Dovilė Filmanavičiūtė - socialinė aktyvistė, dainininkė, reklamos specialistė, skaitmeninių sprendimų ekspertė ir turinio kūrėja, kurios veikla apima platų spektrą sričių. Jos biografija - tai istorija apie nuolatinį judėjimą pirmyn, kūrybiškumą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
Dovilė Filmanavičiūtė gimė 1986 metų rugsėjo 12 dieną Pasvalyje, Valentino ir Aldonos šeimoje. Po metų šeima pasipildė jaunesniuoju broliu Eimantu.
"Galvoju, aš augau nerealiai. Kieme visą laiką buvo gamta. Duodavomės žaidimų aikštelėse, parkuose, lakstydavome nubalnotais keliais, aš labai daug laiko leisdavau su berniukais, nes turiu brolį. Muštynės, karai…" - prisimena D. Filmanavičiūtė.
Dovilė augo apsupta gamtos ir aktyviai leido laiką lauke. Nors vaikystė buvo kupina laisvės, ji taip pat buvo pratinama prie darbo.
"Aš ir karvę melžti moku, esu mačiusi, kaip vištai nukertama galva. Normalių dalykų esu mačiusi. Gaudavau iš senelio pinigų už karvės melžimą. Darydavau tai vakarais: kibirą primelži, tada jį perkoši, lieka musės ir visi uodai. Man iki šiol nėra baisesnio dalyko už šiltą pieną," - pasakoja Dovilė apie savo patirtį kaime.
Taip pat skaitykite: D. Šakalienės karjera
Mokykliniai Metai
Į mokyklą D. Filmanavičiūtė išėjo būdama penkerių metų ir jau šiek tiek mokėjo skaityti. „Atsimenu, kad buvau radusi „Žiedai tarp žiedų“ ir dar kažkokią biologijos, anatomijos knygą, kur pirmą kartą pasiskaičiau ir apie seksą. Supratau, kad vyrai turi penį, o moterys penio neturi. Buvo sukrėtimas. Buvo tokia knyga apie kosmosą, gal vadinosi „Orbita“. Gerai atsimenu: tėčiui suskiemenavau tą žodį, supratau, kad pati perskaičiau - man net dabar krūtinę spaudžia.“
Ji puikiai prisimena savo pirmąją mokytoją Zitą Turauskienę, nors ji buvo griežta, D. Filmanavičiūtei paliko didelį įspūdį. Tačiau mokykloje pasitaikė ir nemalonių patirčių.
„Atsimenu gal ir ne visai šviesių momentų su socialiai atskirtais vaikais. Būdavo fizinių bausmių, kurių dabar mes protu nesuvokiame, kaip gali mokytojas su knyga per galvą arba su liniuote per nagus. Vaikus iš socialiai pažeidžiamesnių šeimų atsimenu ryškiai, nes jie visą laiką buvo gujami, baudžiami.“
D. Filmanavičiūtė prisimena, kad paauglystėje patyrė fizinį smurtą kūno kultūros persirengimo kambariuose. „Keista, nes paauglystėje buvau tikrai liekno sudėjimo mergaitė, bet užkliūdavau vyresnėms kūno kultūros persirengimo kambariuose. Man atrodo, kad esu patyrusi ir fizinio smurto. Būdavo labai nesmagu. Atsimenu ir tą įtampą, gal dėl to pradėjau nebevaikščioti į kūno kultūros pamokas.“
Nepriklausomybės pradžioje socialinė atskirtis tarp mokinių tik pagilėjo. „Atsimenu, būdavo diena, kai važiuodavome į Panevėžį, didesnį miestą, pirkdavome eilutę mokyklai. Labai laukdavau tos dienos. Ir konfliktų būdavo, nes niekas niekada nepirkdavo, ko mes norėdavome.“ Ypač didelę reikšmę jai iki šiol turi batai. Jų mergaitė norėjo išskirtinių, gal dėl to ir dabar, sako, namuose pilna batų.
