nebegali gerti ar valgyti - tai jau yra hiperemezė, ir tai nėra tiesiog „normalus“ pykinimas.“
Epidemiologija
Pykinimas ir vėmimas pasitaiko nuo 50 iki 90 procentų visų nėštumo atvejų. Sunkesnė šios ligos forma pasitaiko 0,14-0,35 proc. nėščiųjų. Dažniausiai vargina iki 12-16, rečiau 20-osios nėštumo savaitės.
Priežastys
Kodėl nėštukes pykina? Nėščiųjų pykinimo kilmė neaiški, siejama su padidėjusiu tam tikrų hormonų (chorioninio gonadotropino ir estrogenų) kiekiu moters organizme. Taip pat daugėja mokslinių įrodymų, kad rytinis pykinimas nėštumo metu susijęs su padidėjusiu hormonų estrogeno, gonadotropino ir progesterono kiekiu. Neseniai nustatyta, kad šį simptomą gali sukelti hormonas GDF15. Pirmą kartą dideli jo kiekiai aptikti nėščių moterų kraujo serume 2000 m. Paaiškėjo, kad tai lemia du genai. GDF15 lygis nėštumo metu didėja ir kai kurios moterys jam jautresnės. Manoma, kad nėščiųjų pykinimą gali sukelti ir kraujospūdžio svyravimai, ypač sumažėjęs kraujospūdis. Taip pat pakitusi angliavandenių apykaita, kiti cheminiai ir fiziniai pokyčiai moters organizme, kuriuos išprovokuoja nėštumas.
Nėščiųjų pykinimo kilmė neaiški, siejama su padidėjusiu tam tikrų hormonų (chorioninio gonadotropino ir estrogenų) kiekiu moters organizme. Iki šiol nėra vienos teorijos, paaiškinančios šią būklę, nes nė viena jų išsamiai nepaaiškina ir neatskleidžia tikrosios priežasties.
Pykinimo klasifikacija pagal intensyvumą
Ne visas pykinimas yra vienodas - vienoms moterims tai trumpalaikis diskomfortas rytais, o kitoms - nuolatinis, alinantis jausmas, trukdantis valgyti ar net kvėpuoti ramiai. Pykinimo intensyvumą galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas, kurios padeda geriau suprasti, kada situacija yra normali, o kada reikia reaguoti.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Lengvas pykinimas
Tai dažniausiai pasitaikantis atvejis - trumpas, nepastovus rytinis pykinimas, kuris gali pasireikšti ir dienos metu. Jis paprastai:
- Pasireiškia rytais, ypač esant tuščiam skrandžiui.
- Trunka keletą savaičių (dažniausiai nuo 6 iki 12 nėštumo savaitės).
- Nesukelia vėmimo arba jis pasitaiko retai.
- Netrukdo valgyti ar gerti.
Tokiu atveju pakanka nedidelių gyvenimo būdo pakeitimų: mažesnės porcijos, dažnesni užkandžiai, lengvi pusryčiai dar neišlipus iš lovos. Lengvai formai vemiama 3-4 kartus per dieną, dažniausiai po valgio.
Vidutinio sunkumo pykinimas
Ši būklė yra kiek varginanti, tačiau dažnai dar galima suvaldyti be medikamentų. Simptomai:
- Pykinimas trunka didžiąją dienos dalį.
- Pasitaiko vėmimas 1-2 kartus per dieną.
- Sumažėja apetitas, valgymas tampa nepatogus.
- Kartais pasireiškia silpnumas ar galvos svaigimas.
Jei moteris sugeba išlaikyti bent dalį skysčių ir maisto, ši būklė dažniausiai nėra pavojinga, bet verta apie ją informuoti gydytoją. Vidutinio sunkumo formai vemia iki 10 kartų per parą, nuolat jaučiamas pykinimas ir seilėtekis.
Sunkus pykinimas (hiperemezė)
Tai reta, bet labai sunki būklė - mediciniškai vadinama hyperemesis gravidarum. Jai būdingas:
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
- Stiprus, nuolatinis pykinimas.
