Naujagimių žarnų nepraeinamumas: priežastys, diagnostika ir gydymas

Žarnyno nepraeinamumas - tai pavojinga būklė, kai viena iš žarnyno vietų, tiek storoji, tiek plonoji, užsidaro ir trukdo normaliai praeiti maistui bei dujoms. Dėl šio trikdymo tampa itin sunku arba visai neįmanoma tuštintis, iš organizmo neišeina dujos, pilvas patinsta ir atsiranda stiprus skausmas. Kitas naujagimio žarnų nepraeinamumas - tai būklė, kai žarnynas yra užblokuotas, todėl maistas ir skysčiai negali praeiti per virškinimo sistemą. Žarnynas, sudarytas iš plonosios ir storosios žarnos, atlieka esminę funkciją, leidžiančią virškinti maistą ir absorbuoti maistines medžiagas. Šios ligos atveju, dažniausiai paveikiama plonoji žarna, tačiau gali būti ir storosios žarnos blokada. Kitas naujagimio žarnų nepraeinamumas yra sunki būklė, kuri gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Liga pasireiškia, kai žarnynas yra fiziškai užblokuotas, todėl maistas ir skysčiai negali normaliai judėti per virškinimo sistemą. Tai gali sukelti žarnyno patinimą, kraujotakos sutrikimus ir netgi žarnyno nekrozę, jei blokada nesprendžiama laiku.

Žarnyno nepraeinamumo rūšys

Priklausomai nuo užsikimšimo vietos, medikai išskiria dvi pagrindines šios problemos formas: plonosios žarnos ir storosios žarnos nepraeinamumą.

  • Plonosios žarnos užsikimšimas: Didžioji dauguma atvejų (apie 80%) paveikia būtent plonąją žarną. Ši kliūtis neleidžia suvirškintam maistui pasiekti storąją žarną, dėl ko kyla įvairūs virškinimo sutrikimai.
  • Storosios žarnos užsikimšimas: Čia kliūtis trukdo pasišalinti išmatoms, tad jos kaupiasi žarnyne ir gali lemti dar rimtesnių sveikatos problemų.

Pavojus kyla, kai užsikimšimas yra visiškas - tokiu atveju nei maistas, nei skysčiai ar dujos neprateka, ir būtina skubi pagalba. Kai kliūtis dalinė, šiek tiek dujų ar maisto gali dar praeiti, tačiau situacija vis tiek pavojinga.

Pseudo-nepraeinamumas

Yra atvejų, kai žarnyne nėra mechaninės kliūties, bet organizmas elgiasi tarsi ji būtų. Taip nutinka dėl sutrikusio žarnyno raumenų ar nervų darbo. Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, stiprūs nuskausminamieji, taip pat gali sukelti šiuos simptomus.

Kaip pasireiškia žarnyno nepraeinamumas?

Simptomai priklauso nuo to, kiek užsikimšusi žarna, bet dažniausiai juntamas stiprus pilvo skausmas, kuris kaupiasi aplink bambą, ir spazmai. Be to, galima pastebėti:

Taip pat skaitykite: Lietuvos naujagimių skyriai

  • Vidurių užkietėjimą
  • Negalėjimą pasišalinti dujų
  • Nerimą ar sumažėjusį apetitą
  • Pykinimą, vėmimą
  • Kietą, padidėjusį pilvą
  • Viduriavimą (dėl dalinės kliūties)

Pasitaiko ir dehidratacijos požymių: tamsesnė šlapimo spalva, pagreitėjęs pulsas.

Kokie simptomai pasireiškia vaikams

Vaikai serga panašiai kaip suaugusieji, tačiau gali tapti vangūs, daugiau verkti, traukti kojas prie pilvo. Būdingas papildomas požymis - kraujas išmatose, užkietėjimas ar vėmimas žalsvu ar gelsvu skysčiu. Gali pakilti temperatūra.

Kas sukelia žarnyno nepraeinamumą?

