Abortas arba nėštumo nutraukimas yra tema, kurią netiesiogiai paliečia daugelis, o nemaža dalis - ir tiesiogiai. Šiame straipsnyje siekiama pateikti išsamią informaciją apie neplanuoto nėštumo nutraukimą Lietuvoje, aptariant priežastis, galimus pasirinkimus, teisinę bazę, psichologinius ir socialinius aspektus bei prieinamą pagalbą.
Neplanuotas Nėštumas: Priežastys ir Aplinkybės
Neplanuotas nėštumas yra krizinė situacija, o krizėje, kai užvaldo baimė, žmogaus matymas labai susiaurėja - jis nemato platesnių galimybių. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip:
- Finansiniai sunkumai: Tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių moterys nutraukia nėštumą. Karti praktika rodo, kad dažniausiai jaunos pastojusios merginos bijo savo ateities neapibrėžtumo ir ribotų savo finansinių galimybių - tai svarbu merginoms, kurios nesijaučia saugiai santykiuose šeimoje arba dar net nėra sukūrusios šeimos ir vaikelis neplanuotas.
- Emocinio palaikymo stoka: Dažniausiai moterys, kurios svarsto apie nėštumo nutraukimą, pasakoja, kad joms trūksta palaikymo iš aplinkos. Jos jaučia didelę baimę, neretai patiria vyro spaudimą.
- Vaiko tėvo ar artimųjų noras: Artimųjų spaudimas taip pat gali turėti įtakos sprendimui nutraukti nėštumą.
- Nesuderinamumas su karjera ir darbu: Moterys gali jaustis, kad nėštumas ir motinystė trukdys jų karjeros siekiams.
- Negebėjimas išlaikyti vaiko: Baimė, kad nepajėgs finansiškai pasirūpinti vaiku, gali paskatinti nutraukti nėštumą.
- Nenoras gadinti santykių su vaiko tėvu: Jei santykiai su partneriu yra įtempti, moteris gali nenorėti gimdyti vaiko.
- Tiksliai nustatytas norimų turėti vaikų skaičius: Kai kurios moterys jau yra nusprendusios, kiek vaikų nori turėti, ir neplanuotas nėštumas gali neatitikti šio plano.
- Vėlesnis pirmojo gimdymo amžius: Vyresnės moterys gali jaustis, kad joms jau per vėlu gimdyti pirmą vaiką.
- Smurtas namuose: Smurtinė aplinka gali būti lemiamas veiksnys, skatinantis nutraukti nėštumą.
- Nenoras turėti vaikų: Kai kurios moterys tiesiog nenori turėti vaikų, ir neplanuotas nėštumas joms yra nepriimtinas.
- Pavojaus mamos sveikatai ar vaisiaus ligos: Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti nėštumo nutraukimą dėl medicininių priežasčių.
Nėštumo Nutraukimo Būdai
Lietuvoje moters pageidavimu nėštumą nutraukti galima iki 12 savaitės. Iki 22 savaitės tai galima padaryti, jei yra rimtų sveikatos sutrikimų. Yra du pagrindiniai nėštumo nutraukimo būdai:
- Chirurginis abortas: Tai procedūra, kurios metu nėštumas nutraukiamas chirurginiu būdu. Dažniausiai naudojamas vakuuminės aspiracijos metodas (vadinamasis atsiurbimas, išvalymas). Iki 6 savaičių atsiurbimai gali būti daromi ir ambulatoriškai, o vėliau - tik stacionare.
- Medikamentinis abortas: Tai procedūra, kurios metu nėštumui nutraukti naudojami vaistai. Nuo 2023 m. ji oficialiai įteisinta ir Lietuvoje. Medikamentinį abortą galima atlikti, jei nėštumas tęsiasi ne ilgiau nei 9 sav. (skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos). Nėštumui nutraukti naudojami vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra mifepristonas ir mizoprostolis.
Teisinė Bazė Lietuvoje
Lietuvoje nėštumo nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, parengtas dar 1994 m.
Jei mergina pastoja iki 14 metų, nėštumo nutraukimas gali būti vykdomas tik gavus teismo patvirtinimą, iki 16 metų reikia vieno iš tėvų sutikimo, iki 18 metų tėvų sutikimas pageidautinas, bet nėra būtinas, o virš 18 užtenka vien moters pageidavimo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Lietuvoje moteriai, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kitose Europos šalyse po būtinosios specialistų konsultacijos nėščiajai suteikiamos kelios dienos savo sprendimui apgalvoti.
Psichologiniai ir Socialiniai Aspektai
Sprendimas nutraukti nėštumą yra sudėtingas ir gali sukelti įvairių emocijų, tokių kaip palengvėjimas, netekties skausmas, liūdesys ar kaltė. Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai.