- Vėmimas daugiau nei 3-4 kartus per dieną.
- Nesugebėjimas išlaikyti skysčių ar maisto.
- Dehidratacija, silpnumas, svorio kritimas.
Tokiu atveju būtina medicininė pagalba - dažnai skiriamas gydymas ligoninėje, intraveniniai skysčiai, kartais net medikamentai. Tai nėra paprastas diskomfortas - tai pavojinga būklė, reikalaujanti priežiūros.
Kliniškai skiriamas lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios formos vėmimas. Sunkiai formai pykinimas ir seilėtekis nuolatinis ir varginantis, prarandama didelės kūno masės dalies.
Kada pykinimas laikomas normaliu reiškiniu?
Nors pykinimas nėštumo metu dažnai erzina ir trukdo kasdienybę, daugeliu atvejų tai yra visiškai normalus, fiziologinis reiškinys. Tai vienas dažniausių nėštumo simptomų, kuris rodo, kad organizmas reaguoja į nėštumo hormoninius pokyčius.
Normalus pykinimas dažniausiai:
- Prasideda apie 5-6 nėštumo savaitę.
- Būna ryškiausias 8-10 savaitę.
- Palaipsniui silpnėja iki 14-16 savaitės.
- Pasireiškia rytais ar ilgiau nevalgius.
- Nekenkia bendrai sveikatai, jei moteris gali valgyti ir gerti.
Kai kuriais atvejais pykinimas gali užsitęsti iki 20 savaitės ar net visą nėštumą, bet jei nėra vėmimo, svorio kritimo ar dehidratacijos požymių - tai vis tiek laikoma normos ribose. Tiesiog kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė pabrėžia: „Pats pykinimo buvimas nėra pavojingas - netgi šiek tiek siejamas su sumažėjusia persileidimo rizika. Tačiau jei pykinimas pereina į nesuvaldomą vėmimą ir silpnumą, būtina ieškoti pagalbos.“
Svarbu stebėti save, nebijoti užsirašyti simptomų dienoraščio ir informuoti savo gydytoją, jei kyla abejonių ar pykinimas keičiasi.
Kaip padėti sau, kad pykinimas ir vėmimas susilpnėtų?
Jeigu pykinimas nėštumo metu vargina kasdien, labai svarbu žinoti, ką galima padaryti saugiai, natūraliai ir be vaistų. Daugybę moterų padeda paprasti, bet tikslingi pokyčiai kasdienėje rutinoje. Žemiau pateikiami pagrindiniai metodai, padedantys sumažinti pykinimo intensyvumą ir dažnį.
Mitybos patarimai
Maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbus kovos su pykinimu įrankis. Tinkamai parinktas maistas gali reikšmingai palengvinti savijautą.
- Ryte, dar nepasikėlus iš lovos, reikėtų sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio be jokio užgėrimo skysčiu ir po to dar 15 min. pagulėti.
- Valgykite dažnai ir mažomis porcijomis, net jei nesijaučiate alkana - tuščias skrandis dar labiau sustiprina pykinimą. Valgyti reikia dažnai ir po truputį: ne rečiau kaip kas 2 val.
- Rinkitės lengvą, sausą maistą - džiūvėsėlius, ryžius, virtas bulves, trapučius.
- Venkite riebaus, kepto ir stipriai kvepiančio maisto - jis dažnai sukelia priešišką reakciją.
- Pabandykite valgyti dar neišlipus iš lovos, ypač jei pykinimas pasireiškia iškart pabudus. Prieš einant miegoti ir vos pabudus tinka suvalgyti kokį nors traškutį ar duonos, vaisių, kad skrandis nebūtų tuščias.
- Gerkite nedideliais gurkšneliais, bet dažnai - vandens, žolelių arbatos, šiek tiek natūralių sulčių. Gerti reikia daug: vandens, buljonų, sulčių, limonado, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų (Schweppes), vaistažolių (pvz.