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažnai tai yra įgimtos anomalijos, tokios kaip žarnyno volvulus (žarnyno sukimasis) arba mekonio obstrukcija. Taip pat gali pasitaikyti ir kitų priežasčių, tokių kaip infekcijos, žarnyno uždegimas ar net mechaniniai veiksniai, pavyzdžiui, navikai. Užsikimšimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių:

  • Žarnos persisuka arba užsisuka (vadinama volvulus). Tai gali būti įgimta arba atsirasti suaugus. Taip pat susiję su žarnų rotacijos sutrikimais - tai patologija, sutrikdanti pirminės gemalo vystymosi stadijos žarnyno formavimąsi. Sutrikus žarnyno rotacijai, atsiranda užsisukimas - gyvybei pavojinga būklė, dažniausiai pasireiškiančia kūdikiams ir vaikams kaip įgimta patologija, sukelianti įvairių komplikacijų: žarnyno nepraeinamumą, žarnų nekrozę ar net peritonitą ir mirtį.
  • Žarnos uždegimas (pavyzdžiui, sergant divertikulitu) lemia sienelių patinimą.
  • Žarnos dalis įsminga į kitą dalį tarsi teleskopas (intususepcija) - dažnesnė vaikams. Žarnų invaginacija - tai būklė, kai paprastai tariant žarna įlenda į žarną. Dažniausiai diagnozuojama 6-36 mėnesių amžiaus vaikams ir yra dažniausia žarnų nepraeinamumo priežastis tokiame amžiuje.
  • Pilvo ertmėje susiformuoja randiniai audiniai (sąaugos) po operacijų, kurios gali trukdyti laisvam žarnyno judėjimui. Dažniausiai (60-70 proc.) žarnyno nepraeinamumą sukelia pooperacinės sąaugos.
  • Navikai ar augliai, ypač storojoje žarnoje, blokuoja kelią maistui ir išmatoms.
  • Praeinamumą gali sumažinti išvaržos, siauri žarnų ruožai nuo uždegimų arba spindulinio gydymo.
  • Pažeidžiamos žarnyno kraujagyslės - žarnų daliai mirštant užsiblokuoja pratekėjimas.
  • Netinkami praryti svetimkūniai, pavyzdžiui, plaukai, žaislai, ar net tulžies akmenys, gali užkimšti žarnyną.
  • Žarnų nepraeinamumas dėl mekonijaus yra būklė, kai mekonijus, kuris turėtų būti natūraliai išskiriamas, sukaupia ir sukuria kliūtį žarnyne. Tai dažnai pasitaiko naujagimiams, ypač tiems, kurie gimė per anksti arba turėjo kitų sveikatos problemų.

Maistas, galintis sukelti užsikimšimą

Maisto sukelta žarnyno obstrukcija - labai reta, dažniausiai pasitaiko, jei virškinimas vis tiek lėtas dėl kitų ligų, pavyzdžiui, esant hipotirozei ar tam tikroms autoimuninėms ligoms. Pranešama, kad užsikimšimą galėtų sukelti džiovinti vaisiai, kokosas, abrikosai ar bananai.

Rizikos veiksniai

  • Kronos liga
  • Divertikulitas
  • Išvarža
  • Storosios žarnos, skrandžio, kiaušidžių vėžys
  • Ankstesnės pilvo operacijos
  • Spindulinė terapija pilvo ar artimose srityse
  • Plaučių, krūties ar odos vėžys, jei yra išplitęs į žarnyną

Kaip diagnozuojamas žarnyno nepraeinamumas?

Pagrindiniai simptomai gali būti pilvo pūtimas, vėmimas (dažnai su tulžimi), neįprastai mažas arba visiškas išmatų nebuvimas ir dirglumas. Šios ligos diagnostika dažniausiai apima fizinį naujagimio tyrimą, anamnezės surinkimą ir vaizdinius tyrimus. Diagnozavimui gydytojas įvertins simptomus, paklaus apie ankstesnes ligas, atliks fizinę apžiūrą, stebės, ar pilvas patinęs ar skausmingas, ar girdėti būdingi garsai. Esant reikalui, bus paskirti kraujo tyrimai sekti dehidrataciją arba uždegimą. Kad patvirtintų arba paneigtų nepraeinamumą, dažniausiai skiriami vaizdiniai tyrimai.

