Šiame straipsnyje aptariamas Duphastono (didrogesterono) vartojimas esant galimoms nėštumo problemoms, atsižvelgiant į vartotojų patirtį, gydytojų rekomendacijas ir mokslinius tyrimus. Taip pat nagrinėjamos nesivystančio nėštumo priežastys, diagnostika ir galimi gydymo būdai.
Duphastonas: paskirtis ir veikimo principas
Duphastonas yra geriamasis progestagenas, savo struktūra panašus į endogeninį progesteroną. Jis skiriamas įvairiais atvejais, įskaitant:
- Mėnesinių iššaukimui.
- Tepliojimui nėštumo metu, kai progesterono lygis yra žemas.
- Liuteininės fazės nepakankamumui koreguoti.
- Gresiančiam persileidimui.
- Kartotiniam persileidimui, sukeltam geltonkūnio funkcijos nepakankamumo.
Duphastonas, veikdamas P receptorius, skatina baltymo gamybą, kuris svarbus embriono apsaugos imunomoduliacijai. Jis koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, taip užtikrindamas sėkmingą tolesnę nėštumo eigą.
Vartotojų patirtys su Duphastonu
Atsiliepimai apie Duphastono vartojimą yra įvairūs. Kai kurios moterys teigia, kad vaistas padėjo išsaugoti nėštumą esant tepliojimui ir žemam progesterono lygiui. Kitos moterys dalijasi patirtimi, kad Duphastonas buvo skirtas mėnesinėms iššaukti ir gimdai išsivalyti. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai Duphastonas nepadeda išvengti persileidimo, net jei ir buvo vartojamas.
Svarbu paminėti, kad forumuose moterys dalijasi patirtimi, jog gydytojai skiria Duphastoną kaip standartinį vaistą, nesigilinant į individualią situaciją. Todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar Duphastonas yra tinkamas konkrečiu atveju.
Taip pat skaitykite: „Duphaston“ poveikis nėštumui
Nesivystantis nėštumas: priežastys ir diagnostika
Savaiminis persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Nesivystantis nėštumas - tai persileidimo tipas, kai žuvęs vaisius lieka gimdoje.
Įprastinio aborto priežastys gali būti įvairios:
- Endokrininės priežastys: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas).
- Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos.
- Genetiniai defektai.
- Infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos.
- Autoimuninės ligos: antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme.
- Imuninės priežastys: motinos organizmas atpažįsta vaisiaus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją.
Diagnozuojant nesivystantį nėštumą, atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatomas vaisiaus širdies plakimas. Jei vaisiaus širdies veikla nenustatoma, diagnozuojamas nesivystantis nėštumas.
Tyrimai po persileidimo
Deja, šiuo metu dar nėra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kokius tyrimus reiktų atlikti įvykus persileidimui bei kokiais metodais gydyti gresiantį persileidimą. Tačiau, siekiant išsiaiškinti persileidimo priežastis, rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus:
- Tėvų kariotipo tyrimą: siekiant nustatyti chromosomų pakitimus.
- Persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą: siekiant nustatyti vaisiaus chromosomų pakitimus.
- Hormonų tyrimus: T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume.
- Endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu: siekiant nustatyti glikuotą Hb.
- Tyrimus dėl infekcinių ligų.
- Tyrimus dėl autoimuninių ligų: antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto) nustatymą.
- HLA-A ir HLA-B tyrimus abiem tėvams: nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą.
Gydymo būdai
Gydymo būdai priklauso nuo persileidimo priežasties. Esant infekciniams sukėlėjams, gydoma antibiotikais. Hormoniniai sutrikimai gydomi progesteronu, hCG. Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Diagnostika
Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu.
Prevencija
Kadangi dažniausiai savaiminių persileidimų priežastys lieka neaiškios, apie šios patologijos profilaktiką kalbėti sunku, tačiau ir šiuo atveju specialistai stengiasi padėti. Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.
Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą.
Alternatyvūs gydymo būdai
Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą. Taip pat siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas.
Taip pat skaitykite: Abrazijos eiga po persileidimo
tags: #duphaston #ir #nesivystantis #nestumas