Taip pat skaitykite: Geografijos mokslas ir D. Krupickaitė
Dovilė prisimena ir kuriozinį įvykį mokykloje: „Buvo tokia nesąmonė. Prie mokyklos buvo parduotuvė. Mes į tą parduotuvę eidavome pirkti skanėstų, kiek likdavo pinigų nuo pietų. Aš pavogiau vištą. Klasiokės pabėgo, o aš su ta višta buvau pagauta pardavėjos. Sako: parodyk kuprinę. Tada mane nuvedė į sandėlį, sėdėjau, tos pardavėjos man labai moralizavo, iki šiol atsimenu. Daugiau nekilo net mintis, kad galėčiau paimti ne savo daiktą. Tada atvažiavo policija… Man atrodo, kad mama dėl to ir pražilo. Maži vaikai mamoms spaudžia kelius, o paaugę - širdį.“
Nepaisant patirtų sunkumų, gimnazijos metais D. Filmanavičiūtė atsiskleidė kaip aktyvi ir ryški asmenybė. „Gimnazija buvo mano absoliutus žydėjimo laikas. Nežinau, ar mokytojai mane sąmoningai kreipė ta linkme, bet buvau mokyklos žvaigždžių žvaigždė: ir renginius vedžiau, ir dainavau, neblogai mokiausi, buvau siela, visą laiką seniūnė. Tokia buvau: vijurkas, aktyvistė ir iki pat gimnazijos pabaigos tai mane lydėjo“, - pažymi D.
Muzikinės Karjeros Pradžia
Dar mokykloje D. Filmanavičiūtė svajojo apie muzikės karjerą. „Pamenu, mamos spinta išrausta, bandydavau sudėti atgal, kaip buvo. Tikrai suprasdavo, kad taip nebuvo. Aukštakulniai išsitraukti, atsidarantis veidrodis su keturiais stalčiais apačioje ir aš duodavausi. Su šepečiu visas dainas dainuodavau. Gal truputį mažesnė, bet ir vyresnė taip darydavau. O kai jau šokiai, tai, aišku, „Sel“ „Guma“ buvo albumų albumas. Kartais jaučiu didelį kompleksą - mano gyvenime nebuvo grupės „Foje“, „Bix“, „Antis“. Gal dėl to, kad augau provincijoje, nebuvo tokios atmosferos.“
Baigusi gimnaziją, D. Filmanavičiūtė pasirinko muzikos kelią. „Siekiau kitų aukštumų, o muzika visą laiką buvo kaip pabėgimas ir išsigelbėjimas. Atsimenu, buvau paskutinėje gimnazijos klasėje, dainavau „Dainų dainelėje“. Man atrodo, LRT archyvuose yra tas mano interviu, jis čia visur sklandė, juokiausi iki ašarų. Tame interviu aiškinau, kad čia viskas yra nesąmonė, daryčiau geriau…. Po to, kai pakalbėjau, man paskambino Irena Didžiulienė. Tuo metu ji buvo „Mažųjų žvaigždžių valandos“ prodiuserė ir pasakė: atvažiuok, parodyk, ką moki. Tą vasarą pradėjau filmuotis „Mažųjų žvaigždžių valandoj“. Mes vaikščiodavome ir visus kalbindavome, darydavome interviu, o Andrius - ant scenos. Tai mano pirmas darbas, supratau, kad galima užsidirbti pinigų.“
Studijos ir Darbo Paieškos
Po gimnazijos D. Filmanavičiūtei iškilo klausimas, ką studijuoti. „Čia skaudi tema, kur man toliau eiti. Norėjau būti aktore, stojau į aktorinį akademijoje du kartus, du kartus neįstojau. Beje, ir į žurnalistiką stojau - irgi nepavyko. Buvo kažkokia svajonė, kad gal dar diplomate norėčiau būti, kad ir ką man tada tai reiškė - manau, nesupratau, ką tai reiškė. Gal supratau, kad tie žmonės keliauja po pasaulį, mezga santykius.“
Taip pat skaitykite: D. Šakalienės kelias
Galiausiai ji pasirinko politikos mokslus, tačiau ilgai jų nekrimto. Metusi mokslus, D. Filmanavičiūtė pradėjo dirbti naujai įsikūrusiame laikraštyje, o grįžusi namo pildė internetinį dienoraštį „Naktį skaičiuoju avis“.