- Skysčius vartokite 30 min. prieš arba po valgio, bet ne valgymo metu.
Koks maistas dažniausiai neskatina vėmimo? Gėrimai: selteris, gazuotas vanduo, gazuoti gėrimai su imbiero skoniu (Schweppes ir pan.), ne citrusinių vaisių sultys, vaistažolių (pvz.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Papildomi kasdieniai įpročiai taip pat gali padėti kontroliuoti pykinimą:
- Venkite aštrių kvapų - parfumerijos, valiklių, stiprių maisto kvapų. Virtuvės ir maisto gaminimo, kavos, nevėdintų ar drėgnų patalpų, tabako ir kt.
- Vėdinkite patalpas, ypač virtuvę ar miegamąjį.
- Stenkitės pailsėti, nes nuovargis dažnai sustiprina pykinimo jausmą. Nėščiosioms, kurias ypač vargina pykinimas, reikėtų daugiau laiko skirti poilsiui, nes dėl nuovargio gali pykinti smarkiau, dažniau. Miego trūkumas taip pat gali išprovokuoti pykinimą, todėl labai svarbu gerai išsimiegoti.
- Judėkite švelniai - pavyzdžiui, lėti pasivaikščiojimai gryname ore.
- Nenešiokite per ankštų drabužių, ypač juosmens srityje. Dėvėti lengvus, nespaudžiančius liemens ir pilvo neaptemptus drabužius.
- Nėščiųjų pykinimo varginamoms moterims geriau pačioms negaminti, neruošti maisto, vengti būti virtuvėje, kai gamina kiti šeimos nariai, vengti lankytis kavinėse, restoranuose su atvira virtuve.
- Taip pat reikėtų saugotis kitų aplinkos dirgiklių: triukšmo, ryškios šviesos, karščio.
Nemedikamentinės priemonės
Kai kurios natūralios priemonės pasiteisina daugeliui moterų:
- Imbieras - tiek šviežias, tiek arbatos ar natūralaus saldainio forma. Rekomenduojama vartoti imbiero iki 100mg per parą. Galima vartoti kapsulėmis, gerti arbatą su imbieru.
- Citrina - citrinos kvapas ar citrinos skiltelė gali sumažinti šleikštulį.
- Akupresūrinės apyrankės - spaudžia taškus riešo srityje ir kai kurioms moterims padeda. Gali padėti akupresūra: spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan), esantį dilbio vidiniame paviršiuje, linijoje, jungiančioje didžiojo piršto pagrindą su alkūnės sąnario viduriu, per 1/6 nuotolio dalį nuo delno iki alkūnės linkio (žr.
- Vitaminas B6 (ribose) - kai kuriais atvejais skiriamas gydytojo rekomendacija. Nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti mėnuo ar net keli mėnesiai iki pastojimo ir yra tęsiami per pirmąjį nėštumo trimestrą.
- Galima čiulpti mėtinius ledinukus, ar gerti mėtų arbatą.
- Išbandykite melisų antpilą nuo pykinimo: 4 a. š. sausų smulkintų lapų užplikykite stikline verdančio vandens, palaikykite valandą, nukoškite. Gerkite po ½ stiklinės 3 kartus per dieną 15 min. prieš valgį.
Svarbu: jei jokios priemonės neveikia, o pykinimas stiprėja, nebandykite slopinti simptomų savarankiškai - geriau kreiptis į gydytoją, kuris įvertins būklę ir pasiūlys individualų sprendimą.
Taisyklingai maitintis. Rekomenduojama valgyti riestainį, ar saują riešutų, mandariną. Valgyti lėtai.
Kada pykinimas tampa pavojingas?
