Nesivystantis Nėštumas: Simptomai, Priežastys ir Emocinė Parama

Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime, tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežastys bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo.

Kas yra nesivystantis nėštumas?

Nesivystantis nėštumas (dar vadinamas praleistu persileidimu arba anembrioniniu nėštumu) yra būklė, kai nėštumas nebesivysto, nepaisant to, kad nėštumo testas gali rodyti teigiamą rezultatą ir ankstyvieji nėštumo simptomai išlieka. Mediciniškai dar vadinamas missed abortion - tai būsena, kai embrionas ar vaisius nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką „to nesupranta“, todėl persileidimo požymiai nepasireiškia iškart. Kitaip tariant, moteris vis dar jaučiasi nėščia, bet vaisius jau nebegyvas. Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 nėštumo savaitės.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka, t.y. Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi.

Biologiškai nesivystantis nėštumas atsiranda, kai įvyksta chromosomų klaidos arba genetinės anomalijos. Tai nėra moters kaltės rezultatas, o dažniau atsitiktinė genetinė klaida, kuri gali atsirasti kiaušinio arba spermos apvaisinimo metu. Dėl šių klaidų susidaro defektinis embrionas, kuris nesugeba tinkamai vystytis. Dažniausiai pasitaiko:

• Chromosominės anomalijos - netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Tai natūrali atranka, kuri dažnai nepriklauso nuo moters sveikatos ar elgesio.
• Hormonų disbalansas, ypač progesterono trūkumas.
• Imuninės sistemos sutrikimai.
• Uždegimai, infekcijos (pvz., toksoplazmozė, citomegalo virusas).
• Ankstesnės gimdos ligos - miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos.
• Blogi gyvenimo įpročiai (nors daugeliu atvejų ne tai lemia vystymosi sustojimą).
• Stresas - ilgalaikis ir stiprus psichologinis spaudimas gali turėti įtakos, nors tiesioginio ryšio mokslas dar neįrodė.
• Narkotinių medžiagų vartojimas.
• Kai kurių vaistų vartojimas.
• Rūkymas.
• Alkoholio vartojimas.
• Listeriozė - bakterijų, kurios dažniausiai aptinkamos žalioje mėsoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame piene ir jo produktuose, sukeliamas susirgimas.
• Stiprios traumos ir sumušimai, pavyzdžiui, patekus į automobilio avariją, nukritus, patyrus smurtą.
• Hormoninis disbalansas motinos organizme.
• Didesnis (daugiau nei 35-eri metai) nėščiosios amžius.
• Infekcijos, pavyzdžiui, Laimo liga, raudonukė ir kt.
• Chroniškos ligos (ypač, jeigu jos negydomos arba gydomos netinkamai), pavyzdžiui, diabetas, vilkligė, skydliaukės sutrikimai ir kt.

Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti.

Taip pat skaitykite: Nesivystantis nėštumas ir Duphastono vartojimas

Nesivystančio nėštumo simptomai

Nesivystantis nėštumas dažniausiai yra „tylus”, nes daugelis moterų gali nejausti jokių specifinių požymių ar simptomų, rodančių, kad kažkas yra ne taip. Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kartais pasireiškia:

• Nebūdingas kraujavimas.
• Pilvo maudimas.
• Sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas).

Jei staiga pastebite, jog sumažėjo nėštumo simptomai, o vis dar esate toje nėštumo stadijoje, kai turėtumėte juos jausti, verta keliauti pas gydytoją.

Diagnostika

Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:

• Nėra vaisiaus širdies plakimo.
• Embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites.
• Matomas tik tuščias gemalo maišelis.

Tai yra pagrindinis diagnostikos metodas. Gydytojas gali sekti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygį kraujyje, kuris turėtų stabiliai didėti nėštumo metu.

Esu 13sav nescia, bet vakar darem pirmaji scana in pasake, kad lelius nepanasus i 13sav, panasus i 7/8sav, bet kas keisciausia nepasake nk del sirdies duziu ar dar ko, o is kart, kad reix ateit antradini vidiniui scanui, paskui greit pasake, kad tai gali but sustojes nestumas. Gal kam taip buve? Linute. Man kai buvo nesivystantis, pirmas gydytojos klausimas buvo ar neatleido krutines, o jei tau ji jautri tai manyciau vilties teikiantis zenklas, nors aisku vis vien visko gali buti….

Taip pat skaitykite: Priežastys ir Diagnostika

Ką daryti po diagnozės?

Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:

• Laukiama taktika - jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą. Atsižvelgus į nėštumo trukmę, riziką, moters sveikatos būklę, savijautą, jos pačios išreikštą norą ir kt. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
• Vaistinis išvalymas - skiriami vaistai (pvz., misoprostolis), kurie padeda gimdai susitraukti ir išvalyti nesivystančio nėštumo likučius, skatinantys gimdos susitraukimus. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, t.y.
• Chirurginis išvalymas (abraziija) - atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę. Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami. Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.

Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra.