Taip pat skaitykite: Naujagimių patikros tvarkos įsakymas

Vaizdiniai tyrimai

  • Pilvo rentgenas - gali parodyti užsikimšimo vietą ar žarnos plyšimą, tačiau ne visada būna informatyvus.
  • Bario ar oro klizma - į tiesiąją žarną suleidžiami kontrastiniai skysčiai. Šie tyrimai itin naudingi vaikų žarnyno invaginacijos atveju, nes gali ne tik padėti diagnozuoti, bet ir išspręsti problemą.
  • Kompiniu tomografija (KT) - leidžia atidžiai įvertinti žarnyną sluoksnis po sluoksnio ir rasti kliūtį.
  • Ultragarsas - dažniausiai taikomas vaikams, nes gerai matomos žarnų struktūros.

Terapija ir gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo obstrukcijos tipo ir sunkumo. Dažniausiai, esant lengviems atvejams, gali būti taikoma konservatyvi terapija, įskaitant skysčių infuzijas ir specialią dietą. Tačiau, jei obstrukcija yra sunki, gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti blokadą. Dėl žarnyno nepraeinamumo dažniausiai teks gultis į ligoninę. Kai užsikimšimas visiškas, prireiks neatidėliotinos operacijos. Dalinis nepraeinamumas neretai gydomas konservatyviai - stebint, kol žarnynas atsistato. Gydymas priklauso nuo nepraeinamumo rimtumo ir priežasties:

  • Skysčių papildymas: Esant dehidratacijai lašinami intraveniniai skysčiai ir elektrolitai.
  • Vaistai: Per lašelines gali būti skiriami vaistai nuo pykinimo, skausmo mažinimui ar infekcijai gydyti.
  • Nosogastrinis zondas: Plona žarna įkišama pro nosį į skrandį - taip pašalinamos skysčių ir dujų sankaupos, sumažėja nemalonūs pojūčiai.
  • Pailsinimas: Dažnai reikia tam tikrą laiką nieko nevalgyti ir negerti, kad žarnynas galėtų pailsėti ir pasveikti. Vietoje maisto į veną tiekiami specialūs tirpalai su reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
  • Stentas: Kartais gydytojas specialų vamzdelį (stentą) įveda į užsikimšusią žarną - taip ji trumpam atveriama, kol paciento būklė stabilizuojama prieš operaciją ar kaip pagrindinis sprendimas.
  • Žarnų dekompresija: Naudojamas specialus vamzdelis arba kolonoskopija, kai reikia sumažinti spaudimą žarnyne ir palengvinti simptomus.

Operacija

Jeigu užsikimšimą sukėlė navikas, išvarža ar mirštanti žarnos atkarpa, reikia pašalinti priežastį arba pažeistą žarnų dalį. Gali būti atliekama kolostomija ar ileostomija - žarnos galas išvedamas į odos paviršių ir prijungiamas prie surenkamo maišelio. Dažnai vėliau, kai pacientas sustiprėja, žarnynas gali būti vėl sujungtas. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Pseudo-nepraeinamumo valdymas

Ši būklė dažnai praeina savaime - svarbiausia užtikrinti reikiamą skysčių ir maistinių medžiagų kiekį į veną arba per zondą, stebėti simptomus.

Kaip atpažinti sveikimo požymius

Pasveikus praeina pilvo tempimas ir skausmas, žmogus vėl gali pasišalinti dujas ar išmatas. Šie ženklai rodo, kad žarnos vėl dirba normaliai.

Kasdienės rekomendacijos ir profilaktika

Esant žarnyno nepraeinamumo rizikai ar po ligos - ypač svarbu laikytis gydytojo nurodymų. Svarbūs ir kasdieniai įpročiai:

Taip pat skaitykite: Apie naujagimystės periodą

  • Pakankamas skysčių vartojimas
  • Valgykite dažniau, bet nedidelėmis porcijomis
  • Kiekvieną kąsnį gerai sukramtykite
  • Venkite žalių vaisių, daržovių, daug skaidulų turinčio maisto ar jų papildų
  • Reguliariai judėkite - bent pusvalandį per dieną

Svarbu nepamiršti, jog stiprus žarnyno nepraeinamumas visada reikalauja medicinos pagalbos - savarankiškai spręsti šios problemos nereikėtų. Kuo anksčiau pradėsite gydytis, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė.

