Įvadas
Nesivystantis nėštumas, dar vadinamas praleistu persileidimu arba anembrioniniu nėštumu, yra būklė, kai nėštumas nebesivysto, nepaisant to, kad nėštumo testas gali rodyti teigiamą rezultatą ir ankstyvieji nėštumo simptomai išlieka. Ši patirtis yra ne tik fizinė, bet ir emocinė trauma moteriai bei jos partneriui. Straipsnyje aptariamos nesivystančio nėštumo priežastys, diagnostika, tyrimai po persileidimo bei galimi gydymo būdai, įskaitant ir alternatyvius variantus.
Nesivystančio Nėštumo Priežastys
Tikslas nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka. Biologiškai nesivystantis nėštumas atsiranda, kai įvyksta chromosomų klaidos arba genetinės anomalijos. Tai nėra moters kaltės rezultatas, o dažniau atsitiktinė genetinė klaida, kuri gali atsirasti kiaušinio arba spermos apvaisinimo metu. Dėl šių klaidų susidaro defektinis embrionas, kuris nesugeba tinkamai vystytis.
Įprastinio aborto priežastys gali būti įvairios:
- Endokrininės priežastys: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas).
- Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos.
- Genetiniai defektai.
- Infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos.
- Autoimuninės ligos: antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme.
- Imuninės priežastys: motinos organizmas atpažįsta vaisiaus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją.
Nesivystančio Nėštumo Diagnostika
Nesivystantis nėštumas dažniausiai yra „tylus”, nes daugelis moterų gali nejausti jokių specifinių požymių ar simptomų, rodančių, kad kažkas yra ne taip. Diagnozuojant nesivystantį nėštumą, atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatomas vaisiaus širdies plakimas. Jei vaisiaus širdies veikla nenustatoma, diagnozuojamas nesivystantis nėštumas. Gydytojas taip pat gali sekti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygį kraujyje, kuris turėtų stabiliai didėti nėštumo metu.
Tyrimai po Persileidimo
Deja, šiuo metu dar nėra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kokius tyrimus reiktų atlikti įvykus persileidimui bei kokiais metodais gydyti gresiantį persileidimą. Tačiau, siekiant išsiaiškinti persileidimo priežastis, rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus:
Taip pat skaitykite: Nesivystantis nėštumas ir Duphastono vartojimas
- Tėvų kariotipo tyrimą: siekiant nustatyti chromosomų pakitimus.
- Persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą: siekiant nustatyti vaisiaus chromosomų pakitimus.
- Hormonų tyrimus: T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume.
- Endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu: siekiant nustatyti glikuotą Hb.
- Tyrimus dėl infekcinių ligų.
- Tyrimus dėl autoimuninių ligų: antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto) nustatymą.
- HLA-A ir HLA-B tyrimus abiem tėvams: nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą.
Neinvazinis genetinis tyrimas, atliekamas iš moters kraujo po persileidimo ar nesivystančio nėštumo nustatymo, gali padėti nustatyti, ar nėštumo nutrūkimo priežastis galėjo būti vaisiaus chromosomų anomalijos. Pregnancy Loss yra specializuotas tyrimas, skirtas persileidimo ar nesivystančio nėštumo genetinėms priežastims įvertinti. Rezultatai suteikia svarbią informaciją apie galimas chromosomų anomalijas, kurios galėjo lemti nėštumo nutrūkimą. Tai padeda planuojant būsimus nėštumus ir leidžia sumažinti nežinomybės jausmą pacientams. Šį tyrimą galima atlikti tik sveikatos priežiūros įstaigoje partnerių klinikose visoje Lietuvoje. Dėl mėginio paėmimo prašome registruotis telefonu, el. paštu.
Gydymo Būdai
Atsižvelgus į nėštumo trukmę, riziką, moters sveikatos būklę, savijautą, jos pačios išreikštą norą ir kt., gydytojas gali pasiūlyti skirtingus gydymo būdus:
- Laukimas. Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
- Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, t.y.
- Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
- Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.
Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.
Duphastono Vartojimas
Šiame straipsnyje aptariamas Duphastono (didrogesterono) vartojimas esant galimoms nėštumo problemoms, atsižvelgiant į vartotojų patirtį, gydytojų rekomendacijas ir mokslinius tyrimus.
Duphastonas yra geriamasis progestagenas, savo struktūra panašus į endogeninį progesteroną. Jis skiriamas įvairiais atvejais, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Diagnostika
- Mėnesinių iššaukimui.
- Tepliojimui nėštumo metu, kai progesterono lygis yra žemas.
- Liuteininės fazės nepakankamumui koreguoti.