Persileidimo būdai

Yra trys būdai:

• Natūralus: dalis moterų apsisprendžia laukti, kol persileidimas įvyks savaime, ir embrionas pasišalins su krauju. Įprastai persileidimas gali trukti iki savaitės.
• Vaistais: kai kurios moterys nori vaistų, kurie pagreitina persileidimo procesą. Savaiminis persileidimas įvyksta per 6-8 valandas nuo vaistų pavartojimo, o nesivystantis embrionas gali pasišalinti arba greitai, arba per kelias savaites.
• Operacija (abrazija): kai kuriais atvejais moterims reikia atlikti gimdos kaklelio plėtimo ir nėštumo audinių išvalymo kiurete operaciją. Ji atliekama per makštį, naudojant bendrąją nejautrą, todėl nelieka randų. Iš esmės tai tokia pati procedūra, kaip kad abortas.

Natūrali savijauta po persileidimo, abrazijos

Persileidimas yra ir fizinis, ir emocinis išgyvenimas. Moteris gali pastebėti, kad su krauju pasišalina krešuliai, audiniai ar embrionas. Tai gali šokiruoti ir trikdyti. Poilsis šiuo laikotarpiu gali sudaryti sąlygas liūdesiui ar savigraužai, todėl naudinga užsiimti įprasta veikla, dirbti, palaikyti fizinį aktyvumą. Emociškai moterys skirtingai reaguoja į persileidimą. Vienoms tai mažareikšmis nutikimas, kitoms - tarsi žemė slysta iš po kojų. Labai svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo būdo, kaip išgyventi persileidimą. Daugelis moterų apie jį nutyli, todėl jaučiasi vienišos ir izoliuotos. Vienos moterys po persileidimo nori pastoti kuo greičiau, kitos bijo. Nėra teisingo laiko, kiek reikia laukti ir/ar gedėti. Po abrazijos paprastai užtrunka 1-2 dienas, iki moteris gali grįžti į įprastą gyvenimą. Pirmąją parą gali jaustis skausmingi gimdos spazmai. Lengvesni spazmai ir kraujingos išskyros gali tęstis apie dvi savaites. Moterys skundžiasi, kad po abrazijos jaučiasi lyg sirgtų šlapimo pūslės uždegimu, be to - pučia pilvą. Daugeliu moterų po atliktos abrazijos iš sveikatos priežiūros įstaigos išrašomos praėjus kelioms valandoms. Joms skiriami antibiotikai infekcijų profilaktikai ir tausojantis režimas. Daugeliu atveju viskas į vėžes sugrįžta iki naujo mėnesinių ciklo. Tačiau kartais jis gali vėluoti, prasidėti anksčiau arba skirtis kraujo kiekis. Po patirto persileidimo organizmas būna nusilpęs, ypač tai aktualu, jei vėl planuojamas nėštumas.

Emocinė pusė - kaip padėti sau?

Nesivystantis nėštumas yra ne tik fizinė, bet ir emocinė trauma. Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti kaltę, liūdesį, pyktį ir bejėgiškumą. Moterys dažnai jaučia kaltę, liūdesį, pyktį ir bejėgiškumą. Artimųjų supratimas ir kantrybė padeda moteriai lengviau susidoroti su netekties jausmu. Svarbu:

Taip pat skaitykite: Abrazijos eiga po persileidimo

• Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
• Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
• Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
• Skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.

Pastojimas po persileidimo

Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau. Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą. Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.

Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.

Persileidimo ženklai

Nėščioms moterims būtina žinoti persileidimo ženklus. Persileidimas yra dažniausia nėštumo nutrūkimo forma, kuri paprastai įvyksta iki 20 nėštumo savaitės. Kai kurie ženklai ir simptomai yra gana aiškūs, tačiau kitus galima supainioti ir su kitais nėštumo simptomais. Jei nejaučiate normalių nėštumo simptomų, dar nereiškia, kad jums gresia persileidimas. Kai kurių moterų nėštumo metu nepykina ir jų krūtys nepasidaro jautrios, kai kurios moterys nenori keisto maisto, kai kurios moterys pakraujuoja nėštumo metu per menamų menstruacijų dienas. Kiekviena moteris ir kiekvienas nėštumas yra unikalūs. Nėštumo metu suprasti savo kūną gali būti sudėtinga, ypač tai patiriančioms pirmąjį kartą. Jei žinosite kokie galimi persileidimo ženklai, galėsite tam užkirsti kelią ir gal net užkirsti galimybę persileisti ateityje. Tačiau svarbu žinoti ir tai, jog kartais nebūna jokių persileidimo ženklų.