Žarnų rotacijos patologija vaikų chirurgijoje: priežastys, diagnostika ir gydymas

Žarnyno rotacijos sutrikimai - tai patologija, sutrikdanti pirminės gemalo vystymosi stadijos žarnyno formavimąsi. Sutrikus žarnyno rotacijai, atsiranda užsisukimas - gyvybei pavojinga būklė, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir vaikams kaip įgimta patologija, sukelianti įvairių komplikacijų: žarnyno nepraeinamumą, žarnų nekrozę ar net peritonitą ir mirtį. Ši patologija yra grėsminga gyvybei, todėl būtina tiksli ir ankstyva jos diagnostika bei tinkamas gydymas. Tačiau ankstyva diagnostika yra sudėtinga, nes pradžia besimptomė, vėliau sunku traktuoti pakitusį naujagimio, kūdikio, vaiko elgesį.

Žarnyno užsisukimas gali vystytis sutrikus žarnų formavimuisi ir yra įgimta patologija: žarnos dalis apsisuka kartu su pasaitu apie skersinę ašį. Tačiau gali būti ir įgyta (antrinė): nėra žarnyno rotacijos sutrikimų, tačiau dėl pilvo ertmės patologijos, dažniausiai dėl sąaugų, fiksuotos žarnos pasisuka apie naujai susidariusią ašį. Užsisukti gali bet kuri virškinamojo trakto dalis: skrandis, plonoji žarna, gaubtinės žarnos skersinė dalis, akloji bei riestinė žarna.

Patologijos kliniką lemia užsisukimo laipsnis: dalinis ar visiškas, pagrindinis simptomas - skausmas, todėl naujagimiai ir kūdikiai neramūs, vyresni vaikai skundžiasi išplitusiu pilvo skausmu. Kitas svarbus simptomas - vėmimas. Svarbiausi diagnostiniai tyrimai yra rentgenologijos ir kompiuterinės tomografijos, kiti naudojami labiau diferencinei diagnostikai arba vertinant bendrą organizmo būklę.

Pagrindinis gydymas - chirurginė intervencija, tačiau šiandien vis dar diskutuojama, kurie chirurginiai metodai geriausi. Esant ūmiai klinikai, žarnų nekrozei ir perforacijai, rekomenduojama laparoskopija, nesant ūmios klinikos ir stabiliems ligoniams - endoskopiniai metodai: atliekama užsisukusios žarnos dekompresija, atsukimas ir fiksavimas.

Pasaulio epidemiologiniai duomenys

Tyrimuose teigiama, kad Europoje įgimtu žarnos užsisukimu serga 1 iš 450 naujagimių, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) - 1 iš 500, tačiau įvairių tyrimų duomenys skirtingi, vienos nuomonės nėra.

Remiantis naujausiais duomenimis, žarnyno užsisukimas sudaro 3-6 proc. visų žarnyno nepraeinamumo formų priežasčių. 9-25 proc. atvejų jis susijęs su storosios žarnos užsisukimu. Dažniausiai šia liga serga naujagimiai, o jos klinikos pasireiškimas priklauso nuo žarnos obstrukcijos laipsnio.

Apie 20 proc. atvejų pirmieji simptomai atsiranda pirmą gyvenimo savaitę, 60 proc. - pirmąjį gyvenimo mėnesį, dar 20 proc. - pirmaisiais metais. Tyrimais įrodyta, kad nėra skirtumo tarp lyčių, šia liga tiek pat dažnai serga ir berniukai, ir mergaitės. Tačiau gydytojams negalima pamiršti, kad tai - ne tik naujagimių ar kūdikių, bet ir suaugusiųjų liga, tik dažniausiai kita etiologija.

Vertinant autopsijos duomenis, tyrimais fiksuojama, kad žarnyno rotacijos sutrikimai sudaro 0,2 proc. visos populiacijos mirties atvejų, kai kuriose šalyse - per 1 proc. Mirštamumas nuo šios patologijos statistiškai reikšmingai sumažėjo patobulėjus medicinos įrangai ir diagnostikos galimybėms: šiuo metu bendro mirštamumo rizika dėl žarnyno užsisukimo sudaro 3-9 proc. visų šios ligos atvejų.