- Gresiančiam persileidimui.
- Kartotiniam persileidimui, sukeltam geltonkūnio funkcijos nepakankamumo.
Duphastonas, veikdamas P receptorius, skatina baltymo gamybą, kuris svarbus embriono apsaugos imunomoduliacijai. Jis koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, taip užtikrindamas sėkmingą tolesnę nėštumo eigą.
Atsiliepimai apie Duphastono vartojimą yra įvairūs. Kai kurios moterys teigia, kad vaistas padėjo išsaugoti nėštumą esant tepliojimui ir žemam progesterono lygiui. Kitos moterys dalijasi patirtimi, kad Duphastonas buvo skirtas mėnesinėms iššaukti ir gimdai išsivalyti. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai Duphastonas nepadeda išvengti persileidimo, net jei ir buvo vartojamas. Svarbu paminėti, kad forumuose moterys dalijasi patirtimi, jog gydytojai skiria Duphastoną kaip standartinį vaistą, nesigilinant į individualią situaciją.
Tyrimai dėl Gresiančio Persileidimo
Moterims, kurioms ankstyvuoju nėštumo periodu pasireiškia gręsiančio persileidimo požymiai: skausmas, kraujavimas, abejotinas ultragarsinis tyrimas, tolesnę nėštumo eigą gali prognozuoti progesterono kraujo serume testas. Testu galima identifikuoti pacientes, kurioms nėštumas pasibaigs savaiminiu persileidimu ar negimdiniu nėštumu.
Vaginaliniu kraujavimu ar skausmu pirmajame nėštumo trimestre skundžiasi beveik 30 proc. moterų. Dažnai į pagalbą pasitelkiamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina normaliai besivystantį nėštumą. Tačiau to nepakanka norint nustatyti, ar nėštumas sėkmingai vystysis toliau. Prognozę galima įvertinti su progesterono testo pagalba.
Žemas progesterono kiekis kraujo serume yra susijęs su savaiminiu persileidimu, abortu ar negimdiniu nėštumu. Esant progesterono kiekiui žemiau ribos, nesėkmingo nėštumo rizika sudaro 99, 2 proc., aukščiau ribos - 44, 8 proc. Esant progesterono slenkstinei ribai 3,2 - 6 ng/mL, tyrimo jautrumas sudaro 74,6 proc., o specifiškumas 98,4 proc.
Taip pat skaitykite: Abrazijos eiga po persileidimo
Testu galima prognozuoti nesėkmingą nėštumo baigtį, tačiau atskirti savaiminio persileidimo, aborto ar negimdinio nėštumo galimybės juo neįmanoma. Tokiu atveju progesterono testas turėtų būti papildytas kitais tyrimo metodais, tarp jų - β chorioninio gonadotropino tyrimu.
Genetiko Konsultacija ir Tyrimai
Planuojant šeimos pagausėjimą ar įtariant nėštumą, dažnai pirmasis žingsnis - nėštumo testas. Tačiau tiksliausias ir patikimiausias būdas nustatyti ankstyvą nėštumą yra kraujo tyrimas, kuriame matuojamas hormono HCG kiekis.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą dokumentą, moteriai siuntimas pas gydytoją genetiką priklauso pagal šias indikacijas: jei gimdymo metu ji bus 35 metų arba vyresnė, vaisiaus biologinis tėvas yra 42 metų ir vyresnis; ankstesni nėštumai buvo nesėkmingi (persileidimai, nesivystantis vaisius, negyvas arba apsigimęs kūdikis); yra buvę ne mažiau kaip du savaiminiai persileidimai, nesivystantys nėštumai; ankstesnių nėštumų metu nustatyti vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčiai; moteris yra pagimdžiusi vaiką, sergantį chromosomine ar genine liga, arba vaiką, kuriam nustatytos dauginės formavimosi ydos; vienas iš tėvų serga paveldima liga arba turi įgimtą vystymosi defektą, arba yra įgimtos ligos nešiotojas, ar vieno iš tėvų pirmos eilės giminėje yra sergančių genetine liga; moteriai arba vaisiaus tėvui nustatomi subalansuoti chromosomų persitvarkymai arba mozaikinis kariotipas; ultragarsiniu tyrimu nustatomi vaisiaus ir (ar) nėštumo patologija arba chromosominės patologijos žymenys, arba jei iš moters kraujo nustatomi biocheminiai chromosominių ligų ar nervinio vamzdelio defektų žymenys; moteris nėštumo metu serga ar yra persirgusi infekcine liga (raudoniuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcija ar kt.), ar yra paveikiama žalingų cheminių ir (ar) fizinių veiksnių (radiacijos, chemoterapijos, aukštos temperatūros ar vaistų, galinčių turėti teratogeninį poveikį); jei tai nėštumas po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros; vaisiaus biologiniai tėvai yra pirmos-trečios eilės giminės.