Dažniausiai pasitaiko šie persileidimo ženklai:

• Vaginalinis kraujavimas. Jis būdingas 70 procentų visų nėštumų, tačiau būtent jis yra svarbiausias prasidedančio persileidimo ženklas. Labai svarbu, kad jūs atskirtumėte „tepimą” nuo kraujavimo, tad vos tik pamačiusi kraują, iš karto keliaukite pas gydytoją, kuris apžiūrės jus ir jūsų vaisių.
• Spazmai. Nėštumo metu spazmai pasitaiko dažnai, net nerizikingų nėštumų metu. Tačiau jei kartu su spazmais jaučiate kitų problemų, pavyzdžiui, kraujavimą, skausmingus susitraukimus ar aštrų nugaros skausmą, turėtumėte priimti tai kaip perspėjimą, jog galbūt prasideda persileidimas.
• Nėštumo simptomų dingimas. Jei staiga pastebite, jog sumažėjo nėštumo simptomai, o vis dar esate toje nėštumo stadijoje, kai turėtumėte juos jausti, verta keliauti pas gydytoją. Pykinimo ir krūtų jautrumo dingimas, jei anksčiau aiškiai jautėte šiuos simptomus, o vieną dieną jie dingo, gali būti persileidimo ženklai.
• Skausmas nugaros apačioje. Nugaros skausmas ir nėštumas yra „geriausi draugai”, tai reiškia, jog pasitaiko tikrai dažnai besilaukiančiai moteriai. Tačiau aštrus nugaros skausmas, ypač, jei yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, kraujavimas ir spazmai, nėra geras ženklas. Tai dažnai pasitaikantis persileidimo ženklas, ypač jei skausmas prasideda pilvo apačioje ir persikelia į nugaros apačią.
• Pilvo skausmas. Paprastai dėl pilvo skausmo nereikia panikuoti, nebent skausmas yra aštrus ir kartu jaučiate spazmus bei kraujuojate. Priežasčių, kodėl skauda pilvą, gali būti begalė, įskaitant ir persileidimą. Jei nerimaujate, kreipkitės į gydytoją.
• Gimdos susitraukimai. Jei pradedate jausti skausmingus gimdymo susitraukimus apie 20 nėštumo savaitę ir jie vyksta kas penkias - dvidešimt minučių, turite skubiai kreiptis į gydytoją. Skausmingų susitraukimų nereikėtų maišyti su paruošiamaisiais sąrėmiais. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog paruošiamieji sąrėmiai yra netikras gimdymo signalas, jie yra nereguliarūs ir nestiprėja. Juos jaučia kai kurios moterys jau nuo šešto nėštumo mėnesio. Gimdos susitraukimai ankstyvoje nėštumo stadijoje gali būti persileidimo ženklas.

Persileidimo ir gresiančio persileidimo požymiai

Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Kartais (ypač jeigu persileidimas ankstyvas) kitų simptomų nebūna arba jie labai silpni ir moteris jų nepastebi arba nežinodama, kad laukiasi juos palaiko prasidėjusiomis menstruacijomis. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Jeigu vaisius yra pakankamai gyvybingas, kartais nėštumą įmanoma išgelbėti, dažniausiai rekomenduojamas griežtas lovos režimas, kartais moteris hospitalizuojama.

Persileidimo simptomai:

• Tepimas, išskyros su krauju. Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros;
• Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni (kita vertus, mėnesių skausmai ir skausmo pajautimas plačiąja prasme yra labai individualu);
• Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas;
• Sąrėmiai. Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.;
• Gimdos kaklelio atsivėrimas. Tą apžiūros metu pastebi gydytojas;
• Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Kraujavimui intensyvėjant pradeda šalintis krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
• Nėštumo simptomų išnykimas. Persileidimo pabaigoje išnyksta ne tik tik persileidimo, bet ir nėštumo simptomai: pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir pan.

Ką daryti įtariant persileidimą?

Pastebėjus galimo persileidimo simptomus, net ir nežymius, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins nėščiosios būklę, pasireiškusių požymių priežastis, įvertins, ar įmanoma nėštumą išsaugoti. Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai: kraujavimas, nugaros ir/arba pilvo apačios skausmas, nėštumo simptomų išnykimas ir kt. Prasidėjus persileidimui moteriai rekomenduojama ilsėtis, gulėti, jai gali būti paskirti medikamentai, taip pat nuskausminamieji. Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą.

Kodėl svarbu žinoti persileidimo ženklus?

Visos moterys turi žinoti persileidimo ženklus ir simptomus, kaip žinotų bet kokios ligos, pavyzdžiui, gripo simptomus. Persileidimas įvyksta maždaug 20 procentų žinomų nėštumų. Jei prie šio skaičiaus priskaičiuotume tas moteris, kurios nežino esančios nėščios, skaičius išaugtų nuo 20 iki 60 procentų.

Statistika

Nesivystantis nėštumas yra skausminga, tačiau dažna ankstyvo nėštumo komplikacija. Skaičiuojama, kad 10-25 proc. nėštumų baigiasi persileidimais, iš jų apie 80 proc. įvyksta pirmajame trimestre. Dauguma taip anksti, kad moteris net nebuvo supratusi, jog laukiasi. Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Jei moteris persileidžia kartą, nuo to nepadidėja tikimybė, kad ji persileis pastojusi vėl. Nebūtinai. Persileidimai yra viena dažniausių ankstyvojo nėštumo komplikacijų. Pasak gydytojos, tarp sveikų moterų nėštumas persileidimu baigiasi vienai iš penkių arba 20 proc.

tags: #nesivystantis #nestumas #pykinimas