Nors dauguma atvejų pykinimas nėštumo metu yra nekenksmingas ir laikinas, kai kuriais atvejais jis peržengia diskomforto ribas ir tampa sveikatai pavojinga būkle. Svarbu žinoti, kada reikia nebeeksperimentuoti su namų priemonėmis, o kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Dehidratacijos požymiai
Jeigu moteris negali išlaikyti net gurkšnio vandens, kyla grėsmė organizmo skysčių pusiausvyrai. Dehidratacija yra rimta būklė, ypač nėštumo metu.
Pavojingi simptomai:
- Burnos džiūvimas.
- Retas ar labai tamsus šlapinimasis.
- Galvos svaigimas, silpnumas, mieguistumas.
- Sausos lūpos, blyški oda.
- Nėščioji rečiau šlapinasi.
Nesugebėjimas išlaikyti maisto ar skysčių
Jei pykinimas pereina į nuolatinį vėmimą, o organizmas nepriima nei maisto, nei vandens, tai jau nebėra „normalus nėštumo pykinimas“. Net jei simptomai atrodo „ištveriami“, ilgainiui jie gali sukelti elektrolitų disbalansą ir grėsmę vaisiaus vystymuisi. Kai per 12-24 val. nepavyksta išlaikyti jokio maisto ar skysčių. Kai kartu su vėmimu atsiranda kūno dehidratacijos, t.y.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė aiškina: „Hiperemezė - tai ne stiprus pykinimas, tai liga. Jeigu moteris negali nei gerti, nei valgyti, pradeda kristi svoris, ji praranda jėgas - tai jau nebe klausimas „ką suvalgyti“, tai klausimas „kada vykti į ligoninę“.“
Svorio kritimas
Nėštumo metu svoris turėtų pamažu augti. Jei pastebite, kad pradėjote mesti svorį, tai aiškus signalas, kad organizmas negauna reikalingų medžiagų. 5% ar daugiau kūno svorio netekimas per trumpą laiką yra pavojingas tiek mamai, tiek vaisiui. Sunkios formos atveju prarandama didelės kūno masės dalies.
Jeigu bet kuris iš šių simptomų pasireiškia - nedelskite. Gydytojas gali paskirti lašinę infuzinę terapiją, saugius medikamentus ar net hospitalizaciją, kad būtų atkurta organizmo pusiausvyra ir išsaugotas nėštumas.
Sunkiems vėmimo atvejams reikalingas gydymas stacionare.
Esant sunkiems vėmimo atvejams, organizmą, atsiranda nervingumas, silpnumas, mieguistumas.
Ką daryti, jei būtina kreiptis į gydytoją?
Jei moteris parą laiko nepavalgo, nes arba negali, arba viską išvemia, arba jei ima kristi svoris, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Svarbu atkreipti dėmesį į svorio pokyčius, psichologinę būseną. Nevertėtų ignoruoti padidėjusios įtampos, nerimo, panikos epizodų, jau nekalbant apie nualpimą. Pavojaus skambutis ir daugiau nei 5 proc. sumažėjęs svoris.
Esant sunkiai būklei, būtina įvertinti dehidratacijos laipsnį (ją nustatomas dehidratacijos laipsnis).
Gydymo principai
Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo. Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.). Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės. Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį. Rekomenduojama vartoti 20 mg piridoksino ir 20 mg doksilamino 1 k./d. prieš miegą, prireikus dozę galima padidinti perpus. Šiuo metu doksilaminas nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre. Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val.
Svarbu įvertinti mamos ir vaiko santykį. Skiriama mažiausia efektyvi vaisto dozė.
Ar mamos pykinimas nekenkia vaisiui?
Jei tai nėra patologinis pykinimas ir vėmimas, atvirkščiai - yra tyrimų, kurie teigia, kad rytinis pykinimas ir vėmimas tiesiogiai susijęs su mažesniu persileidimų skaičiumi. Kas kita, jei moterį pykina ir vimdo labai stipriai. Pats nėštumas provokuoja tam tikrą mitybos nepakankamumą, todėl jei dėl stipraus pykinimo ir vėmimo moters organizmas negauna reikalingų maisto medžiagų, mitybos nepakankamumas atsiranda dar greičiau. Ypač greitai prarandami vandenyje tirpūs vitaminai, pvz. tiaminas. Jei mama nesugeba nuryti ir suvirškinti maisto, nepatenkinami jos organizmo poreikiai, gali kristi svoris. Skysčių ir skrandžio rūgšties stoka sukelia dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą.