Etiologija ir patogenezė

Žarnų užsisukimą (angl. malrotation), kaip ir daugelį kitų ligų, lemia daugybė veiksnių. Tai įgimti ir įgyti organizmo anatominiai pakitimai, trikdantys normalų žarnyno ir viso organizmo funkcionavimą. Yra daugybė hipotezių, aiškinančių įgimto žarnų užsisukimo priežastis, tačiau kiekvienas atvejis individualus, todėl neįmanoma nurodyti tikslios patologijos priežasties ir jos atsiradimo mechanizmų. Įgyto užsisukimo etiologija daug aiškesnė, pavyzdžiui, sąaugos sudaro sąlygas žarnoms užsisukti, ypač atsiradus išoriniam veiksniui - stipriam smūgiui į pilvą.

Dabar manoma, kad veiksniai, turintys įtakos įgimtiems žarnyno rotacijos sutrikimams ir sukeliantys žarnų užsisukimą, yra virškinamojo trakto ir širdies vystymosi defektai, taip pat įgimti blužnies ir kepenų anatominiai pakitimai. Įrodyta, kad patologinė būklė dažniau atsiranda esant kitiems įgimtiems sutrikimams, pavyzdžiui:

  • Dauno sindromui,
  • lėtiniam vidurių užkietėjimui,
  • 13, 18, 21 chromosomų trisomijai,
  • nesusiformavusiai analinei angai,
  • žarnų atrezijai,
  • storosios žarnos piktybiniam augliui,
  • virkštelės išvaržai,
  • dvylikapirštės žarnos atrezijai ir stenozei,
  • diafragmos/virkštelės išvaržai,
  • Mekelio divertikului,
  • įgimtiems inkstų pakitimams
  • Hiršprungo ligai,
  • cistinei fibrozei ir kitoms panašioms patologijoms.

Embrione vykstantis žarnyno pasisukimas prasideda jau nuo pirminės vidurinės žarnos formavimosi etapų: ji ilgėja ir suformuoja pirminę kilpą. Pirminė žarna turi galvinę ir uodeginę dalis, iš kurių formuojasi žarnynas. Galvinė dalis tampa tuščiąja žarna ir proksimaline klubinės žarnos dalimi, o uodeginė dalis galiausiai virsta storąja žarna ir klubinės žarnos distaline dalimi. Ilgėjanti pirminės žarnos uodeginė dalis nebetelpa pilvo ertmėje, pasisuka 90 laipsnių kampu, spaudžiasi virkštelės projekcijoje, susiformuoja fiziologinė išvarža. Toliau, ilgėjant pirminei žarnai, ji grįžta į pilvo ertmę ir pasisuka dar 180 laipsnių kampu prieš laikrodžio rodyklę. Trečiąjį nėštumo mėnesį proksimalinė tuščiosios žarnos dalis atsiranda kairėje pilvaplėvės ertmės pusėje, storosios žarnos pasaitai pritvirtina gaubtinę žarną prie užpakalinės pilvo sienos. Sutrikus kuriam iš šių etapų, diagnozuojama žarnų malrotacija.

Kartais, esant rotacijos sutrikimui, akloji žarna su kirmėline atauga lieka dešinėje pilvo ertmės pusėje, viršutinėje dalyje, dėl to akloji žarna užspaudžia dvylikapirštę žarną. Ši patologija dar vadinama Laddo sindromu, tai labiausiai ištirta žarnų užsisukimo patologija.

Žarnų užsisukimo klinika ir diferencinė diagnostika

Įgimtas žarnų užsisukimas dažniausiai pasireiškia viršutinių žarnų segmentų obstrukcijos simptomais. Tai nutinka jau pirmosiomis gyvenimo valandomis, kiek rečiau - pirmaisiais gyvenimo metais, itin retai - vėliau (dalinė obstrukcija, pereinanti į visišką). Klinika priklauso ir nuo sutrikimo ypatybių: užspaustos kraujagyslės ir sutrikusi audinių mityba ar tik mechaninė kliūtis žarnų turiniui slinkti toliau. Poveikis dažniausiai būna mišrus, tačiau dominuoja, kuris nors vienas veiksnys.