„Pradėjau rimčiau muzikuoti gal kokiais 2008 metais. Pradėjome tai daryti su didele jėga, prisimenu, mūsų pirmieji bandymai buvo LRT OPUS terasoje. Visur įėjome ryškiai, ir Darius Užkuraitis mus užskaitė, mūsų autoritetai, dar kažkas sakė: o, neblogai. apdovanojimas, kažkokias žvaigždes apšildėme“, - prisiminimais dalijasi D.
Karjera Rinkodaros Srityje
Įsisiūbavus muzikinei karjerai, dainininkė metė žurnalistiką ir pasuko į rinkodarą. „Supratau, jeigu tęsiu, man reikės kalbinti žmones, kurių profesiškai negerbiu, ir nenoriu to daryti. Ta kultūra atsivijo mus iki šių dienų. Nenoriu generalizuoti, bet jaunojoje žurnalistų kartoje yra kategorija žmonių, kurie visą dieną feisbuke žiūri, kas ką parašė ar padarė. Net nepaklausę paima ir įdeda į portalą su antrašte, kuri yra klaidinanti ir kviečianti clickinti. Aš kategoriškai nesutinku su šita kultūra.“
Šiuo metu D. Filmanavičiūtė yra reklamos agentūros „Indiana“ skaitmeninių sprendimų ir turinio skyriaus „Hook“ vadovė. Ji aktyviai dalyvauja kuriant skaitmeninius sprendimus ir turinį, kuris keičia pasaulį.
„Reklama užima didelę mano gyvenimo dalį. Seniai dirbu šioje industrijoje. Pradėjau kaip žurnalistė, vėliau perėjau į marketingistų flangą. Paskui pradėjau vadovauti idėjas kuriančioms komandoms. Rinkodaros pasaulis staiga ėmė verstis aukštyn kojomis, taip atsiradau skaitmeninių ir turinio sprendimų srityje. Su kolegomis juokaujame, kad paprastam žmogui sunku paaiškinti, ką visą dieną čia veikiame. Man atrodo, kad kūrybinis darbas pasauliui kuria didžiausią pridėtinę vertę. Gera idėja brangi. Mes čia sėdime ir per dienas bandome ne tik kažką sukurti, ką jūs matote per televiziją, girdite per radiją ar stebite internete. Mes tam tikra prasme kasdien bandome pakeisti pasaulį.“
D. Filmanavičiūtė tiki, kad kūrybininkams vadovauti nelengva, tačiau griežtumas nėra veiksmingas. „Per tuos metus agentūrose išėjau gerą mokyklą. Žinau, kad griežtumas niekur neveda, bent jau manęs. Darbas su žmonėmis sudėtingas, ypač su jaunąja tūkstantmečio karta. Šios atstovai nemotyvuoti, jiems mažai kas įdomu, jie nori greitai uždirbti krūvą pinigų, bet nenori dėl to pasistengti. Aš į Vilnių studijuoti atvažiavau septyniolikos (mokyklą lankyti pradėjau penkerių metų) ir iškart įsidarbinau LRT televizijoje, vėliau - ir dienraštyje. Labai stengiausi, neburnojau, kad vakarais reikia pasilikti ilgiau. Šiandien sudėtingiau. Vadovaudama žmonėms laužau galvą, kaip Lietuvoje pakeisti tas į jokį progresą nevedančias nusistovėjusias taisykles? Pavyzdžiui, ateiti į darbą devintą ir sėdėti čia iki šešių. Akivaizdu, kad pusė šalies žmonių darbe naršo naujienų portalus, „sėdi“ feisbuke, o darbui skiria 40 proc. laiko. Aš savo komandai sakau: „Eikit jūs prie upės, eikit į kavinę, namo… Eikit, kur norit, tik atneškit man rezultatą.“ Noriu, kad žmonės aplink mane - darbe, namie - jaustųsi laimingi, skleistųsi kaip profesionalai, kaip asmenybės."
Ji stengiasi įkvėpti kolegoms sąmoningumą, pasitikėti jais ir leisti dirbti savo darbą. „Svarbu įkvėpti kolegoms sąmoningumo, pasitikėti jais ir leisti dirbti savo darbą. Ir priminti, kad gyvenimas nėra vien karjera. Atrodo, kad visas pasaulis pamažėl tai įsisąmonina."
