Šiame straipsnyje nagrinėjama sudėtinga tema - ar žmogus jau gimsta turėdamas polinkį į tam tikras ligas, ypač psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip depresija. Straipsnyje remiamasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Higienos instituto statistika, psichiatrų įžvalgomis ir mokslinių tyrimų rezultatais, siekiant išnagrinėti galimas ligų priežastis, ypač daug dėmesio skiriant depresijai ir jos ryšiui su kitomis ligomis bei gyvenimo aplinkybėmis.
Didėjantis sergamumas psichikos ligomis: nerimą kelianti tendencija
Pastaraisiais metais stebimas sergančiųjų depresija ir kitais psichikos sutrikimais skaičiaus augimas. PSO duomenimis, apie 450 milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo psichikos ir elgesio sutrikimų. Higienos instituto duomenys rodo, kad Lietuvoje 2016 m. daugiau nei 71 iš 1000 vaikų (0-17 m. amžiaus grupė) ir 73,9 iš 1000 suaugusiųjų sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais. Šie skaičiai rodo problemos aktualumą ir tendenciją didėti sergamumui psichikos ligomis.
Depresija: dažna ir klastinga liga
Depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos ligų. Teigiama, kad daugiau nei 10% žmonių per gyvenimą gali susirgti ilgiau ar trumpiau trunkančia depresija. Jei įtrauktume ir švelnias, dažnai neatpažįstamas depresijos formas, šis skaičius išaugtų iki 25%. Be to, liga linkusi kartotis 50-85% atvejų. Svarbu pažymėti, kad sergamumo depresija statistika dažnai neatspindi tikrosios situacijos, nes realus sergančiųjų skaičius gali būti didesnis dėl to, kad ne visi kreipiasi į medikus arba ieško pagalbos pas kitus specialistus, nesuprasdami, jog jiems yra depresija.
Depresijos priežastys: genetiniai, aplinkos ir kiti veiksniai
Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau manoma, kad ją lemia įvairių veiksnių derinys. Kai kurie žmonės gali gimti turėdami polinkį sirgti depresija dėl genetinių priežasčių. Kitiems depresija gali išsivystyti dėl kitų lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas ar onkologinės ligos. Dažniausiai depresija pasireiškia, kai susideda daug neigiamų aplinkybių, tokių kaip darbo ar būsto praradimas, mylimo žmogaus netektis ar skyrybos. Šios situacijos sukelia nuotaikos sutrikimus, kurie nepraeina ilgą laiką.
Genetinė predispozicija
Nors depresijos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti šia liga. Tai reiškia, kad genetiniai veiksniai gali padidinti riziką susirgti depresija, tačiau nebūtinai lemia ligos išsivystymą.
Taip pat skaitykite: Prasmės paieškos gyvenime
Aplinkos veiksniai ir gyvenimo įvykiai
Dažnai depresiją išprovokuoja neigiami gyvenimo įvykiai ir aplinkos veiksniai. Praradus darbą, artimą žmogų, patyrus skyrybas ar kitus stresą keliančius įvykius, gali išsivystyti ilgalaikiai nuotaikos sutrikimai, kurie galiausiai perauga į depresiją.
Lėtinės ligos
Kai kuriais atvejais depresija gali būti susijusi su kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, onkologinės ligos, širdies ligos, ŽIV ar lėtinis skausmas. Šios ligos gali paveikti smegenų veiklą ir sukelti tam tikrų medžiagų disbalansą, kuris prisideda prie depresijos vystymosi.
Nemiga kaip depresijos pranašas
Tyrimai rodo, kad nemiga gali būti laikoma būsimos depresijos pranašu. Gydant nemigą kartu su depresija, galima greičiau pasiekti depresijos simptomų išnykimą ir sumažinti reikalingų vaistų dozes.
Nevaisingumas ir depresija
Nevaisingos poros dažniau serga depresija, palyginti su kitomis šeimomis. Depresiją gali sukelti tiek diagnozė, tiek nevaisingumo gydymas.
Šviesos trūkumas ir sezoninė depresija
Šviesos trūkumas, ypač šiaurės šalyse, gali paskatinti depresiją. Dėl nepakankamo šviesos kiekio žmonės gali tapti mažiau motyvuoti, juos gali slėgti bloga nuotaika, sumažėti jų darbingumas ir gyvybingumas.
Taip pat skaitykite: Šeteniai: gimę ir susiję
Skausmas ir depresija: priežasties ir pasekmės dilema
Ryšys tarp skausmo ir depresijos yra sudėtingas. Lėtinį skausmą kenčiantys pacientai dažnai serga depresija, tačiau sunku nustatyti, kuris iš šių sindromų atsiranda pirmiau.
Depresijos simptomai: svarbu atpažinti
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Dažniausi simptomai yra šie:
- Itin slogi nuotaika, trunkanti ne mažiau kaip 2 savaites.
- Sumažėjęs domėjimasis įprastine veikla.
- Apetito pokyčiai, dėl kurių gali staiga sumažėti ar padidėti svoris.
- Miego sutrikimai: nemiga naktį arba mieguistumas dieną.
- Energijos stoka ir nuolatinis nuovargis.
- Kaltės ir beviltiškumo jausmas.
- Sunkumas susikaupti.
- Mintys apie savižudybę.