Jeigu obstrukcija dalinė, neretai pasitaiko atvejų, kai simptomai nepasireiškia ir žmogus nugyvena visą gyvenimą net neįtardamas, kad turi šią patologiją: tokiems pacientams dažniau skauda pilvą, sutrinka tuštinimasis. Vyresniems vaikams ligą diagnozuoti sunkiau, nes vyrauja nespecifiniai simptomai: praeinantis pilvo skausmas, silpnumas, kartais pasireiškia baltymų netoleravimas.

Progresuojant užsisukusios žarnos išemijai, pilvo skausmas tampa staigus, stiprus, raižomas visame plote, pasikartoja tam tikrais laiko intervalais, jį lydi kiti būdingi simptomai (pykinimas, vėmimas), pilvas būna išsipūtęs. Vėliau skausmas pradeda rimti, prasidėjus žarnų nekrozei, o tai gali suklaidinti gydytoją.

Esant ūmiam plonųjų žarnų nepraeinamumui, pasireiškia priepuolinis pilvo skausmas, kurio vieta neapibrėžiama - skausmingas visas pilvas. Vaiką pykina, jis vemia, pučia pilvą, susilaiko dujos ir išmatos. Ligos pradžioje ligonis aimanuoja, dažnai keičia padėtį, susiriečia. Veidas būna paraudęs. Svarbiausi požymiai, kuriais pasireiškia žarnyno užsisukimas, yra dažnas vėmimas žalsvu turiniu, pilvo padidėjimas, staigus skausmas ir jautrumas, padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas, vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose. Vyresni vaikai skausmą dažniausiai nurodo bambos srityje. Taip pat tėvai ir gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į neįprastą vaiko elgesį: vaikas vangus, dažniau nei įprasta verkia, guli stipriai susirietęs ir pritraukęs kojas priekrūtinės.

Progresuojant žarnos užsisukimui, pacientas pamažu bąla, veido bruožai aštrėja. Jeigu vystosi žarnos prakiurimas, dehidracija, pilvaplėvės uždegimas, atsiranda Hipokrato veidas (lot. Facies hyppocratica). Iš burnos juntamas nemalonus kvapas.

Apžiūrint pilvą, būtina atkreipti dėmesį į pooperacinius randus, kurie leidžia įtarti sąauginį žarnų nepraeinamumą. Esant nepraeinamumui, iš pradžių girdima sustiprėjusi peristaltika. Vėliau vystosi žarnų parezė, todėl peristaltika susilpnėja. Visiškas peristaltikos nebuvimas - blogos prognozės požymis. Ligai progresuojant žarnos spindyje susikaupia skysčiai ir vystosi dehidracija, dėl to atsiranda tachikardija, krinta kraujospūdis. Atsiradus peritonitui, kūno temperatūra pakyla iki 38 oC ir daugiau. Labai svarbu auskultuojant pilvą išgirsti būdingą teliuskavimo ir krintančio lašo garsą, kuris rodo, kad žarna pertempta ir prisipildžiusi skysčių bei dujų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms, todėl svarbi kuo ankstesnė diferencinė diagnostika ir tinkamas gydymas. Svarbiausias požymis, leidžiantis įtarti žarnos užsisukimą, yra vėmimas žalsvu turiniu, todėl chirurgas visuomet turėtų įtarti žarnos užsisukimą, kol nepatvirtinta tiksli diagnozė. Naujagimiams pirmąją gyvenimo savaitę dažnai pasireiškia vėmimas tulžimi ir vidurių užkietėjimas, maitinimosi sunkumai, todėl duomenis reikia vertinti atsargiai, vertinant ir naujagimio elgseną, reakciją į prisilietimą. Nuo antro gyvenimo mėnesio vėmimo pobūdis pasikeičia: išvemiamas suvalgytas maistas su tulžimi ar be jos. Kūdikiui sunku žįsti, pasireiškia anoreksija, jis tuštinasi kruvinomis išmatomis.

Esant viršutinės žarnyno dalies obstrukcijai arba daliniam žarnyno nepraeinamumui - išsivėmus, pasituštinus ar išėjus dujoms, skausmas sumažėja, tačiau obstrukcijai progresuojant skausmas tampa nuolatinis ir labai stiprus, kartais sukelia skausminį šoką.