Dalyvavimas Televizijoje ir Socialinėje Erdvėje
Dovilė Filmanavičiūtė yra aktyvi socialinėje erdvėje, filmuojasi įvairiuose televizijos projektuose ir tęsia muzikinę veiklą po „Miss Sheep“ pseudonimu. 2019 metais, tarptautinę moters dieną, pagal Dovilės tekstą „Odė moterystei“ buvo rašomas nacionalinis diktantas. Šis tekstas gvildeno moters tapatybės šių laikų visuomenėje temą.
Ji taip pat dalyvavo LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ ir „Išpažinimai“.
D. Filmanavičiūtė neslepia, kad jai svarbus dėmesys ir ji sąmoningai jo siekia. „Muzika visada yra su manimi. Būtų keista, jei neišreikščiau ja savęs. Be to, esu gerai išmokusi pasikalbėti su savimi. Nebijau prisipažinti, kad man svarbus dėmesys, jo sąmoningai siekiu. Aš - garbėtroška, turiu daug egoizmo, jaučiu didžiulį malonumą maivytis, sėdėti televizijos projektų teisėjos kėdėje, lipti ant scenos, dainuoti, garsiai kalbėti, rašyti. Man gera, kai žmonės mėgsta mano tekstus. Nežinau, gal taip ryškėja kokie nors savivertės dalykai? Mūsų žmonių savivertė suniokota. Kompleksai, baimė būti kitokiam, pasakyti savo nuomonę - visa tai jau keliasdešimt metų perimame iš kartos į kartą. Aš kartais nesąmoningai, o kartais piktybiškai noriu maištauti, griauti standartus, o jei dar ir teigiamo dėmesio sulaukiu, jaučiuosi taip, tarsi būčiau skaniai pavalgiusi.“
Labdaros Projektai
Dovilė Filmanavičiūtė rengia labdaros projektus moterų krizių centrams paremti. Ji taip pat dalyvavo iniciatyvoje „Normalios bobos eina OUT“, kurios tikslas - skatinti moteris tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio ir papilomos viruso.
„Ir su „Caritu“ reikalų turėjau, esu iniciatyvos „Normalios bobos eina OUT“ iniciatorė, kviečiau moteris tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio, papilomos viruso. Su merginomis ėjome į kiną, teatrą, tiesiog šampano. Mūsų būrys ėmė sparčiai plėstis, o į Valdovų rūmus, kai aukojome cukriniu diabetu sergantiems vaikams, susirinko net septyni šimtai. Buvau sukrėsta išgirdusi, kad Motinos ir vaiko dienos centre mamoms trūksta higienos priemonių. Paprašiau į kino seansą ėjusių mergaičių jų nupirkti - kas ko gali. Buvo gera sužinoti, kad tam centrui mūsų suneštų higienos reikmenų užteks beveik pusantrų metų.“
D. Filmanavičiūtė pabrėžia, kad „normali boba“ yra tokia, kuri rūpinasi savo protu, širdimi ir nuolat juda į priekį. „Kas yra „normalios bobos“? Už „bobas“ esu gavusi ir velnių - neva čia įžeidi leksika, bet savo kelio tikrai nemesiu. „Normali boba“ man yra tokia, kuri ir į galvą dedasi, ir į širdį dedasi, ir į burną dedasi, ir visada juda į priekį.“
Asmeninis Gyvenimas
Dovilė Filmanavičiūtė jau daugiau nei dešimt metų yra kartu su Aurimu Grigu, informacinių technologijų specialistu, kurį ji vadina savo priešingybe.
