Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime. Tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nesivystantis nėštumas, kokios jo priežastys, simptomai, diagnostikos metodai ir kaip padėti sau po tokios patirties.
Kas yra nesivystantis nėštumas?
Nesivystantis nėštumas (mediciniškai dar vadinamas missed abortion) - tai būsena, kai embrionas ar vaisius nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką „to nesupranta“, todėl persileidimo požymiai nepasireiškia iškart. Kitaip tariant, moteris vis dar jaučiasi nėščia, bet vaisius jau nebegyvas. Nesivystantis nėštumas yra embriono arba vaisiaus iki 21 savaitės žūtis gimdoje. Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 nėštumo savaitės.
Nesivystantis nėštumas skirstomas į:
- Embrioninį nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį.
- Vaisiaus nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.
Nesivystančio nėštumo priežastys
Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka - žūsta netinkamai besivystantis, labai silpnas, turintis vystymosi sutrikimų gemalas. Priežasčių neretai nepavyksta tiksliai nustatyti, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- Chromosominės anomalijos - netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Tai natūrali atranka, kuri dažnai nepriklauso nuo moters sveikatos ar elgesio. Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai. Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai - gali atsirasti papildoma chromosoma poroje (trisomijos) arba gali trūkti vienos chromosomos (monosomijos). Gali atsirasti kartotinis chromosomų skaičiui (2n+n) - tada organizmas vadinamas poliploidiniu. Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios lytinės ląstelės (gametos) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugelis tokių įvykusių klaidų nesuderinami su gyvybe ir gamta pati jas „ištaiso“ - jau ankstyvame nėštume įvyksta savaiminis persileidimas. Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos.
- Hormonų disbalansas, ypač progesterono trūkumas. Progesteronas - pagrindinis nėštumo hormonas - paruošia gimdos gleivinę priimti apvaisintą kiaušinėlį, gerina gimdos kraujotaką, mažina jos dirglumą. Pirmame nėštumo trimestre jį gamina kiaušidės geltonkūnis.
- Imuninės sistemos sutrikimai.
- Uždegimai, infekcijos (pvz., toksoplazmozė, citomegalo virusas, Laimo liga, raudonukė ir kt.). Bakterijų, kurios dažniausiai aptinkamos žalioje mėsoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame piene ir jo produktuose, sukeliamas susirgimas (Listeriozė).
- Ankstesnės gimdos ligos - miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos. Motinos gimdos ir/arba gimdos kaklelio ligos, deformacijos.
- Blogi gyvenimo įpročiai (nors daugeliu atvejų ne tai lemia vystymosi sustojimą): narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimas, rūkymas.
- Stresas - ilgalaikis ir stiprus psichologinis spaudimas gali turėti įtakos, nors tiesioginio ryšio mokslas dar neįrodė.
- Kitos, retesnės persileidimo priežastys ir rizikos veiksniai: Kai kurių vaistų vartojimas, stiprios traumos ir sumušimai, pavyzdžiui, patekus į automobilio avariją, nukritus, patyrus smurtą; Chroniškos ligos (ypač, jeigu jos negydomos arba gydomos netinkamai), pavyzdžiui, diabetas, vilkligė, skydliaukės sutrikimai ir kt. Didesnis (daugiau nei 35-eri metai) nėščiosios amžius.
Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti.
Taip pat skaitykite: Nesivystantis nėštumas ir Duphastono vartojimas
Nesivystančio nėštumo simptomai
Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Tačiau atidžiau stebint savo savijautą galima pastebėti, kad sumažėja krūtų tempimas, gali šiek tiek nukristi svoris. Kartais pasireiškia:
- Nebūdingas kraujavimas
- Pilvo maudimas
- Sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas)
- Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros;
- Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni (kita vertus, mėnesių skausmai ir skausmo pajautimas plačiąja prasme yra labai individualu);
- Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas;
Nesivystančio nėštumo diagnostika
Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:
- Nėra vaisiaus širdies plakimo
- Embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites
- Matomas tik tuščias gemalo maišelis
Taip pat, moterims, kurioms ankstyvuoju nėštumo periodu pasireiškia gręsiančio persileidimo požymiai: skausmas, kraujavimas, abejotinas ultragarsinis tyrimas, tolesnę nėštumo eigą gali prognozuoti progesterono kraujo serume testas. Testu galima identifikuoti pacientes, kurioms nėštumas pasibaigs savaiminiu persileidimu ar negimdiniu nėštumu.
Žemas progesterono kiekis kraujo serume yra susijęs su savaiminiu persileidimu, abortu ar negimdiniu nėštumu. Esant progesterono kiekiui žemiau ribos, nesėkmingo nėštumo rizika sudaro 99, 2 proc., aukščiau ribos - 44, 8 proc. Esant progesterono slenkstinei ribai 3,2 - 6 ng/mL, tyrimo jautrumas sudaro 74,6 proc., o specifiškumas 98,4 proc. Tačiau atskirti savaiminio persileidimo, aborto ar negimdinio nėštumo galimybės juo neįmanoma. Tokiu atveju progesterono testas turėtų būti papildytas kitais tyrimo metodais, tarp jų - β chorioninio gonadotropino tyrimu. Jei nėštumas vystosi normaliai, 1-ame nėštumo trimestre jo kiekis dvigubėja kas 1-3 dienos. Jei nėštumas nesivysto, yra negimdinis nėštumas, gręsiančio persileidimo reiškiniai, ChGT kiekis neauga, auga nepakankamai ar ima mažėti, būna nepakankamas ir progesterono kiekis.Tyrimų rezultatai paprastai interpretuojami įvertinus anamnezę, apžiūros duomenis, ultragarsinio tyrimo duomenis.
Ką daryti po diagnozės?
Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Diagnostika
- Laukiama taktika - jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
- Vaistinis išvalymas - skiriami vaistai (pvz., misoprostolis), kurie padeda gimdai susitraukti ir išvalyti nesivystančio nėštumo likučius. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, t.y.
- Chirurginis išvalymas (abraziija) - atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę. Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami. Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.
Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra.
Emocinė pusė - kaip padėti sau?
Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą. Svarbu:
- Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
- Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
- Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
- Skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.
Pastojimas po nesivystančio nėštumo
Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Dažniausiai rekomenduojama palaukti, kol atsistatys ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.
Papildomi tyrimai po persileidimo
SYNLAB atlieka persileidimo medžiagos genetinius tyrimus, remdamasi kompleksine visų vaisiaus chromosomų analize NGS metodu (naujos kartos sekvenavimas).
Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas. Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos. Rezultatas gali padėti pacientams išsiaiškinti persileidimo priežastį ir sukurti strategiją, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti nėštumą. Atliekama kontaminacijos analizė norint atmesti galimą motinos DNR buvimą/nebuvimą persileidimo medžiagoje. Užteršimo analizė yra motinos periferinio kraujo DNR ir savaiminio persileidimo DNR medžiagos palyginimas.
Taip pat skaitykite: Abrazijos eiga po persileidimo
Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu:
- Pacientė vyresnė nei 35 metai;
- Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis;
- Anamnezėje gimęs negyvas vaikas;
- Tėvai turi chromosomų pokyčių;
- Atrankos metu nustatytos rizikos;
- Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
tags: #nesivystantis #nestumas #ir #temperatura