Depresija ir kitos ligos: dviguba našta
Depresija dažnai pasireiškia kartu su kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos, vėžys, diabetas, alkoholizmas, narkomanija ir valgymo sutrikimai. Šios dvi ligos gali komplikuoti viena kitos gydymą ir eigą. Depresija gali sumažinti sergančiųjų ankstyvų stadijų krūties vėžiu išgyvenamumą ir padidinti mirštamumo riziką vėlyvų stadijų krūties vėžiu sergančioms moterims.
Gydymo būdai: medikamentai, psichoterapija ir gyvenimo būdo pokyčiai
Depresijos gydymas apima įvairius metodus, įskaitant medikamentus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, gali padėti reguliuoti smegenų chemiją ir sumažinti depresijos simptomus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti pacientams išmokti įveikti neigiamas mintis ir elgesio modelius. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas, taip pat gali būti naudingi gydant depresiją.
Kalbėjimo terapija
Tyrimai rodo, kad bendravimas su sergančiaisiais depresija po koronarinių arterijų operacijos gali pagerinti tokių pacientų gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Astrologija ir gimimo data
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD): neurologinis raidos sindromas
ADHD yra dažnas neurologinis raidos sindromas, kuriam būdingas dėmesio deficitas ir hiperaktyvumas. Remiantis naujausiais duomenimis, pasaulyje ADHD diagnozuota apie 15,9% studentų ir 9,34% suaugusiųjų. Lietuvoje ADHD nustatyta apie 5,2% pradinių klasių mokinių.
ADHD priežastys
ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių, tokių kaip paveldimumas, smegenų struktūriniai pokyčiai, neurotransmiterių disbalansas, motinos elgesys nėštumo metu, smegenų sužalojimai ir gimimas neišnešiotam ir/ar mažo svorio.
ADHD simptomai
Pagrindiniai ADHD simptomai yra nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas.
ADHD gydymas
ADHD gydymas dažniausiai apima vaistų, psichoterapijos ir gyvenimo būdo pokyčių derinį.
Psichosomatiniai skausmai: sielos šauksmas
Psichosomatiniai skausmai yra sielos šauksmas, kylantis dėl nuolatinio negatyvaus dialogo, vykstančio kiekvieną minutę. Neigiamos, piktos, nuoskaudų pilnos mintys galiausiai susargdina mūsų kūnus.
Aukos pozicija kaip ligų pagrindas
Aukos pozicija yra daugelio ligų pirmutinis pagrindas. Tai žmogus, tempiamas praeities ir principų, jog kažkas kitas kaltas dėl jo negalavimų, nelaimingumo ir nesėkmių. Aukos pozicijoje gyvenantis žmogus yra atsisakęs savo kaip gyvenimo kūrėjo teisių.
Transformacija iš ligos į sveikatą
Sąmoningai siekiant išgyti, noras pakeisti savo poziciją ir vėl tapti prigimtiniu savo materijos kūrėju yra kertinis pokyčio elementas. Pažvelgus į mentalą ir emocijas, pakeitus ir neutralizavus atitinkamus suvokimus, įsitikinimus ir emocijas, pasikeičia ir energija mūsų fiziniame kūne.
Nervinė bulimija: valgymo sutrikimas
Nervinė bulimija yra valgymo sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys persivalgymo epizodai, trunkantys iki dviejų valandų, ir liguistas kompensacinis elgesys, skirtas užkirsti kelią svorio priaugimui.
Bulimijos simptomai
Pagrindiniai bulimijos simptomai yra persivalgymo priepuoliai ir valymosi elgesys, toks kaip vėmimas, laisvinamųjų vaistų vartojimas, badavimas ir intensyvus fizinis krūvis.
Bulimijos priežastys
Riziką susirgti nervine bulimija turi asmenys, turintys pergyvenimų dėl savo kūno svorio vaikystėje, patyrę socialinį nerimą ar kitų nervinių sutrikimų, linkę sekti grožio standartais ir patyrę seksualinę ar fizinę prievartą.
Bulimijos gydymas
Jeigu šie simptomai vargina jus arba jūsų artimuosius, tikrai patartina kreiptis pagalbos. Valgymo sutrikimų eiga yra sunki, o pasekmės liūdnos. Jie dažniausiai patys nepraeina, o juos patiriančių asmenų būklė labai dažnai tik blogėja.
A. Alekseičiko įžvalgos apie depresiją
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Aleksandras Alekseičikas, vadinamas Lietuvos psichoterapijos tėvu, teigia, kad depresija yra ne tik medicininis, bet ir socialinis, biologinis terminas. Tai pats žmogiškiausias ir pats paslaptingiausias žmogaus reakcijos į aplinką būdas.
Depresijos simptomai pagal A. Alekseičiką
A. Alekseičikas išskiria šiuos depresijos simptomus: depresinė nuotaika, mirties nuojauta, tuštumos jausmas, abejingumas, norų nebuvimas, sukaustytumas, nesugebėjimas priimti sprendimų, kankinantis vidinis nerimas ir įtampa, baimė visko ir sunkumas visame kūne.
Depresijos gydymas pagal A. Alekseičiką
A. Alekseičikas teigia, kad gydytojas turėtų padėti depresijos kamuojamam žmogui ieškoti gyvenimo prasmės ir išreikšti jausmus. Svarbu, kad liūdesys, netektis, skausmas ir pyktis būtų išgyvenami, jie neturėtų būti užspausti ir kelti depresijos.