Skyrybos - sudėtingas procesas visai šeimai, ypač vaikams. Svarbu, kad po skyrybų vaikas jaustųsi saugus ir mylimas abiejų tėvų. Vienas iš pagrindinių klausimų, kylantis po skyrybų, yra vaiko lankymo tvarka. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatoma vaiko lankymo tvarka, kokie principai svarbūs, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai, ir kaip išvengti klaidų, kurios gali neigiamai paveikti vaiko raidą.
Vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais
Lietuvos Respublikos įstatymai užtikrina vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, net jei jie gyvena atskirai. Civilinis kodeksas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas
Kai tėvai nesutaria dėl vaiko lankymo tvarkos, šį klausimą sprendžia teismas. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, visada vadovaujasi vaiko interesais. Tai reiškia, kad teismas atsižvelgia į vaiko amžių, poreikius, norus, prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, taip pat į tėvų galimybes užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą ir auklėjimą.
Svarbūs principai nustatant bendravimo tvarką:
- Vaiko interesų prioritetas: Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus ir poreikius. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturėtų siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.
- Lygios tėvų teisės ir pareigos: Abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Nustatant bendravimo tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis.
- Vaiko nuomonės išklausymas: Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus.
- Saugumas ir stabilumas: Bendravimo tvarka turi užtikrinti vaiko saugumą ir stabilumą. Jei vienas iš tėvų smurtauja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, kelia grėsmę vaiko sveikatai, bendravimas su tokiu tėvu gali būti ribojamas arba draudžiamas.
- Tėvų bendradarbiavimas: Geriausia, kai tėvai sugeba susitarti dėl bendravimo tvarkos taikiai. Tėvų bendradarbiavimas yra esminis veiksnys sėkmingam bendravimo tvarkos įgyvendinimui.
Bendravimo tvarkos modeliai:
- Lygiateisis bendravimas (50/50): Vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę). Šis modelis užtikrina, kad vaikas išlaikytų lygiavertį ryšį su abiem tėvais.
- Daugiau laiko su vienu iš tėvų: Vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau. Šis modelis dažniausiai taikomas, kai vaikas yra mažas arba kai vienas iš tėvų negali užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros.
- Savaitgalinis bendravimas: Vaikas su vienu iš tėvų gyvena nuolat, o su kitu bendrauja savaitgaliais, švenčių dienomis arba atostogų metu.
- Alternatyvūs bendravimo būdai: Jei vienas iš tėvų ne visuomet yra vaikui tiesiogiai pasiekiamas, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai, pavyzdžiui, bendravimas telefonu, laiškais, internetu.
Bendravimo dažnumas pagal vaiko amžių:
- Iki 1 metų: 1-3 valandos du arba tris kartus per savaitę.
- Nuo 1 iki 2 metų: Ne rečiau kaip kas 3 dienos.
- Nuo 2 iki 3 metų: Viena naktis savaitės viduryje ir vienas savaitgalis per mėnesį.
- 3-5 metai: Dvi naktys su nakvyne per savaitę su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama.
- 6-12 metų: Kas antras savaitgalis ir kas antrą savaitę po vieną naktį savaitės viduryje.
- 13-17 metų: Bendravimo tvarkos lankstumas, atsižvelgiant į pačio vaiko norus.
Kaip neprarasti ryšio su vaiku po skyrybų
Po skyrybų svarbu, kad abu tėvai stengtųsi išlaikyti ryšį su vaiku. Štai keletas patarimų:
- Bendraukite su vaiku: Susitikite kuo dažniau, dalyvaukite mokyklos renginiuose, sporto varžybose, bendraukite telefonu, teksto žinutėmis.
- Įtraukite vaiką į bendras veiklas: Susikurkite jums abiem įdomų laisvalaikio praleidimo būdą.
- Nenuvertinkite vaiko jausmų: Stenkitės vaiką išklausyti ir suprasti, sukurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio santykį.
- Nežadėkite dalykų, kurių neturėsite galimybės įgyvendinti.
- Nekalbėkite apie buvusį partnerį nepagarbiai: Kad ir kaip stipriai pykstate ant savo buvusio partnerio, stenkitės neparodyti to prie vaikų, nekalbėkite apie juos nepagarbiai.
- Nenaudokite vaiko kaip įrankio: Konflikto su buvusiu partneriu metu, nesistenkite įtraukti vaiko į tai, nemanipuliuokite vaiku, kad laimėtumėte konfliktą.
- Padėkite savo vaikams pasijausti saugiems.
Tėvų konfliktai ir jų įtaka vaikui
Tėvų konfliktai po skyrybų gali turėti didelės neigiamos įtakos vaikui. Vaikai, dalyvaujantys tėvų ginčuose, gali jausti nerimą, baimę, pyktį, kaltę. Jie gali pradėti manyti, kad yra atsakingi už tėvų skyrybas. Todėl labai svarbu, kad tėvai stengtųsi išspręsti savo nesutarimus taikiai, neįtraukiant vaikų į konfliktus.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Kaip išvengti vaikų įtraukimo į tėvų konfliktus:
- Atskirkite savo tarpusavio santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų.
- Tėvų poreikių užtikrinimą laikykite svarbiausiu prioritetu.
- Gebėkite išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą.
- Reikėtų pasistengti jaučiamą pyktį savo buvusiam partneriui išreikšti adekvačiu būdu, pavyzdžiui, lankyti individualias psichologo konsultacijas, bendrauti vienas su kitu pagarbiai, tartis sprendžiant klausimus, susijusius su vaiku.
- Venkite vaikus įtraukti į tėvų konfliktus.
- Nederėtų klausti vaiko, kuris iš tėvų geresnis, ar prašyti tėvų konflikto metu pasirinkti pusę, kurią vaikas palaikytų.
Bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), o vienas iš tėvų nevykdo nustatytos tvarkos, galima kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai. Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas.
Mediacija - taikus būdas susitarti dėl vaiko lankymo tvarkos
Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi. Mediacijos metu tėvai gali išsakyti savo pozicijas, išgirsti vienas kitą ir kartu rasti sprendimą, kuris atitiktų vaiko interesus.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui