Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Vienas iš klausimų, dažnai kylančių moterims, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, yra pilvo skausmas, primenantis priešmenstruacinį. Ar tai normalu? Ką reikėtų žinoti apie tokį skausmą ir kada kreiptis į gydytoją? Šiame straipsnyje aptarsime pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, jo pobūdį, simptomus ir kada reikėtų sunerimti.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Nėštumo testai ir ultragarsas yra patikimiausi būdai patvirtinti nėštumą. Tačiau yra ir kitų požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Ankstyvieji nėštumo požymiai gali būti įvairūs ir individualūs kiekvienai moteriai. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.
Implantacinis kraujavimas
Apvaisintas kiaušinėlis virsta blastocista, kuri vėliau taps kūdikio organais ir kūno dalimis. Maždaug 10-14 dienų (4 nėštumo savaitę) po apvaisinimo blastocista implantuojasi į gimdos gleivinę (endometriumą). Šis procesas gali sukelti implantacinį kraujavimą, kuris kartais klaidingai palaikomas lengvomis mėnesinėmis.
Implantacinio kraujavimo požymiai:
- Spalva: rausva, raudona arba ruda.
- Kraujavimas: lengvesnis nei įprastos mėnesinės.
- Skausmas: lengvas, vidutinio sunkumo ar stiprus.
- Trukmė: trumpesnis nei trys dienos.
Pilvo skausmas kaip prieš mėnesines: ar tai normalu?
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu daugelis moterų jaučia pilvo skausmą, primenantį priešmenstruacinį. Nestiprus pilvo apačios skausmas nėštumo metu dažniausiai nėra pavojingas, tačiau, jeigu jis kelia nerimą, būtina pasikalbėkite su gydytoju. Egzistuoja daugybė pilvo skausmą sukeliančių būklių, kurios yra būdingos ir susijusios tik su nėštumu. Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus, o anemija bei leukocitozė dažnai pasitaiko esant normaliam nėštumui ir nebūtinai reiškia kraujo netekimą ar infekciją. Normali embriono implantacija gimdos gleivinėje gali būti susijusi su nestipriais, protarpiniais spazmais (jaučiamais apatinėje pilvo dalyje) trunkančiais 1 ar 2 dienas bei menku implantaciniu kraujavimu. Kraujavimas dažniausiai būna labai nestiprus, jis pasireiškia tarp 6 ir 12 dienos nuo numanomos pastojimo datos - dažniausiai tuo laiku, kai tikimasi kitų mėnesinių.
Gimdos plėtimasis
Vaikeliui augant, gimda plečiasi, o tai gali sukelti spazmus. Dauguma moterų šį jausmą apibūdina kaip panašų į skausmą prieš mėnesines arba pirmosiomis mėnesinių dienomis. Juntamos giliaus, tęstinio, vis pasikartojančios skausmo bangos.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Apvaliojo raiščio įsitempimas
Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Apvalusis raištis fiksuoja ir laiko gimdą taisyklingoje padėtyje. Gimdai plečiantis, šis raištis įsitempia, todėl juntamas skausmas. Skausmas yra bukas, tempiantis, o staigiai pasisukus ar atsistojus, gali sudiegti labai aštriai, tarsi dūris. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius.
Hormoniniai pokyčiai
Nėštumo metu pakitusi hormonų koncentracija gali sulėtinti virškinamojo trakto darbą ir sukelti diskomfortą, įskaitant pilvo skausmą. Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
Patarimas. Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė). Atkreipti dėmesį. Nevartoti vaistų savo nuožiūra.
Implantacija
Apvaisinto kiaušinėlio implantacija į gimdos sienelę taip pat gali sukelti nestiprų, į menstruacinį panašų maudimą.
Paruošiamieji sąrėmiai
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria). Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi. Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pilvo skausmą nėštumo metu
Kada sunerimti dėl pilvo skausmo?
Nors nestiprus pilvo skausmas ankstyvojo nėštumo metu dažnai yra normalus reiškinys, svarbu atkreipti dėmesį į jo pobūdį, intensyvumą ir kitus lydinčius simptomus.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:
- Skausmas yra stiprus, aštrus, duriantis arba nuolatinis.
- Skausmą lydi kraujavimas iš makšties. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
- Pastebite gausias vandeningas išskyras.
- Jaučiate stiprų spaudimą dubens srityje.
- Skausmą lydi karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas ar galvos svaigimas.
- Susilpnėjo vaisiaus judesiai. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
Tokie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas, tokias kaip:
Negimdinis nėštumas
Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Negimdinis nėštumas - tai nėštumas, kuris vystosi ne gimdoje, o, pavyzdžiui kiaušintakyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje ir kt. Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, kur turėtų, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Ne gimdos audiniai nėra pasirengę „priimti“ gemalo, be to jis dažniausiai įsiskverbia giliai, stipriai pažeisdamas audinių vientisumą ir sukeldamas kraujavimą. Dažniausios ektopinio nėštumo priežastys yra kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos anatominės anomalijos, tačiau iki 95% ektopinių nėštumų išsivysto kiaušintakyje. Dažniausiai pasitaikančios ektopinio nėštumo lokalizacijos. Ektopinis nėštumas įtariamas jei yra teigiamas nėštumo testas, padidėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino kiekis kraujyje, bet neatitinkantis amenorėjos laiko. Nustatytas ektopinis nėštumas - tai urgentinė būklė, nes yra didelė kiaušintakio plyšimo ir kraujavimo grėsmė. Kai echoskopuojant nustatomas ektopinio nėštumo dydis neviršija 3 cm, kiaušintakis nėra plyšęs ir moters hemodinamika stabili, vis plačiau taikomas konservatyvus medikamentinis gydymas metotreksatu. Tai pavojinga būklė, reikalaujanti skubaus medicininio įsikišimo. Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
Persileidimas
Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta iki 22 nėštumo savaitės (vėliau įvykęs nėštumo nutrūkimas laikomas priešlaikiniu gimdymu). Bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Moterims savaiminis abortas paprastai pasireiškia kraujavimu, audinių pasišalinimu iš gimdos bei pilvo skausmu. Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas. Gydymo taktika priklauso nuo savaiminio persileidimo eigos. Jei įvyksta visiškas savaiminis abortas, papildomas gydymas gali būti ir nereikalingas. Kartais gali prireikti medikamentinio gydymo misoprostoliu, o labiau komplikuotais atvejais ir chirurginės intervencijos.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir bambos skausmas
Placentos atšoka
Vykstant normaliam gimdymui placenta nuo gimdos sienelių atsiskiria jau po kūdikio gimimo, tačiau kartais dalis arba visa placenta gali atsiskirti dar prieš gimdymą, bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Placentos atšokos priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau ją gali sukelti pilvo traumos (pavyzdžiui, moteris nukrenta, patenka į avariją, yra sumušama). Placenta nuo gimdos sienelės turėtų atsiskirti jau gimus kūdikiui, tačiau kartais placentos dalis (rečiau visa placenta) atsiskiria anksčiau.
Kiaušidžių cista ar apsisukimas
Kiaušidės cista - tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Kiaušidžių cistos nėščiosioms pasitaiko maždaug 1 iš 1000 atvejų. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę. Jei diagnozuotos didelės (daugiau nei 6-8 cm) kiaušidžių cistos per keletą savaičių savaime nesumažėja, indikuotinas chirurginis gydymas. Tinkamiausias laikas operacijai - antras nėštumo trimestras, apie 14-16 nėštumo savaitę. Kiaušidei apsisukant apie savo kraujagyslinę ašį pirmiausia sutrikdoma limfos ir veninio kraujo apytaka, o vėliau sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kiaušidės apsisukimas moterims kurkas dažniau įvyksta būtent nėštumo metu. Sveika kiaušidė apsisuka retai - gerokai dažniau apsisuka patologiškai (dėl cistos) padidėjusi kiaušidė. Kairiosios kiaušidės mobilumas yra ribotas dėl šalia esančios riestinės žarnos, tad du trečdaliai visų kiaušidės apsisukimų pasitaiko dešinėje. Ši būklė pasireiškia ūmiu, labai stipriu ir nuolat progresuojančiu pilvo skausmu ir turi būti nedelsiant gydoma operaciniu būdu atkuriant normalią kiaušidės kraujotaką.
Apendicitas
Apendicito dažnis nenėščių moterų bei nėščiųjų tarpe nesiskiria ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų. Ūmus apendicito priepuolis.
Šlapimo takų infekcija
Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys. Dažniausi šlapimo takų infekcijos simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis. Prasidėjus minėtiems simptomas ir laboratoriniais tyrimais patvirtinus infekciją būtina paimti šlapimo pasėlį ir pradėti gydymą antibiotikais. Infekcija šlapimo takuose gali sukelti pilvo skausmą, deginimą šlapinantis ir dažną norą šlapintis. Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai). Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Nėštumo metu veikiant hormonams ir atsipalaidavus aplink šlapimo pūslę esantiems raiščiams, raumenims nedidelis šlapimo kiekis užsilaiko ir bakterijos turi daugiau laiko daugintis, todėl padidėja šlapimo pūslės uždegimo rizika.
Ką daryti, jei jaučiate pilvo skausmą?
Jei jaučiate nestiprų pilvo skausmą, primenantį priešmenstruacinį, galite pabandyti šias priemones:
- Pailsėkite ir venkite sunkaus fizinio krūvio.
- Uždėkite šiltą kompresą ant pilvo.
- Gerkite daug skysčių.
- Venkite maisto produktų, kurie gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą.
- Pasitarkite su gydytoju dėl saugių skausmą malšinančių vaistų.
Svarbu prisiminti, kad kiekviena moteris nėštumą išgyvena skirtingai, ir pilvo skausmas gali būti normalus reiškinys.