Pasireiškus pirmiesiems simptomams, liga dažnai painiojama su kūdikiams pasitaikančiu nekroziniu enterokolitu. Taip nutinka, kai pirmąją gyvenimo savaitę užsisukusi žarna sukelia kraujotakos sutrikimą žarnos segmente ir jo nekrozę.

Vyresniems vaikams simptomai būna lėtiniai - vėmimas su viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Dėl to klaidingai įtariamos uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas. Gali būti net įtariama gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Žarnų užsisukimą vyresniems vaikams reikia skirti ir nuo kitų būklių, pasireiškiančių panašiais simptomais, - dvylikapirštės žarnos stenozės, ūmaus apendicito ar cholecistito, hepatito A ar B, įstrigusios išvaržos, kiaušidės apsisukimo, taip pat nuo pirminės skrandžio atonijos ir lėtinio inkstų nepakankamumo, tačiau tiksli ligos diagnozė nustatoma tik operacijos metu.

Laboratorinė ir instrumentinė diagnostika

Ankstyva ligos diagnostika paremta būdingų simptomų, laboratorinių tyrimų rezultatų įvertinimu, o patvirtinama operacijos metu randamu specifiniu vaizdu. Laboratorinių tyrimų rezultatai nėra pagrindiniai duomenys nustatant žarnos užsisukimą, tačiau suteikia nemažai svarbios informacijos. Atsiradus viduriavimui, tiriamos išmatos, jose ieškant kraujo. Kraujavimas gali būti slaptas (okultinis), arba išmatos gali būti kruvinos. Atliekant bendrą kraujo tyrimą nustatomas didelis leukocitų kiekis. Jis ypač padidėja prasidėjus žarnos nekrozei. Kartu labai padidėjusi C reaktyvinio baltymo koncentracija rodo proceso intensyvumą ir blogėjančią paciento būklę, todėl reikia skubiai nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.

Kraujo elektrolitų ištyrimas ir teisingas šių duomenų interpretavimas leidžia nustatyti tokias patologines organizmo būkles, kaip acidozė, dehidracija. Užsisukus žarnai, atsiranda jos edema. Elektrolitai ir skysčiai persiskirsto organizmo terpėse: daugiau vandens ir elektrolitų patenka į intersticinį tarpą ir žarnos spindį, todėl netgi nevemiantis ir neviduriuojantis pacientas patiria dehidraciją.

Svarbu laiku nustatyti hiponatremiją, hipokalemiją, metabolinę acidozę, hipochloremiją, padidėjusią kreatinino koncentraciją ir laiku šiuos pakitimus koreguoti, nes gera bendra organizmo būklė lemia sėkmingą operacinį gydymą ir geresnes išeitis.

Idealu būtų, jei kūdikiui žarnyno rotacijos sutrikimai būtų diagnozuoti dar prieš gimimą, tačiau prenatalinė diagnostika yra sudėtinga ir ne visuomet tiksli. Svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus pokyčius tiriant ultragarsu, kurie gali leisti įtarti patologiją: polihidroamnionas, žarnos išsiplėtimas, vaisiaus anemijos požymiai.

Naujagimiui liga tiksliai diagnozuojama tik atlikus pilvo srities rentgenologinį tyrimą ar kompiuterinę tomografiją, o operacijos metu diagnozė patikslinama. Įtariant plonosios žarnos užsisukimą, turėtų būti nedelsiant atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Diagnostika ultragarsu mažai informatyvi, tačiau padeda diagnozuoti žarnos sienos edemą ir skysčius žarnos spindyje. Vyresniems vaikams gali būti atliekama apžvalginė pilvo srities rentgenograma.

Tai ypač naudinga diagnozuojant riestinės žarnos užsisukimą. Rentgenogramoje, po kairiuoju diafragmos kupolu, pastebima išsipūtusi, apverstos U raidės pavidalo, pagrindo link siaurėjanti žarnos kilpa, matomi „kloiberio dubenėliai“. Žarna praradusi išgaubas, spindyje daug dujų ir skysčio (santykis 2:1).

#

tags: #naujagimiu #zarnu #nepraeinamumas