Jei tai nėra patologinis pykinimas ir vėmimas, atvirkščiai - yra tyrimų, kurie teigia, kad rytinis pykinimas ir vėmimas tiesiogiai susijęs su mažesniu persileidimų skaičiumi.
Kada pykinimas gali būti susijęs ne su nėštumu?
Artėjant gimdymui kai kurias moteris vėl ima pykinti, tačiau dažniausiai dėl to, kad gimda labai kelia skrandį. Kartais nėštumo metu atsiradęs pykinimas gali nebūti susijęs su nėštumu, o pranešti apie opas, netinkamą mitybą, skydliaukės ar tulžies pūslės problemas.
Hiperemesis gravidarum (gausus vėmimas nėštumo metu)
Pasaulis puikiai atsimena, kaip nėščia Kembridžo hercogienė Kate Middleton dėl pykinimo buvo paguldyta į ligoninę. Mediciniškai ši būklė vadinasi Hyperemesis gravidarum (tai reiškia „gausus vėmimas nėštumo metu“), ji pasireiškia iki 3 proc. nėščiųjų. Daugeliu atveju patologinis vėmimas pasireiškia pirmojo nėštumo metu. Patologinio vėmimo rizika didesnė, jei artimos giminaitės (mama, sesuo) kentėjo nuo šios būklės, jei nešiojamas ne vienas vaisius, jei moterį pykina nuo streso, jei nėštukė serga migrena, kurią lydi pykinimas ir vėmimas.
Simptomai esant sunkiam vėmimui
- Nuolatinis vėmimas arba pojūtis, kad reikia vemti, vemiama tulžimi ir/ar krauju.
- Prislėgta ir depresyvi nuotaika dėl kančios ir fizinio išsekimo.
- Pulsas dažnas (110 k/min.).
- Ryškiai sumažėjęs kraujospūdis.
Preeklampsija ir pykinimas
2017 m. sausio mėn. buvo paskelbtas straipsnis apie preeklampsiją ir eklampsiją nėštumo metu. Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Jei preeklampsijos nepavyksta suvaldyti, ji gali pasibaigti eklampsija (traukuliais). Paprastai preeklampsijos požymiai atsiranda antrojoje nėštumo pusėje, apie 24-35 nėštumo savaitę, bet yra atvejų, kai jie pasireiškia dar antrojo trimestro pradžioje. Kartais preeklampsija gali pasireikšti gimdymo metu ar per pirmas paras po jo. Preeklampsija pasireiškia apytikriai 5% nėščiųjų. Patys pirmieji preeklampsijos požymiai - aukštas kraujospūdis (140/90 mm Hg ar aukštesnis) ir baltymas šlapime. Nėščioji dažniausiai atkreipia dėmesį į rankų ir veido tinimą. Apžiūrų metu gydytojas gali pastebėti ir dar vieną plika akimi nematomą preeklampsijos požymį - sulėtėjusį vaisiaus augimą. Tai priklauso nuo preeklampsijos atvejo sunkumo, nėštumo savaitės ir vaisiaus vystymosi.
Kiti virškinimo trakto sutrikimai nėštumo metu
GERL (Gastroezofaginis refliuksas)
GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL. Dažniausiai GERL diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais.
Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.). Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Pradedama nuo antacidinių vaistų. Tiesa, jų sudėtyje yra natrio bikarbonato ir magnio trisilikato, todėl šie vaistai turėtų būti vengtini nėštumo metu. Vėliau skiriamas sukralfatas po 1 g 3 k./d. Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino po 75-150 mg 2 k./d.).
Pilvo pūtimas ir obstipacija
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo. Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.