„Jis nėra keistas, tiesiog - mano priešingybė. Praėjusią savaitę vienas vaikinas mano draugo paklausė: „O su kokiu žmogum Dovilė gyvena? Įsivaizduoju, kad jis turėtų būti ramus.“ Mano bičiulis atsakė: „Tai taip ir yra. Kas kitas tokią ugnį suvaldys?“ Mes su Aurimu kartu jau beveik 10 metų. Abu rašėme svetainėje „sūru.lt“. Jis turėjo savo skiltį, aš - savo, pradėjome bendrauti. O tada jis atėjo į mano koncertą Kaune, nuo tada nebeišsiskiriame. Aurimas persikėlė iš Kauno į Vilnių, taip mudu kartu ir gyvename. Jis yra visiška mano priešingybė, labai intelektualus, daug skaitantis ir žiūrintis, stebintis, ramus. Jis vienintelis gali mane suvaldyti. Man Aurimo žodis yra paskutinis. Kai pasiklystu, išsibarstau ar nusuku į vertybinius šonus, jis greitai pastato mane į vietą. Pakanka vieno sakinio ar tik žvilgsnio. Kai pradedi gyventi su žmogumi, labai norisi jį keisti, auklėti, pagal save konstruoti. Mes greitai suvokėme, kad vienas kito neperauklėsime. Jis puikiai žino, jog esu chaosas, man reikia žmonių, turiu siautėti iki paryčių. Jam to reikia mažiau, bet aš toleruoju kitus dalykus. Šeimoje svarbu jausti ribas ir pasitikėti vienam kitu. Neseniai Aurimui pasakiau: „Man trūksta dėmesio.“ - „Tai gal jau namo pareik?“ Taip ir gyvenam. Taikomės vienas prie kito, kartais būna nekalbadienių, kartais - liūdesio ir susimąstymo dienų, kartais reikia pabūti atskirai ar į kelionę išvažiuoti, bet abejonių dėl didelės meilės, regis, nekyla nė vienam."
Porai 2019 metais gimė sūnus. „Šįryt, 7:45, be didesnių ginčų mudu su Au aplankė mūsų sūnus. Sveikas atvykęs, kiškuti. Abu su tėčiu pažadam tau nuostabią kelionę šiuo dideliu pasauliu. Tik tu būk laimingas!“, - su draugais ir sekėjais dalijosi D.Filmanavičiūtė. Džiugią žinią socialiniame tinkle pranešė ir Miss Sheep sužadėtinis: „Yra palikuonis“.
Pomėgiai ir Įkvėpimas
Dovilei Filmanavičiūtei patinka keliauti ir lankyti muziejus bei galerijas. Ji taip pat mėgsta skaityti knygas.
Apie savo rekomenduojamas knygas D. Filmanavičiūtė sako: „Labai mėgstu rimtus, klasikinius, ateityje dar ilgai išliksiančius kūrinius derinti su savo „zefyriukais“. Toks šįsyk - Christinos Feret-Fleury kūrinys „Nepaprastas Paryžiaus skersgatvio knygynas“. Labai mergaitiškas, labai gražus, labai - gerąja prasme - keistas.“ Ši knyga - apie merginą, atradusią ypatingą knygyną, kuriame ne skaitytojai renkasi knygas, bet knygos laukia savo skaitytojo - to, kurio gyvenimą jos gali pakeisti. Romane knygos keliauja po pasaulį, tad D. tiki, kad ši knyga jos lentynoje praleis ne metus, ne dvejus ir net ne dešimt.
Antroji D. rekomenduojama knyga - R. „Tai jau antroji man didelį įspūdį palikusi šio autoriaus knyga. Ji - apie nacių Vieną, apie žydų situaciją, gražią meilę ir Sigmundą Freudą“, - sakė Dovilė ir pridūrė, kad, kaip ir būdinga R.
Kitas Lietuvoje didelio populiarumo sulaukęs R. romanas pasakoja apie britų mokslininkę, persikėlusią gyventi į Eseksą, kurio gyventojai tiesiog apsėsti minties apie mitinę pabaisą - slibiną, besislapstantį apylinkėse. „Labai gražus Londonas, graži gamta, graži ir ta uždrausta meilė, ir pasiryžimas savo jausmų egoistiškai neprimesti kitiems“, - sakė D. „New York Times“ akiplėšiškai ambicingu, sodriu ir egzotišku apibūdintas romanas.
Ateities Planai
Nors D. Filmanavičiūtė yra pasiekusi daug, ji nesustoja tobulėti ir siekia naujų aukštumų. Ji planuoja tęsti muzikinę karjerą, įgyvendinti socialinius projektus ir toliau dirbti rinkodaros srityje.
tags: #dovile #filmanaviciute #gimimo #metai