Chromosomų skaičiaus neatitikimai yra visiškai atsitiktinė gamtos klaida, kuri dažnėja su moters amžiumi. Vyresniame amžiuje kiaušialąstei dalijantis vis dažniau gali pasitaikyti tam tikrų klaidų, kuomet joje atsiranda viena chromosoma per daug - ne 23 chromosomos, kas būtų norma, o - 24. Dažniausi variantai būna tokie - 13-ta papildoma chromosoma, tai - Patau sindromas, 18-ta - Edvardso, 21-a - Dauno sindromas.
Pirmojo trimestro genetiniai tyrimai nėščioms moterims atliekami - nuo 11-os savaitės +3 dienos iki 13-os savaitės +6 dienos, antrajame trimestro tyrimus reikėtų atlikti nuo 15-os savaitės iki 22-os savaitės, bet yra ir tokių tyrimų, kuriuos galima daryti iki pat nėštumo pabaigos.
Neinvaziniai Tyrimai: PRISCA ir NIPT
Moterims visų pirma atliekamas populiariai vadinamas PRISCA tyrimas, patenkančioms į rizikos grupę nėščiosioms jis yra nemokamas. Mes, gydytojai, pirmojo trimestro PRISCA tyrimą vadiname kombinuotu testu - jis atliekamas nuo 11-os savaitės +3 dienos iki 13-tos savaitės +6 dienos. Gautas šio tyrimo rezultatas yra dviejų faktorių kombinacija: tai biocheminiai kraujo serumo tyrimai chromosominės patologijos vertinimui (kraujyje tiriamos BhcG ir PAPP-A medžiagos) bei ultragarsinio tyrimo matavimai, jų abiejų kombinacija ir parodo, ar Dauno, Edvardso ir Patau sindromų rizika yra padidinta, ar ne. Antrajame nėštumo trimestre (nuo 13-os iki 20-os savaitės) atliekamas trigubas PRISCA testas, kurio metu kraujyje tiriamos AFP, hcG ir uE3 medžiagos.
NIPT (neinvazinis prenatalinis tyrimas) nuo PRISCA tyrimo skiriasi savo informatyvumu ir, žinoma, kaina. NIPT tyrimas gali būti atliekamas nuo 10 savaitės iki pat gimdymo. Tiriamoji NIPT medžiaga yra vaisiaus DNR, kaip ir invazinių tyrimų atveju, todėl ir šio tyrimo tikslumas yra nepalyginamai didesnis. Skirtumas nuo invazinių tyrimų yra tik tas, kad NIPT tyrimo metu vaisiaus DNR išskiriamas iš motinos kraujo. NIPT tyrimas yra gerokai brangesnis, kadangi Lietuvoje pats tyrimas neatliekamas, kraujas ištirti siunčiamas į užsienį. Išskyrus vaisiaus DNR iš gauto mėginio atliekami ganėtinai tikslūs genetiniai tyrimai. Jie yra kelių informatyvumo lygių, tai - bazinis ir išplėstinis. Bazinis tyrimas nurodo Dauno, Patau, Edvardso sindromus ir parodo, ar nėra lytinių chromosomų skaičiaus pokyčių. Išplėstinio tyrimo metu yra ištiriamas visų chromosomų skaičius, taip pat tiriama dėl penkių dažniausiai pasitaikančių mikrodelecinių sindromų.
Invaziniai Tyrimai
Invazinės yra trys procedūros. Tai yra choriono gaurelių biopsija, amniocentezė ir kordocentezė - tyrimas iš virkštelės veninio kraujo.
Prevencija
Kadangi dažniausiai savaiminių persileidimų priežastys lieka neaiškios, apie šios patologijos profilaktiką kalbėti sunku, tačiau ir šiuo atveju specialistai stengiasi padėti. Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.
Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą.
Visi žalingi įpročiai turi ypač didelį rizikos faktorių tiek genetinėms ligoms, tiek ir bendram kūdikio vystymuisi bei jo sveikatai.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą.
Emocinė Parama
Nesivystantis nėštumas yra ne tik fizinė, bet ir emocinė trauma. Moterys dažnai jaučia kaltę, liūdesį, pyktį ir bejėgiškumą. Artimųjų supratimas ir kantrybė padeda moteriai lengviau susidoroti su netekties jausmu.
tags: #nesivystantis #nestumas #tyrimai