Pasak psichologės Kristinos Kraskauskaitės, naujoji taip vadinama YOLO karta yra imli naujovėms, kūrybinga, norinti rezultatų čia ir dabar, tačiau ne visuomet turinti kantrybės išlaukti ir baigti, ką pradėjusi, nes ieško vis naujų iššūkių. Be to, šių laikų jaunimas anksti subręsta, pasitiki savimi ir tą viešai demonstruoja, bet pilnai neįsigilinant ir neužbaigiant iki galo pradėtų idėjų, gali pasitaikyti atsakomybės stygiaus atvejų. Socialinės aplinkos įtaka ir tapatinimasis su ja, konkuravimas su bendraamžiais, didžiulis kiekis informacijos iš internetinio pasaulio atneša savus elgesio modelius - tai, kas anksčiau buvo tabu ir griežtai draudžiama ar gėda, šiai laikais tokio pasmerkimo nebeturi. Tačiau visi psichologai sutaria - svarbu tėvams ugdyti pasitikėjimą vaiku ir tarpusavio ryšį, kad būtų įmanoma neplanuotiems įvykiams užbėgti už akių.
Sprendimui gimdyti svarbūs ir poros tarpusavio santykiai. Jeigu pora tarpusavyje gerai sutaria, jaučiasi saugūs vienas su kitu, tada yra ir noras gimdyti, kad ir kokios būtų aplinkybės ar nerimas dėl ko nors.
Kaip rodo tyrimai, vieniems labiau padeda pokalbis poroje, antriems su draugais, o tretiems - su specialistais. Mes visi labai skirtingi. Tai, kas padeda vieniems, kitiems gali visai nepadėti. Taigi svarbu ieškoti, neužsidaryti, suprasti, kad ne aš vienas tą patiriu, yra ir daugiau tą išgyvenančių žmonių.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Pagalba Moterims ir Poroms
Viešoji įstaiga „Krizinio Nėštumo Centras“ įkurtas padėti moterims bei poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar nėštumo nutraukimo.
Krizinio nėštumo centras teikia:
- Nemokamą konfidencialią pagalbą moterims bei poroms krizinio nėštumo laikotarpiu.
- Tęstinę kompleksinę įvairių specialistų pagalbą neplanuotai besilaukiančioms ir dėl to su sunkumais susiduriančioms moterims bei poroms (materialinę, finansinę, socialinę, psichologinę, ginekologinę, teisinę, dulų, genetiko).
- Nemokamą pagalbą patyrus abortą, praradus vaikelį dėl persileidimo ar priešlaikinio gimdymo.
- Psichologinę pagalbą moterims, išgyvenančioms pogimdyvinę depresiją.
Taip pat emocinę pagalbą galima gauti kreipiantis į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą (PSC) ir gaunant psichologo konsultaciją. Lietuvoje jau ketvirtus metus vyksta Rachelės vynuogyno rekolekcijos, kur teikiama emocinė ir dvasinė pagalba po aborto ar persileidimo skausmą išgyvenantiems žmonėms, kur gali nurimti ir sau atleisti.
Kontracepcija ir Lytinis Švietimas
Norint mažinti abortų skaičių, visų pirma reikia užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą. Jaunimas puikiai išmano technologijas, tad reikalingą informaciją gali susirasti ir susiranda be tėvų pagalbos. Tai tikrai naudinga, nes gali padėti nesutrikti ir priimti sprendimus neplanuotose situacijose, susijusiose su lytiniu gyvenimu.
Šiuo metu, net kartais itin radikalių inicijuoti bandomų įstatymų kontekste, „Escape metodas“ prieinamas be recepto vaistinėje. Po nesaugių lytinių santykių per tris paras užtenka pasikonsultuoti su vaistininku ir įsigyti reikiamą tabletę - tai gerokai palengvina jaunų žmonių pasirinkimą ir sumažina baimes bei neadekvačių sprendimų galimybes.
Kontracepcijos priemonės skirstomos pagal savo efektyvumą. Yra labai efektyvios, efektyvios ir mažiau efektyvios. Prie pastarųjų priskiriamos tokios priemonės, kaip prezervatyvai, natūralus šeimos planavimas, mėnesinių skaičiavimas. Efektyvesnėmis laikomos kontraceptinės tabletės, hormoniniai pleistrai, žiedai. O pačiomis efektyviausiomis laikomos spiralės arba implantai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Statistika
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. mergaitėms, jaunesnėms nei 15 m., buvo įvykdytas 1 nėštumo nutraukimas, 2013 m. - 2, 2014 m. - 5, 2015 m. - 3 abortai (2 iš jų - dėl medicininių indikacijų). 15-19 m. nėščiosioms 2016 m. buvo atlikti 247 nėštumo nutraukimai (2 iš jų dėl medicininių indikacijų), 2013 m. - 397, (4 dėl medicininių indikacijų), 2014 m. - 352 (10 dėl medicininių indikacijų), 2015 m. buvo atlikta 311 abortų (3 dėl medicininių indikacijų).
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, iš viso 2019 m. įvyko 6436 abortai. Verta paminėti, kad Lietuvoje kasmet atliekama per 5 tūkst. abortų.
tags: #kaip #nutraukti #neplanuota #nestuma